Skirtingas medus – skirtingos savybės
Utenos rajono bitininkas Gediminas Skardžius sako, kad medaus nauda organizmui yra žinoma nuo seno, tačiau svarbu išsirinkti sau tinkamiausią medų, jį teisingai vartoti ir laikyti.
„Vienareikšmiškai pasakyti, kokį medų rinktis geriausia, būtų sunku. Medų kiekvienas turėtų rinktis pagal savo poreikius ir, žinoma, skonį. Pavyzdžiui, jautresnį skrandį turintiems žmonėms tinkamesnis yra šviesus, švelnesnio skonio medus. Šviesus medus – pavyzdžiui, aviečių – taip pat geriausiai tinka kosuliui, gerklės skausmui gydyti. Tuo metu tamsesnis medus – pievų, miško augalų, grikių – pasižymi aitresniu, intensyvesniu skoniu. Jis ypač naudingas širdžiai ir kraujagyslėms stiprinti, tačiau nėra toks efektyvus malšinant gerklės skausmą“, – pasakoja G. Skardžius.
Bitininko teigimu, vienu vertingiausių yra laikomas lipčių medus. Tai yra medus, suneštas ne iš žiedų nektaro, bet iš augalų išskiriamų sulčių – pavyzdžiui, medžių sakų. Šiame meduje gausu mineralų ir kitų organizmui naudingų medžiagų, jis ilgą laiką išlieka skystas ir nesusikristalizuoja.
„Taip pat labai vertinamas ir pirmojo sukimo pavasarinis medus. Jį bitės suneša iš pienių, agrastų, serbentų, ąžuolų ir kitų pirmiausiai pražystančių augalų žiedų. Toks medus yra pats šviesiausias, pasižymi itin švelniu skoniu, todėl yra tinkamas turintiems jautrią virškinimo sistemą bei naudingas gerinant kepenų veiklą. Tiesa, dėl kintančio klimato tikrą pavasarinį medų surinkti tampa vis sudėtingiau. Dėl šiltesnių orų įvairūs augalai sužydi anksčiau ir visi vienu metu, o bitės renkasi tuos, žiedus, kurie joms yra arčiausiai. Dėl to net ir pats ankstyviausias medus dažnai jau gali būti panašus į vidurvasario“, – sako G. Skardžius.
Dėl to bitininkas savo ūkio bites, kurių turi net pusantro tūkstančio šeimų, skirtingais sezono mėnesiais veža į skirtinga augmenija pasižyminčius Aukštaitijos rajonus.
Žiemą nuperkama dvigubai daugiau
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė sako, kad ypač žiemą medų gyventojai perka išties gausiai, o paklausiausias yra natūralus lietuviškas medus.
„Praėjusių metų žiemą, lyginant su vasaros mėnesiais, medaus pardavimai buvo net dvigubai didesni. Tai rodo, kad šaltuoju metų laiku daugeliui lietuvių medus tampa pagalbininku saugantis nuo peršalimų bei kitų ligų, siekiant sustiprinti savo imunitetą. Žiemą geriama ir daugiau arbatų, o vienas populiariausių būdų vartoti medų, kaip žinia, yra dėti jį į šiltus gėrimus. Tai taip pat turi įtakos šaltuoju metų laiku ženkliai išaugantiems medaus pardavimams“, – sako V. Drulienė.
Prekybos tinklo atstovės teigimu, didžiąją dalį medaus pasirinkimo parduotuvių lentynose sudaro Lietuvos bitininkų produkcija. Gyventojai noriai renkasi ne tik lietuvišką natūralų liepų ar grikių ir kitų žiedų medų, bet ir skystą bei kreminį, taip pat įvairiais priedais – šaltalankiais, avietėmis, svarainiais, imbieru, riešutais, čiobreliais, pipirmėtėmis ir melisa, – pagardintą medų. Be to, vis daugiau dėmesio pirkėjai skiria ekologiškai produkcijai, rašoma pranešime spaudai.
Svarbu tinkamai laikyti ir vartoti
G. Skardžius pataria vienu kartu neįsigyti medaus labai daug, jei neplanuojama jo greitai suvartoti. Anot bitininko, nors medų galima saugoti pakankamai ilgai, tačiau tai yra „gyvas“ produktas, kurio gerosios savybės geriausiai atsiskleidžia, kai medus yra pakankamai šviežias, nepaveiktas aplinkos.
„Įsigytą medų geriausia laikyti sausai ir vėsiai. Tam daug geriau tinka šaldytuvas, o ne spintelė. Be to, reikėtų nepamiršti kaskart panaudojus medaus indą sandariai uždaryti. Taip bus geriau išsaugomos vertingosios medaus savybės“, – sako G. Skardžius.
Nors lietuviai mėgsta medų dėti į ką tik užplikytą arbatą, bitininkas geriau pataria palaukti, kol gėrimas šiek tiek atvės. Tai vėlgi padės išsaugoti vertingąsias medaus savybes. Dar geriau, anot G. Skardžiaus, atskirai kabinti šaukštą medaus iš stiklainio ir tuomet užgerti jį šilta arbata.
Tiesa, naudingosios medaus savybės gali praversti ne tik gydantis peršalimus. Yra žinoma daugybė šio ypatingo produkto panaudojimo būdų sveikatai ir grožiui. Štai keletas jų.
Drėkinamoji medaus kaukė veidui
Medus gali būti tinkama priemonė sausos odos priežiūrai. Sumaišius po pusę puodelio vandens, pieno, avižinių dribsnių ir įdėjus valgomąjį šaukštą medaus, šį mišinį reikia virti apie 5 minutes. Palaukus, kol atvės, gautą masę galima naudoti kaip veido kaukę. Ją ant veido reikėtų laikyti apie 10 minučių ir po to nuplauti vandeniu.
Muilas su medumi
Iš medaus galima pasigaminti ir odos gyvybingumą atstatančio muilo. Į 100 ml karšto vandens suberiami trys ketvirtadaliai stiklinės tarkuoto muilo, ketvirtadalis puodelio avižinių dribsnių, valgomasis šaukštas medaus ir valgomasis šaukštas migdolų aliejaus. Šį mišinį reikia supilti į karšto vandens vonelę ir gerai išmaišyti iki vientisos masės. Tuomet masė supilstoma į formeles ir laukiama, kol sustings.
Medaus balzamas lūpoms
Medus gali būti naudingas ir lūpoms, suteikti joms blizgesio ir apsaugoti jas nuo neigiamo aplinkos poveikio. Karšto vandens vonelėje ištirpinami du valgomieji šaukštai bičių vaško, du valgomieji šaukštai kokosų aliejaus ir valgomasis šaukštas taukmedžio sviesto. Į šį mišinį taip pat galima įlašinti kelis lašus mandarinų eterinio aliejaus. Tuomet mišinį tereikia supilstyti į formeles ir palaukti, kol sustings.
Medaus losjonas kūnui
Naminiam medaus losjonui prireiks medaus ir džiovintų kvapiųjų žolelių, pavyzdžiui, levandų. Medų reikia virti puode, kol jis suskystės, ir atskirame inde užpilti juo švelnaus kvapo žoleles. Vienam šaukštui žolelių turėtų tekti apie aštuonis lašelius medaus. Taip paruoštą mišinį reikia palaikyti apie savaitę ir tuomet sumaišyti su bekvapiu losjonu (vieną šaukštą pasigaminto mišinio maišyti su 8 lašeliais bekvapio losjono).
Gydomoji kaukė plaukams
Medus padeda stiprinti ne tik odą, bet ir plaukus. Išsitrinkus galvą, plaukų galiukus rekomenduojama paprasčiausiai patepti medumi ir palaikius keletą minučių – nuplauti. Tai suteiks plaukams gyvybingumo ir blizgesio.