Turbūt, visi žinote, kad ciberžolė yra viena iš kario prieskonių sudedamųjų dalių. Ji ne tik suteikia skonio, bet ir maistą nudažo šilta geltona spalva. Ciberžolė kilusi iš Indijos, ten ji naudojama maistui jau daugiau nei 4000 metų. Šis prieskonis indų virtuvėje toks įprastas, kaip europiečių virtuvėje – druska ir pipirai. Angliškas ciberžolės pavadinimas turmeric jau keleri metai minimas įvairiuose straipsniuose ir knygose apie sveiką gyvenseną. Kartais šis curcuma genties augalas dar vadinamas geltonuoju imbieru ar „indišku šafranu“.

Po žeme augantys jų šakniastiebiai gali užaugti iki 5−8 cm ilgio. Jei imbiero šakniastiebiai kartais vadinami „rankomis“, tai ciberžolės − „pirštais“. Buvau nustebusi, kad iškasti šakniastiebiai net iki valandos virinami, kad nebedygtų ūgliai ir juos būtų galima greičiau išdžiovinti. Tik tada jie džiovinami saulėkaitoje, o paskui dar šlifuojami. Ciberžolės „pirštai“ išvirus tampa kieti kaip akmuo, todėl juos sumalti į gerai pažįstamus gelsvus miltelius reikalingas specialus malūnėlis. Štai kodėl ciberžolė dažniausiai parduodama malta – namuose ją sumalti būtų labai sunku.

Kaip natūraliai auga ciberžolė, turėjau progą susipažinti šį pavasarį keliaudama po Indoneziją ir aplankydama prieskonių augintojų ūkius.

Nors tradicinės Indijos medicinos ajurvedos gydytojai apie ciberžolę žinojo jau senų senovėje, bet visame pasaulyje ciberžolė pradėta dažniau naudoti tik pastaraisiais dešimtmečiais, kai vis daugiau žmonių ėmė suprasti, kad šis prieskonis turi sveikatai naudingų savybių. Pati kokybiškiausia Madraso ciberžolė mus pasiekia iš savo tėvynės Indijos. Kuo ryškesnė šio prieskonio spalva, tuo daugiau ciberžolėse kurkumino − medžiagos, suteikiančios ciberžolei ryškiai geltoną atspalvį, jo ciberžolių milteliuose turėtų būti apie 3 proc. Pirkdami ciberžolę būtinai atsižvelkite į jos kokybę ir į kurkumino kiekį, nes tik kokybiška ciberžolė turi daugiausia naudingųjų medžiagų.

Dabar net ir vaistinėse tapo paklausios maltos ciberžolės kapsulės, vartojamos kaip maisto papildas. Įdomiausia, kad ciberžolės medžiaga kurkuminas dar labiau sustiprina savo naudingąsias savybes, jei yra papildoma piperinu, t.y. juodaisiais pipirais. Tai sužinojusi kiekvieną kartą į patiekalą berdama ciberžolės, įberiu ir kokybiškų juodųjų pipirų.

Indijos gyventojai jau seniai vertina šį prieskonį ir naudoja jį prieš įvairias ligas: anginą, viduriavimą, pilvo pūtimą ir net depresijai gydyti. O Vakarų pasaulyje atlikti šiuolaikiniai tyrimai leidžia spėti, kad kurkuminas mažina uždegimą ir turi labai stiprių antioksidacinių savybių. Būtent dėl kurkumino ciberžolė vis dažniau pripažįstama ypač sveikatai naudingu prieskoniu.

Taigi, kaip į savo kasdienį maistą, net ir nebūnant indu, įtraukti kuo daugiau ciberžolės?

  • Pasiruoškite auksinės ciberžolės pastos. Ji, kaip koks pusgaminis, stovėdama šaldytuve ir šviesdama ryškiai oranžine spalva neleis jos pamiršti. Receptu dalijuosi po šiuo straipsniu.
  • Panaudodami auksinę ciberžolės pastą pasiruoškite šiltos ciberžolės latės su mėgstamu augaliniu pienu arba šalto ir gaivinančio ciberžolės pieno su ledukais. Šie gėrimai tikrai gardūs ir lengvai gali tapti skaniu jūsų įpročiu.
  • Ciberžolės pastą taip pat galite panaudoti ir arbatai ruošti. Šiltame vandenyje ištirpinkite šaukštelį minėtos pastos, pagardinkite griežinėliu citrinos ir šaukšteliu medaus.
  • Mažiausiai pastangų reikalaujantis gėrimas – paprasčiausias šaltas vanduo, kuriame ištirpintas šaukštelis ciberžolės pastos.
  • Į pusrytinį daržovių ir vaisių kokteilį taip pat dėl skonio, spalvos ir naudingumo galite įdėti šaukštelį ciberžolės pastos.
  • Ciberžole skanu praturtinti įvairiausius maistingus užtepus: humusą, graikiško jogurto padažus, užtepus, kuriuose yra tarkuoto sūrio ir virtų kiaušinių.
  • Kepdami daržoves nepamirškite jų prieš tai apibarstyti ciberžole, jų spalva ir skonis nuo to bus tik dar geresni.
  • Gamindami rudeninį daržovių troškinį ar trintą moliūgų sriubą, juos paskaninkite ta pačia auksine pasta, kuri patiekalui suteiks ne tik skonio, bet ir šiltai gelsvos spalvos.
  • Jei ciberžolės įmaišysite į pusrytinį omletą, jis bus ne tik naudingesnis, bet ir nusidažys gražia geltona spalva, net jei jį gamindami naudosite ir blankių trynių parduotuvinius kiaušinius.
  • Ciberžole skaninti ir dažyti galite net kepamų blynų tešlą, jie valgytojus nustebins savo gražiai geltona spalva.
  • Indijoje ciberžole skaninami ryžiai, todėl jie būna tokios šiltai gelsvos spalvos. Mums irgi vertėtų perimti šią jų patirtį.
  • Taip pat ciberžolė gali būti naudojama ir kaip produktų konservantas. Valgiai, kuriuose ji naudojama, ilgiau išlieka švieži.

Auksinė ciberžolės pasta

Auksinė ciberžolės pasta

Ji kaip paruoštukas, šaldytuve gali išstovėti visą mėnesį. Kiekvieną kartą atsidariusi šaldytuvą pirmiausia pamatau stiklinį indelį su ryškiai saulėtos spalvos ciberžolės pasta, kuri taip ir prašosi būti kuo greičiau panaudojama.

Reikės:

  • 1/2 stiklinės (125 ml) ciberžolės
  • 1 stiklinės (250 ml) vandens
  • 1 šaukštelio šviežiai maltų kokybiškų juodųjų pipirų
  • 1/2 šaukštelio malto imbiero
  • 1/2 šaukštelio tarkuoto muskato
  • 3 šaukštų šaltai spausto kokosų aliejaus

Gaminimas:

  1. Nedideliame indelyje užvirkite vandenį ir suberkite ciberžolių miltelius. Šildykite maišydami ant žemos ugnies apie 5 minutes, kol pasta kiek sutirštės.
  2. Tada nukelkite nuo ugnies suberkite likusius prieskonius ir įpilkite kokosų aliejaus. Paruoštą pastą palikite pravėsti.
  3. Ataušusią auksinę pastą sukrėskite į sterilų indelį, užsukite ir laikykite šaldytuve apie kelis mėnesius, kol visą sunaudosite.

Straipsnis ir receptas – iš R. Ničajienės tinklaraščio „Sezoninė virtuvė“.