Beje, jau kelinti metai suprantu, kad mano organizmas nujaučia artėjančias tendencijas ir padiktuoja man jas anksčiau. (Gal aš kokia maisto pasaulio Palmyra?) Praėjusiais metais, dar net nepaskelbus tendencijų, strigau su humusu, izraelietišku maistu, pasidaviau besąlygiškai meilei jūrai, pusryčiams valgiau kiaušinių patiekalus iš viso pasaulio, atsigręžiau į klasikines virtuves, gėriau šampaną ir dar kartą pamilau lietuvišką virtuvę.
O šių metų paskutines dekadas negalėjau gyventi be veganiško morkų ir datulių pyrago su kokosų kremu, net naujus metus sutikau valgydama ryžius ir gerdama džiną. Gryną. Avokadą tepiau net ant šokolado, dėjau į grikius, kišau į omletus ir taip atradau vištą iš naujo, kad bent du kartus per savaitę (kartais ir tris) valgau indišką gėrį – Tikka Masala.
2018-ieji – gražių figūrų ir sveikų kūnų metai
„Google“ pateikė duomenis, kad per pastaruosius metus, lyginant su ankstesniais metais, raktažodžiai „vegan food“ (liet. veganiškas maistas) į paiešką buvo vedami net 90 proc. dažniau. Nebijokite, žmonės, veganų atsirado vos 3 proc. daugiau, pasaulis netampa jais, tiesiog pradedama ieškoti sveikesnių ir augalinės kilmės produktų.
Mėsa neišeina ir niekada neišeis iš mados, tačiau integruojamos dienos be mėsos, ieškomi proteinų turintys pakaitalai.
Nors veganiška pica, veganiškas sūris, veganiški tortai yra be galo geidžiami, o įprastas karvių pienas keičiamas migdolų, sojų, kokosų pienu, šiltas maistas niekada nebus išstumtas iš mūsų raciono.
Sriubos!
Na, eikite skambinti mamoms ir močiutėms, grąžinsime sriuboms antrą kvėpavimą. Pasaulis jau ne pirmus metus miršta dėl ramenų, tačiau šį patiekalą dar ir patobulina. Deda ir tokius keistus dalykus, kaip parmezano sūris ar malta mėsa, tahini pasta. Vis dėlto skaniausi ramenai išlieka su marinuotais kiaušiniais, naminiais noodles, puikiaisiais sultiniais ir kt įprastais ingredientais.
Prancūziška svogūnų sriuba laikoma etalonu. O šiaip Prancūzija priskiriama prie vienos iš madingiausių krypčių šiais metais.
Iš anksto paruoštos šaltos sriubos buteliukuose pietums užima vaisinių kokteilių vietą. O prekybos centrų lentynose atsiranda vis daugiau iš anksto paruoštų ekologiškų ir sveikų sriubų, kurias belieka tik pasišildyti.
Kokios jos? Ogi visokios! Nuo barščių ir kopūstienių iki Tom Yum, Minestrone, alaus ir Čederio sūrio, Pozole, morkų ir žirnelių sriubytės su vištyte, morkų ar moliūgų ir visų kitų.
Indiško gatvės maisto atgimimo metai
Kaip Indija yra kone pirma šalis lankytinų sąraše, taip ir indiška virtuvė pirmauja valgytinų sąraše. Pradedant indiškais kariais su vištienos Tikka Masala priešaky, keliaujame gilyn į Indijos regionus ir gatves. Aštrios ėrienos buritos, Masala pica, vištienos Tandori kepsniai, įvairūs suktinukai, indiški dubenėliai, salotos, lęšiai, panyro sūris ir auksinis pienas (Golden Milk).
Šis pienas – populiarumo viršūnė. Tai dažniausiai migdolų (ar kokosų, sojų, bet ne karvės) pienas, pagardintas ir nuspalvintas kurkuma prieskoniu. Sakoma, kad supersveikas reikalas.
Beje, cukrus jau seniai nebemadingas. O prie agavų ir palmių natūralių cukraus pakaitalų prisijungia ir datulių sirupas.
Kitos virtuvės ant bangos – Korėjos ir Filipinų
Gal pastarosios mums pažįstamos šiek tiek mažiau, bet niekam ne paslaptis, kad maisto tendencijas diktuoja kai kurios JAV valstijos ir miestai. O ten Filipinų virtuvė atgyja kaip reikiant. Įvairūs mums nelabai girdėti patiekalai keliauja į fine dining restoranus ir gatvės maisto kioskelius.
Žmonės sužino naujų žodžių, tokių kaip lumpia (filipinietiški suktinukai), sisig (patiekalas iš kiaulės galvos ir kepenų su kalmarais ir čili pipirais), longganisa (filipinietiška dešra), kare-kare (troškinys su žemės riešutų padažu).
Gal šiek tiek ekstremalu, bet gurmanams tai patinka!
Ir dar viena virtuvė, kurios patiekalus JAV, ir ne tik, restoranai, madingos vietelės ir turgūs sparčiai traukia į šviesą ir savo meniu, – tai Korėjos virtuvė.
„Umami“ žodį reikėtų jau mokėti. Aukščiausios klasės restoranai integruoja kimchi (fermentuotos daržovės), bibimbap (korėjietiškas valgis, gaminamas iš ryžių, daržovių ir čili pipirų padažo), naudojami gochujang (tokia čili pasta), vasabis. Visa tai atsiranda ir prie austrių, tartaruose kepsniuose, užkandžiuose ir pagrindiniuose patiekaluose. Kombucha, bok choy ir gruzdintos vištienos kojytės. Niam niam niam.
Avokadai – lyg Barokas
Kaip žinia, Barokas – kultūros epocha ir meno kryptis. Taip ir avokadas. Jis tapo atskiru judėjimu. Jeigu anksčiau karaliavo grotažymė „avocado toast“, tai dabar su juo bandomi sukurti nauji šedevrai. Pasta su avokadais, pica su avokadais, avokado burgeris ir net kapučinas su avokadais. Amsterdame atidarytas netgi restoranėlis „The Avocado Show“. Kur, žinoma, visi patiekalai su avokadais.
Vieno patiekalo restoranai
Štai čia ryškėja dar viena tendencija – vieno patiekalo restoranai. Spurginės, kebabinės, sušinės ir visos kitos vieno patiekalo vietos. Lisabonoje galite rasti vien tartarų restoraną, be galo populiarus tinklas „Yang’s Braised Chicken Rise“ (vėl ryžiai ir višta) restoranas, kukulių vietos, dešrainių mekos, ledainės ir didkepsninės.
Tokio pobūdžio vietų esama ir pas mus! Ir jų vis daugėja.
Įdomu tai, kad tie patys kebabai šiais metais pasaulyje įvardijami irgi kaip vienas iš etalonų. Gal atėjo laikas ir mums pripažinti esant kebabų tauta?
Alkoholio skonio desertai
Žinau, ką galvojate. Taip, tai paradoksas. Kai mes negalime kalbėti apie vyną net paprastuoju būdu ir kenčiame žodžio ir spaudos priespaudą, pasaulis tendencingiausiais desertais laiko ir masiškai ruošia sangrijos, burbono, braškių ir šampano ledus, vietoj deserto ir kokteilio siūlo „Vodka Martini“ desertą ir eksperimentuoja siūlydami desertus su alumi.
Burbuliniai vafliai neišeina iš mados – jie dar labiau klesti. Pastarieji netgi derinami kaip garnyras prie gruzdintos vištienos.
Desertuose (ir ne tik juose) svarbus spalvingasis unicorn efektas. Kam dar neteko apie jį girdėti, lietuviškai tai vadintųsi vienaragio efektu. O pastarasis yra mitinė Europos tautosakos būtybė, kuri visuose pasakojimuose ir mituose turi atskirą savo ryškių spalvų gamą – ryškūs rožiniai, žydri, violetiniai, gelsvi, žalsvi atspalviai. Tai va. Tokiais dažais dažomas maistas.
Kaip ir minėjau, madingi ir veganiški desertai.
Ir kelios techninės detalės
Infuzuotas maistas. Na, kai padažą, papildomą ingredientą ar pagardą reikia išsispausti pipete ar švirkštu į patiekalą. Išties, gal tai ir ne naujovė ir bent jau pas mus nemažai, kas tai daro, tačiau ši tendencija pereina ir sklinda pakankamai sparčiai.
Patys madingiausi fast casual dining restoranai. Tai lyg tarpinis variantas tarp greito maisto ir fine dining vietų. Madingi interjerai, vidutinės kainos, aptarnavimas prie stalų, įdomūs maisto pateikimo sprendimai. To dabar reikia visiems.
Naujoviški ir vis labiau tobulėjantys maisto į namus pristatymo sprendimai – prie šio judėjimo jungiasi „Google“, „Uber“, „Amazon“, „Snapchat“, „Tripadvisor“ ir „Facebook“.
Užsakymai priimami bus ir be klaviatūros maigymo – balsu. Aišku, gal čia tas pats, kas ir paskambinti. Bet tegul modernios technologijos galvoja, kad jos modernios.
Mažės atsiskaitymų grynaisiais ir masiškai daugės kitokių. Vienas jų – atsiskaitymas nuskenavus veidą. Aha, gal čia ir sustokim.
Reziumė:
- Sveikesni produktai – augalinės kilmės proteinai ir veganiškas maistas
- Laisva nuo mėsos diena
- Karvės pieną keičia migdolų, sojų, kokosų ar auksinis pienas su kurkuma
- Sriubos – nuo svogūnų sriubos iki ramenų, nuo barščių iki Tom Yum
- Indiška virtuvė – Tikka Masala, panyro sūris, ėriena, indiškas humusas, anakardžiai ir visos kitos indiškos gėrybės
- Korėjos ir Filipinų virtuvės – skaityti išsamias pastraipas
- Avokadai keliauja į visus patiekalus iš eilės
- Kebabai atgimsta!
- Valgysim šnicelį
- Ryžių ir vištienos metai
- Atsiskaitymas veidu
- Ir casual dining restoranų epocha!
Prisipažinsiu, man tai patinka.