Norėdamos pateikti objektyvius rezultatus nusprendėme, kad lyginsime įvairių gamintojų vanilinius, o jei tokių nėra – paprasčiausius savo sudėtimi varškės sūrelius. Taigi pririnkome jų visą kalną, o vertindamos rėmėmės šiais kriterijais:
-2 balus suteikėme, jei sudėtyje cukrus įrašytas jau antroje vietoje;
-1 balą – jei varškės (ne glaisto) sudėtyje yra augalinių riebalų;
-1 balą – jei varškės yra mažiau nei 70 procentų;
-0,5 balo už kiekvieną, kaip mes vadiname, nereikalingą ingredientą.
Pirmąją vietą skyrėme Lukšių pieninės „Senolių“ glaistytam vanilės skonio varškės sūreliui. Jame radome tikrai daug varškės – ne 56, ne 71, o visus 82,9 % varškės. Sudėtis trumpa ir aiški, jokių dervų ir panašių išradimų.
Antrąją vietą mūsų vertinimu dalijasi Žemaitijos pieno „Magijos“ ir Rokiškio „Graikiškas“ sūreliai. Jų sudėtis jau ilgėja, minimas raugas, pieno baltymai ir pan., tačiau ingredientai vis dar suprantami.
Trečioji vieta – Rokiškio „Pasukų“ sūreliui.
Peržvelgusios sūrelių sudėtį likome šiek tiek nustebintos. Žinoma, nesitikėjome, kad varškės sūreliai yra pats sveikiausias užkandis, tačiau tikrai nemanėme, kad paprastuose vaniliniuose sūreliuose rasime tiek daug įvairių priedų, pavyzdžiui, hidrinto palmių branduolių aliejaus, kuriam kitose šalyse siekiama skirti didesnius mokesčius, kad gamintojai būtų skatinami atsisakyti jo naudoti.
O ar atkreipėte dėmesį į ilgiausias sudėtis turinčius sūrelius? Jie tikrai nėra geriausi ir sveikiausi. Liūdniausia, kad net keli iš jų pozicionuoja save kaip produktus, skirtus vaikams. Tai ką, vaikams galima dar prasčiau?
Primename, kad mes nagrinėjome paprasčiausius savo sudėtimi varškės sūrelius – vanilinius. O kad žinotumėte, ko galima rasti sūreliuose su įvairiais skoniais! Tiksliau – ne skoniais, o įvairiais dažikliais, kvapiosiomis medžiagomis ir t.t. Pavyzdžiui, jei sūrelis yra su pistacijomis, tai dar nereiškia, kad jame tikrų pistacijų išvis yra – mes buvome tikrai nustebusios pažiūrėjusios į pistacijų skonio sūrelio sudėtį ir radusios tik... pistacijų kvapą. Taigi ne tai, kad pistacijų nė kvapo, o pistacijų – tik kvapas.
Išvada labai paprasta – varškės sūreliai savo sudėtimi, cukraus kiekiu labiau panašūs ne į sveiką užkandį, o veikiau į snikersą su šiek tiek varškės.
Gamintojų vertinimas
DELFI susisiekus su UAB „Uriga“, įmonės vyr. technologė Raimonda Kriaučiūnaitė akcentavo, kad toks tinklaraštininkių vertinimas nėra tikslus. Ji atkreipia dėmesį, kad vieni gamintojai nurodo varškės, o kiti – varškės masės, kurioje yra cukraus ir kitų priedų, kiekį, todėl vertintojai, anot technologės, neteisingai įvertino varškės kiekį produkte.
„Net vertinant pirmą vietą nėra perskaičiuotas varškės kiekis. Dėl tos pačios priežasties vertinti minusais už cukraus vietą sudedamųjų dalių sąraše yra neteisinga, nes vieni gamintojai nurodo atskirai varškę ir cukrų, o kiti tik varškės masę, kuri jau būna su cukrumi. Teisingiau būtų vertinti pagal cukraus kiekį maistingumo informacijoje, – teigia R. Kriaučiūnaitė ir prideda: – Mes jau paskutines savaites naudojame visiškai hidrintus riebalus, toliau gaminsime be jų, tačiau pakuotėje, kol ją pabaigsime, ženklinimas kurį laiką liks nepakeistas. Taip pat gaminant varškę visada yra naudojama pienas ir raugas.“
UAB „Rokiškio pienas“ rinkodaros vadovė Aušra Neverauskienė trumpai aptarė tinklaraštininkių akiratin pakliuvusius du įmonės sūrelius: „Pasukų glaistytam varškės sūreliui su spanguolėmis, linų sėmenimis ir saulėgrąžomis naudojama natūrali spanguolių su linų sėmenimis ir saulėgrąžomis uogienė. Į sūrelio masę yra įdėta papildomai pasukų miltelių, kurie sveika žmogaus organizmui.
Graikiškame vaniliniame sūrelyje pagrindinis akcentas yra sumažintas cukraus kiekis. Sūrelyje yra daugiau baltymų. Nors pieno baltymai lentelėje pažymėti kaip minusas, jie kaip tik yra labai naudingi žmogaus organizmui. Juose yra visos organizmui reikalingos nepakeičiamos aminorūgštys. Be šių rūgščių organizmas negalėtų vystytis, nevyktų ląstelių sintezė. Be to, pieno baltymų aminorūgštys yra optimaliai subalansuotos tarpusavyje. Jokiame kitame maisto produkte to nėra. Dėl to pieno baltymai 3–4 kartus lengviau įsisavinami nei kitų produktų baltymai. Tai mokslo įrodyta tiksliai ir neginčytinai.“
AB „Žemaitijos pienas“ gamybos direktorius Ramūnas Dargis lentelėje atsidūrusį savo gaminį – „Magijos“ sūrelį palygino su pirmąją vietą pagal tinklaraštininkes užėmusiu Lukšių pieninės „Senolių“ varškės sūreliu.
„Paanalizavus abiejų produktų sudėtį matyti, kad varškės masės juose tiek pat. Sudėtis savo maistine verte analogiška, tik gamybos būdai skirtingi – „Senolių“ atveju pieno riebalai jau gaminamoje varškėje – gaminama riebi varškė, „Magijos“ atveju liesą varškę gaminame naudodami purios varškės technologiją, o naudojamas sviestas suteikia ypač malonią konsistenciją (tai sudėtingesnis ir daugiau laiko, bei kaštų reikalaujantis procesas). Tiesa „Senolių“ gamyboje naudojama laktazė, medžiaga, kuri suskaido laktozę, tačiau raugintuose pieno produktuose laktozė skyla natūraliai – lieka labai nedidelė dalis“, – dėsto R. Dargis.
Anot jo, abiejų sudėtyje esantis raugas, arba kitaip – pieno rūgšties bakterijos, varškės gamyboje yra būtinas, nes vaidina svarbų vaidmenį varškės struktūros sudaryme ir skonyje.
Taip pat jis aptaria kitus tinklaraštininkėms užkliuvusius ingredientus. „Be lecitino ir emulsiklio glaistą pagaminti labai sudėtinga arba netgi neįmanoma – gaminys būtų nemalonus, tepus“, – teigia R. Dargis.
Savo poziciją išdėstė ir UAB „Lukšių pieninė“ technologė gamybai, kokybei ir žaliavai Jūratė Dobrovolskienė: „Lukšių pieninės glaistyto vanilės skonio varškės sūrelio be laktozės sudedamosiose dalyse yra nurodyta varškės masės 85 % ir išskirta 82,9 % varškės. Taigi varškės kiekis paskaičiuotas be cukraus ir kvapiosios medžiagos. Daugiau jokių priedų nėra įdėta. Naudojame tokį konditerinį glaistą, kuriame nėra hidrintų augalinių riebalų. Pagal naują ženklinimo reglamentą Nr. 1169/2011 augalinės kilmės riebalus ženklinant reikia įvardinti tik „augaliniai riebalai“ nurodant jų kilmę, o hidrintų riebalų atveju būtina nurodyti, ar tai „visiškai hidrinti“, ar „iš dalies hidrinti“. Jei augaliniai riebalai nehidrinti, jie tiesiog įrašomi kaip „augaliniai riebalai“ (palmių branduolių, palmių). Nehidrinti augaliniai riebalai naudingesni už hidrintus augalinius riebalus.“
J. Dobrovolskienė akcentuoja, kad cukraus kiekis maistingumo deklaracijoje taip pat yra nurodytas. „Sūrelio sudėtyje angliavandenių – 24,2 g, iš kurių cukrų 20,8 g (pagal tyrimų protokolą), kai „Urigos“ sūrelyje angliavandenių yra 29,8 g, iš kurių cukrų yra 28,8 g. Iš šios informacijos aišku, kad cukraus skirtumas yra 8 g/ 100 g: mažiau yra Lukšių pieninės glaistytuose varškės sūreliuose, todėl jie dar vienu punktu sveikesni, nes jie be laktozės ir juose mažiau cukraus“, – teigia ji.
Technologė nesutinka su „Žemaitijos pieno“ gamybos direktoriaus R. Dargio pasisakymu. „Lyginant pagal sudėtį, varškės masės sudedamosiose dalyse yra beveik tiek pat: Lukšių pieninės sūreliuose yra 85 %, „Žemaitijos pieno“ „Magijos“ sūrelyje yra 84,5 %. Skirtumas – tik 0,5 %. Tačiau liesos varškės nurodytas kiekis „Magijos“ sūrelyje yra 54%, o mūsų sūreliuose – 82,9 %. Čia akivaizdus aiškus skirtumas. Kiekviena įmonė pasirenka tokį technologinį procesą ir gamybos būdą, kad pagamintų skanų sūrelį“, – komentuoja J. Dobrovolskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad laktozės kiekis raugintuose produktuose tikrai yra mažesnis, tačiau sąlyginai vis dar didelis tiems žmonėms, kurie netoleruoja laktozės, tačiau pabrėžia, kad technologinis tokios varškės procesas yra toks pat, kaip ir įprastos varškės. „Jo metu varškė suardyta tiek, kiek varškės sūrelio maišymo su priedais ir formavimo metu yra suardoma varškė. Varškė – tiek su laktoze, tiek be jos – gaminama tuo pačiu metodu. Tik varškėje be laktozės fermentas suskaldo laktozę į kitus cukrus (gliukozę ir D galaktozę), todėl mes turime saldesnį sūrelį į jį dėdami mažiau cukraus“, – aiškina technologė.
Kiti gamintojai, kurių gaminiai atsidūrė tinklaraštininkių sūrelių reitingų lentelėje, savo komentarų nepateikė.
Tai – saldus desertas
Savo nuomone sutiko pasidalinti ir mitybos specialistė Vaida Kurpienė:
„Pirmiausia reikia pabrėžti, kad sūreliai yra desertas. Džiugu tai, kad skatinama atidžiai skaityti etiketes ir lyginti tokio paties tipo produktus tarpusavyje.
Tikrai puikus kriterijus – varškės kiekis sūrelyje. Juk to iš varškės sūrelio ir tikimės, tiesa? Cukraus turėtų būti kuo mažiau, tik reikėtų įsigilinti, ar nėra pakaitalų, kurie veikia taip pat, kaip cukrus, pavyzdžiui, įvairių sirupų ir pan.
Vertinant būtina paminėti ir glaisto sudėtį, nes tiesą sakant, dažnai blogiausios dalys ir būna būtent jame. Negi visi prieš valgydami glaistą nulupa? Jei pasižiūrėsite merginų vertinimo kriterijus, tai nr. 2 punkte parašyta, kad balai nemažinami, jei augalinių riebalų yra glaiste. Kodėl?
Asmeniškai aš vengčiau pieno produktų be laktozės, nes natūrali varškės struktūra akivaizdžiai suardyta. Kiek naujovių išrandama, vis tiek vėliau grįžtama prie natūralių produktų.
Ko vengčiau – augalinių riebalų ir palmių riebalų. Tai tuščios kalorijos, be to, turinčios kenksmingų transriebalų, kurie blogina cholesterolį, skatina onkologinių ligų atsiradimą.
Trumpai peržvelgusi bendras glaisto ir įdaro sudėtis sakyčiau, kad geriausias „Dobilo“ sūrelis, o po jo – Rokiškio pasukų varškės sūrelis. Trumpos aiškios sudėtinės dalys be kenksmingų medžiagų. Cukraus yra, bet deserto be cukraus ar jo pakaitalų ir nerasi.“