Tinklinis – visas gyvenimas
Kristina didžiulę savo gyvenimo dalį atidavė tinkliniui, kurį žaisti pradėjo būdama vos 6-erių. Baigusi mokslus tuometiniame Kūno kultūros institute, gimtajame Alytuje 15 metų dirbo tinklinio trenere, kūno kultūros mokytoja mokyklose ir kartu dar žaidė miesto tinklinio komandoje.
Ir visąlaik svajojo išvažiuoti į Prancūziją – toks buvo ne vienos tinklininkės noras, mat šioje Euroopos šalyje tinklinis buvo stipri sporto šaka.
Tačiau anksti – 19-os metų – ištekėjusi Kristina susilaukė trijų vaikų ir nelabai betikėjo galimybe išvažiuoti, tik vyras neleido nuleisti rankų ir vis kartojo: „Aš išpildysiu tavo svajonę, vieną dieną tu ten išvyksi.“
Ir taip jau susiklostė, kad po kurio laiko būtent Kristinos vyras gavo kvietimą dirbti Prancūzijoje. Po pusantrų metų ir Kristina su vaikais persikraustė gyventi pas vyrą į Lyoną.
Ten moteris netruko rasti tinklinio klubą, žaidė už nacionalinę komandą, kurioje ir baigė savo 35 metų profesionalios sportininkės karjerą. Kartu Kristina mokyklose, koledžuose treniravo vaikus.
Prancūzai žavisi Kristinos desertais
Kristinai baigus sportuoti šeima Iš Lyono persikėlė į ramesnę vietą – į kaimą arčiau kalnų, ten moteris įsidarbino butike, tapo jo vadove.
„Į komandos, draugų susitikimus vis reikėdavo kokių vaišių atsinešti ir manęs nuolat prašydavo lietuviškų patiekalų. Tad ir kepdavau – tai skruzdėlyną, tai pyragą su aguonomis, tai medaus tortą ar grybukus. Kadangi dieną dirbdavau, visa tai kepdavau naktimis – kad tik būtų kuo prancūzus nustebinti. Ir man pavykdavo – jie visada labai girdavo, stebėdavosi, kaip skanu“, – pasakoja.
Potraukį konditerijai Kristina paveldėjo iš promočiutės, kuri savo metu gamindavo pietus kunigams, visada kepdavo pyragus ir artimiesiems. Kristina kepti pamėgo dar gyvendama Lietuvoje, kai po savaitgalio išvykų su auklėtiniais grįžusi namo norėdavo palepinti savo vaikus ir jiems gamindavo įvairius skanumynus.
Kristina sako, kad virtuvėje mėgsta viską kruopščiai daryti – čia, sako, kaip ir sporte – viskas turi būti rezultatui. Tad sumaniusi ką nors kepti, moteris kelias valandas ruošiasi, apmąsto, kaip darys, nuo ko pradės ir kaip užbaigs.
Sieks atidaryti kepyklėlę
Kai įmonė, kurioje Kristina dirbo, užsidarė, moteris nutarė pailsėti. „Užauginau du sūnus ir dukrą, nuolat sportavau ir dirbau, užimti būdavo ir savaitgaliai, tad vyras pasiūlė atsikvėpti“, – pasakoja.
Tačiau energijos nestokojanti Kristina ilgai be veiklos išbūti negalėjo – nutarė labiau pasidomėti konditerija, žinių sėmėsi įvairiuose kursuose.
Iš pradžių susidomėjo makarunais – gardžiais prancūziškais pyragaičiais. Perpratusi jų gaminimo techniką Kristina pribloškė ne vieną prancūzą – jie sunkiai galėjo patikėti, kad lietuvė namuose geba pagaminti tokius skanėstus.
„Aplinkiniai mane vis ragino – gamink ir pardavinėk. Tačiau Prancūzijoje yra labai griežtos taisyklės. Sugalvojęs negali namuose kepti ir pardavinėti. Reikia baigti kulinarijos mokslus, tad nuo rudens planuoju juos pradėti“, – pasakoja Kristina.
Be makarunų Kristina tikrai gamins grybukus – prancūzai juos be galo mėgsta, nieko panašaus į šį desertą neturi. Keps ir skruzdėlynus – moteris jau žino, kad teks gaminti juos gigantiškus, nes prancūzų šventės gausios, kur susirenka po 50 ir daugiau žmonių.
„Bandau ir šimtalapį, tačiau kol kas jis išeina kaip labai skanus pyragas. Prancūzams taip pat jis labai patinka – nematytas jiems. Na ir tradiciniai žagarėliai – štai jais prancūzų nenustebinsi, bet jei moki išgauti tą traškumą, jie labai vertina“, – dalijasi.
Pašnekovė pastebi: norint įtikti prancūzams ir juo labiau juos nustebinti, reikia pasistengti.
„Ir jei išgirsti wow, vadinasi, tau tikrai pasisekė pagaminti kažką išskirtinio ir gardaus“, – sako Kristina.
Žinoma, Kristinos kepiniais domisi ne tik prancūzai – aplink gyvena daug užsieniečių, nemažai ir lietuvių, kurie ieško naminių desertų įvairioms progoms ir dėl jų nuolat kreipiasi į Kristiną.
„Visada turiu veiklos. Jei jau kokia šventė, visi žino, kur desertų ieškoti. Bendruomenė vis kviečia ir šventes organizuoti, o man tokia veikla patinka. Gaminu sumuštinukus, vyras šašlykus kepa“, – pasakoja energijos nestokojanti pašnekovė.
Lietuva – visada širdyje
Nors jau 14 metų Kristinos šeima gyvena Prancūzijoje, moteris tikina – Lietuva visada yra širdyje.
„Vertiname ir branginame Lietuvos Nepriklausomybę ir sveikiname Lietuvą su 35–osiomis Nepriklausomybės atkūrimo metinėmis. Didžiuojamės, kad esame lietuviai ir savo vaikams visada ugdėme supratimą ir meilę Lietuvai, nors ir gyvename kitoje šalyje.
Trispalvė mūsų namuose pastatyta matomoje vietoje. Šią dieną visada verdame cepelinus ir susiburiame kartu su lietuvių bendruomene.
Kai dar dirbau trenere Lietuvoje, šia proga organizuodavome tinklinio turnyrus tarp miestų. Prancūzijoje taip pat garsinau Lietuvą – buvau suorganizavusi tinklinio turnyrą tarp Kauno ir Lyono berniukų ir mergaičių komandų. Turnyras vyko 3 dienas, buvo labai daug įspūdžių, lietuviai demonstravo savo vienybę ir ryžtą – didžiavausi lietuvių komandomis. Nors pati treniravau prancūzų komandas, bet širdis spurdėjo stebint lietuvius. Po turnyro buvome suorganizavę lietuviams vizitą i Lyono meriją, kur buvome šiltai sutikti. Buvo malonu matyti merijoje pakabintą Lietuvos vėliavą.
Dalyvaudama įvairiausiuose festivaliuose visada sugiedodavau „Lietuva brangi“. Didžiuokimės, būkime vieningi ir branginkime Lietuvos Nepriklausomybę amžiams“, – sako ilgus metus Lietuvos tinkliniui atidavusi Kristina Kuzmickienė.
Močiutės špižinė – geriausia keptuvė
Švenčių proga su Delfi Maistas skaitytojais Kristina dalijasi daug dėmesio socialiniuose tinkluose sulaukusių grybukų receptu, kurį turi jau 20 metų. Grybukus kepa – sunku net patikėti – dar močiutės dovanotoje grybukų keptuvėje.
„Tai senovinė, špižinė, labai sunki keptuvė. Kadangi mūsų viryklė indukcinė, anksčiau ant jos dėdavau adapterį, o ant jo – grybukų keptuvę. Tačiau tai būdavo labai ilgas, nemažai kantrybės pareikalaudavęs procesas. Tad dabar vyras parvežė dujų balioną ir kepti grybukus tapo vienas malonumas.
O keptuvė – mano atsivežta dar iš Lietuvos. Kai prieš 14 metų krausčiausi į Prancūziją, į mašinos bagažinę susidėjau visas savo keptuves: grybukų, čirvinių blynų. Susisodinau vaikus ir išvažiavau“, – atsimena.
Grybukai
Reikės:
400 g miltų
3 kiaušinių
2 kiaušinių trynių
300 g drėgno rudo cukraus
200 ml 30 proc. riebumo grietinės
200 g sviesto
1 a. š. kepimo miltelių
Tešlą brandinti: 2–2 val.
Išeina apie 70–80 grybukų.
Galvutėms:
100 g juodo kulinarinio šokolado.
Koteliams:
1 kiaušinio baltymas
300 g cukraus pudros
ir citrinos sulčių pagal skonį (1 šaukščiuką ar šaukštą)
Gaminimas:
„Pirmiausia pasiruošiau rudą cukrų: jį truputį sudrėkinu – pilu truputį vandens, maždaug 3 šaukštus į 300 g. Kad cukrus būtų truputį drėgnas, nes antraip ilgai tirps. Sudrėkinusi palieku kelioms minutėms.
Ištirpinu sviestą, kad atvėstų. Geriausia, kad visi ingredientai būtų kambario temperatūros.
Tuo tarpu į indą įmušu kiaušinius. Juos plaku, po truputį dedu cukrų ir pamažu didinu maišytuvo greitį.
Kai masė pabąla ir padvigubėja, patikrinu tarp pirštų, ar cukrus ištirpęs, ir dedu grietinę, išplaku.
Tada supilu sviestą, išplaku tuo pačiu greičiu ir tada dedu po šaukštą išsijotų miltų su kepimo milteliais.
Maišydama nedideliu greičiu sudedu visus miltus, išmaišau, uždengiu maistine plėvele ir palieku mažiausiai 2 valandoms, o galima laikyti ir pusę dienos. Tešla tampa brandesnė. Na o jei planuojate kepti kitą dieną, tešlą dėkite į šaldytuvą.
Iš tos tešlos man išeina 70–80 grybukų.
Grybukams atvėsus pirmiausia dažau kotelius: imu 300 g cukraus pudros ir kiaušinio baltymą. Mažu greičiu išplaku baltymą (neperplakti) ir po truputį pilu cukraus pudrą, o pabaigoje – citrinos rūgštelės ar citrinos sulčių pagal skonį. O tada reikia žiūrėti – jei per tiršta masė, reikia įlašinti kelis lašiukus šalto vandens ir išmaišyti.
Stalo peiliu tepu glajų ant kepurėlių, jas apglostau. Dažai laikosi puikiai, nenubyra.
Kotelius dažau kulinarinius šokoladu, kurį temperuoju: pusę šokolado ištirpinu ant garų vonelės iki 38–40 laipsnių. Tada į jį sudedu likusį šokoladą ir suku greitai, kad jis tirptų ir tuo pačiu šaldytų ištirpintą šokoladą. Kai ištirpsta, tada dar truputėlį pakeliu temperatūrą iki 28–30 laipsnių. Kartais dar įpilu mažą šaukštelį saulėgrąžų aliejaus ir išmaišau – tada šokoladas tampa blizgiai matinis. Jei šokolado netemperuosite, jis pabals.
Šokoladu patepu galvytes – labai greitai džiūsta. Visada geriau rinktis kokybišką kulinarinį šokoladą – ne toks geras produktas ilgiau džiūsta, tepa pirštus.
Grybukus laikykite sausoje vietoje, geriau – dėžutėje. Išsilaiko apie mėnesį.“
Jei Kalėdoms Kristina grybukų kepurėles dažo rudai, Velykoms skirti grybukų kepurėlės tampa rausvos, žalsvos spalvos – tiesiog koteliams skirtą glaistą Kristina nudažo konditeriniais dažais.