Skirtingų virtuvių maišymas
Jaunoji restoranų šefų karta nebijo eksperimentų ir yra mažiau prisirišusi prie tradicijų, įtakos turi ir globalizacija bei socialiniuose tinkluose žaibišku greičiu sklindančios naujienos ir mados. Viena ryškiausių eksperimentinių tendencijų, kuri vis labiau prigyja – skirtingų pasaulio virtuvių maišymas ir egzotiškų ingredientų vartojimas vietiniams patiekalams paįvairinti. Angliškai tai vadinama „fusion cuisine” – kelių skirtingų virtuvių sintezė. Tokie „fusion” stiliaus patiekalai gali būti kebabai su gvakamole, mocarelos salotos su sojos padažu, pica su ropėmis ir burokėliais ar… kad ir cepelinai su kariu. Tradicijų gerbėjai murmės, kad šiais laikais nieko nėra švento, bet daugelyje pasaulio šalių tokie kosmopolitiški kūrybiniai eksperimentai tęsiasi. Lietuvoje taip pat veikia ne vienas „fusion“ restoranas, pavyzdžiui „Sakmės“, „Gaspar‘s“, „Despacho“ bei greitai duris atveriantis „TarTar Bar&Restaurant“, pastebi restoranų gido meniu.lt vadovas L. Mažuolis.
Regioninės virtuvės
Kaip atsvara globalizmui ir „fusion” tendencijai, labai populiaru ir ieškoti įkvėpimo vietinėje gastronominėje tradicijoje. Atgyja senoviniai patiekalai ir jų gamybos būdai – žmonės nori išmokti patys kepti duoną, spausti sūrį, virti uogienes, o restoranai pabrėžia, kad gamina sezoninius, tam kraštui būdingus patiekalus, kuriems naudoja vietoje užaugintas daržoves ir panašiai.
Patyriminės vakarienės
Žinoma, gali būti ir pusryčiai ar pietūs, tačiau dažniausiai žmonės nori būtent ypatingų vakarienių. Patyriminės, šiuo atveju, reiškia, kad svarbus ir maistas, ir papildomi ypatingi įspūdžiai. Galima vakarieniauti pakibus tarp dangaus ir žemės (pvz., visame pasaulyje populiarus Dinner In The Sky projektas), medžiuose, po vandeniu, drauge su šefu gaminant savo vakarienę ir t.t. Restoranai neriasi iš kailio, ieškodami vis įmantresnių būdų nustebinti klientus ir pasiūlyti jiems unikalių įspūdžių. Restoranų gidas pastebi, kad viena populiariausių patyriminių vakarienių Lietuvoje – vakarienė tamsoje, sutelkiant visus savo pojūčius: uoslę, skonį, lytėjimą, klausą, į ragaujamą maistą.
Dietiniai patiekalai
Susirūpinimas sveikata išsivysčiusios pasaulio šalyse auga, o sveikos gyvensenos bumas neslūgsta, todėl nenuostabu, kad vienokių ar kitokių sveikos mitybos režimų taip pat gausu. Ir jie populiarėja – vis daugiau žmonių eksperimentuoja ir atsisako tai laktozės, tai glitimo, tai kaulavaisių, tai raudonos mėsos, kiti vengia riešutų ar cukraus, dar kiti nevartoja druskos, nori baltymais papildomai praturtinto maisto ar visur ieško probiotikų. Restoranai ir kavinės stengiasi įtikti visiems, o iššūkių nebijantys šefai imasi kurti įmantrias keleto patiekalų veganiškas degustacines vakarienes, kepti pyragus be glitimo ar eksperimentuoti su desertais, skirtais besilaikantiems keto dietos. Dabar kaip niekad lengva rasti produktų ir patiekalų net išrankiausiam skoniui, o įnoringi klientai nebestebina restoranų personalo.
Žarnynui draugiškas maistas
Probiotikai, prebiotikai ir rauginti produktai dabar kaip niekad madingi. Pasaulis atranda kefyrą, vis daugiau kavinių ir arbatinių į gėrimų sąrašą įtraukia kambučą, o probiotikais mėginama praturtinti ir tokius produktus, kur šiaip probiotikų nesitikėtumėte rasti, pavyzdžiui, daržovių traškučius.
Fleksitarizmas
Veganizmo banga neslūgsta, priešingai, už augalinę mitybą agituoja vis daugiau žmonių. Kita vertus, kad ir kokie geri mūsų ketinimai, toli gražu ne visiems lengva atsisakyti mėsos, o nemažai pasaulio šalių gyvulinius produktus ir su jais gaminamus patiekalus laiko neatsiejama savo kulinarinio paveldo dalimi. Išeitis? Ją iš dalies rado vadinamieji fleksitarai – žmonės, kurie iš esmės maitinasi augalinės kilmės maistu, tačiau nėra griežti vegetarai ir ypatingomis progomis arba neturėdami kito pasirinkimo neatsisako mėsos ar žuvies. Fleksitarizmą skatinami išbandyti ir visavalgiai, pavyzdžiui, „Meatless Monday” judėjimas skatina kartą per savaitę, pirmadienį, atsisakyti mėsos.
Protarpinis badavimas
Naujų dietų sukuriama nuolat, kai kurios sulaukia daug kontraversiškų vertinimų - prisiminkite keto dietą, vis dar keliančią daug diskusijų, arba itin keistą ir medikų aršiai kritikuojamą mėsos dietą, kurios laikantis leidžiama valgyti tik...mėsą. Vis dėlto nemažai dietų ilgainiui nugrimzta į užmarštį. O štai prieš kurį laiką ėmęs populiarėti protarpinis badavimas, atrodo, įsitvirtins kaip palyginti švelnus ir nekenksmingas būdas kontroliuoti kūno svorį. 2020-aisiais jis išlieka tarp populiariausių mitybos režimų.
Kai kurių tendencijų įsigalėjimas matomas plika akimi - ir pas mus gausėja veganiškų kavinių, populiarėja tradicinės virtuvės interpretacijos, tačiau pozicijų neužleidžia ir į regioninę-sezonininę virtuvę atsigręžę restoranai. Daug dėmesio skiriama ekologijai – daugėja maitinimo įstaigų, atsisakančių vienkartinių šiaudelių, taikančių nuolaidą atsinešusiems savo puodelius karštam gėrimui. Be to, įgydami vis daugiau gastronominių žinių, neretai lankytojai, eidami vakarieniauti, tikisi ne tik gardaus maisto, bet ir ekskliuzyvinės patirties. Šios tendencijos, prasidėjusios prieš keletą metų, tebeliks aktualios ir 2020-aisiais.
