Vanilinis grietinėlės plombyras – 155 kcal, ledai su karamelės įdaru – 170 kcal, ledai su šokolado glaistu ir riešutais – 274 kcal, o didelė porcija su triufelių įdaru – net 317 kcal. Palyginimui, 100 gramų lašišos, vertinamos dėl omega-3 riebalų rūgščių, turi 202 kcal. Jei rudeniop nenorite maudymosi kostiumėlio keisti į didesnį, metas išmokti keletą pagrindinių taisyklių. Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė ledus pataria vertinti kaip desertą. „Ledai neturėtų pakeisti pagrindinio maisto per pusryčius, pietus ar vakarienę. Tai ypač aktualu vaikams“, – pabrėžė ji. Paklausta, kaip nepasiklysti gausybės rūšių ir pavadinimų jūroje, E. Kliukaitė patarė du dalykus.
„Ledų pasirinkimą dažniausiai lemia skonio prioritetai, vieni mėgsta vaisinius, kiti – grietininius, treti – su įvairiausiais įdarais. Kad ir kuriuos besirinktumėte, svarbiausia yra skaityti sudėtį. Jei norite vadinamųjų „pieniškų“ ledų, tai sudėtyje pirmu numeriu ir turėtų būti tikras pienas, grietinėlė. Atkreipkite dėmesį, kad sudėtyje būtų kuo mažiau maistinių priedų. Galiausiai, svarbus ir cukraus kiekis. Ledai turi būti kuo natūralesni, jei norime, kad jie būtų palankūs sveikatai“, – aiškino pašnekovė.
Tie, kas mėgsta vaisinius ledus, neretai jaučiasi darantys sveikesnį pasirinkimą, tačiau, E. Kliukaitės teigimu, būna, kad vaisiniai ledai ne visada yra mažesnio kaloringumo. Tokiu atveju sveikesnis variantas galėtų būti šerbetas, trintų uogų desertas ar šaldytos vaisių sultys.
Vasarą negalintiems be ledų pašnekovė turi paprastą patarimą – teks daugiau judėti arba peržiūrėti savo mitybą.
„Pagrindinė ledų problema – kalorijų, riebalų kiekis bei cukrus. Jei nekeičiate mitybos ir tiesiog į meniu kasdien įtraukiate po ledų porciją, natūralu, kad vasaros pabaigoje būsite priaugęs svorio. Pagalvokite, kodėl norite ledų – jei tai dėl siekio atsigaivinti, galima rasti ir kitų, sveikesnių alternatyvų. Jei be ledų negalite, peržiūrėkite savo mitybą. Suprasdami, kad ledai – tai desertas, raskite, ką pakeisti ledais. Galbūt tas pyragėlis prie kavos yra nebūtinas?“, – retoriškai klausė specialistė.
Dvi neigiamos tendencijos
Su tuo, kad ledų nederėtų valgyti kiekvieną dieną, sutinka ir mitybos specialistė, knygos „Liekna visam gyvenimui“ autorė, Vaida Kurpienė.
„Jei ledai natūralūs, pavyzdžiui pagaminti namuose, tai tikrai sveikas desertas. Bet kokiu atveju, kaip ir visiems kitiems desertams būtinas saikas, nes ledai net ir karštą vasarą neturėtų būti kasdieninio raciono dalis. Be to, jei tą dieną valgote ledus, tai atitinkamai antroje dienos pusėje turėtumėte sumažinti kito maisto kiekį. Kitu atveju vasaros pabaigoje Jūsų talija Jums nepadėkos“, – perspėjo V. Kurpienė.
Savo svetainėje sveikos mitybos specialistė pabrėžia, kad ledai ledams nelygu, taigi ir jų maistinė vertė stipriai skiriasi. Dažnai teigiama, kad valgyti ledus sveika, nes juose yra būtinųjų aminorūgščių, kalcio, kalio, fosforo bei vitaminų A, B, D, E ir P, tačiau dažnai pamirštama paminėti, kad šiuolaikiniuose valgomuosiuose leduose yra didelis kiekis cukraus (t.y. greitai pasisavinamų angliavandenių), sočiųjų riebalų ir maisto priedų.
V. Kurpienės teigimu, geriausias sprendimas – ledus gamintis namie, tačiau jei tam neturite laiko ar noro, renkantis ledus reikėtų žinoti du dalykus. „Pirma tendencija, o gal jau ir taisyklė, kad pienas keičiamas į pieno miltelius. Antra – pieno riebalai keičiami pigesniais menkaverčiais augaliniais riebalais. Pridedant pastarųjų, keičiasi valgomųjų ledų struktūra bei skonis. Siekdami atkurti natūralių ledų skonį pramoninkai prideda papildomų maisto priedų. Verta žinoti, kad maisto pramonėje naudojami hidrogenizuoti aliejai ir juose yra pakitusių riebalų (trans riebalų), veikiančių kaip kancerogenas, didinančių blogojo (MTL) cholesterolio ir mažinančių gerojo (DTL) cholesterolio lygį“, – teigė V. Kurpienė.
Kaip pasirinkti ledus?
Kad pasirinkimai būtų sveikesni, V. Kurpienė siūlo 7 patarimus, kaip išsirinkti ledus.
1. Svarbu žinoti, kad etiketėje visuomet pirmiausiai paminima didžiausia sudėtinė dalis, o paskutiniu įrašu pažymimas mažiausio kiekio ingredientas. Pavyzdžiui, jei tai grietininiai ledai, tai pirmu ingredientu negali būti minimas vanduo.
2. Patartina rinktis kuo mažiau sudėtinių dalių turinčius ledus. Atminkite, kad pramoniniu būdu pagaminti ledų be priedų neįmanoma. Kai kurie jų, pavyzdžiui natūralus stabilizatorius pektinas, nėra kenksmingi, bet dar yra sintetiniai emulgatoriai, kvapikliai, dažikliai, rūgštikliai. Kai kurie net ir natūralūs maisto priedai nėra sveiki. Bet kokiu atveju, ilgas maisto priedų sąrašas rodo prastesnę kokybę. Nebūtina mokytis viso priedų sąrašo. Jei jau nusprendėte pasirinkti sveikesnius ledus, tai prie ledų šaldymo lentynos pastovėkite šiek tiek ilgiau ir palyginkite etiketes tarpusavyje. Pasirinkite geriau mažesnį kiekį ledų, bet su trumpesniu „E“ priedų sąrašu bei natūraliais ingredientais.
3. Jei jau renkatės valgomuosius ledus su uogiene, tai paskaitykite kas užrašyta, vardinant sudėtines dalis. Jei išvardinta visa uogienės sudėtis – tuomet gerai, jei ne – tuomet geriau tokius ledus padėti atgal į lentyną, nes tikėtina, kad pridėtoje uogienėje yra didžiulis kiekis cukraus, mažai uogų ir pačioje uogienėje didelis kiekis dažiklių, aromatinių medžiagų ir kitų maisto priedų. Dar geriau, jei leduose įdėtos uogos, o ne jų uogienė. Na, bet tai retas atvejis.
4. Jei mėgstate vaisinius ledus, taip pat būtina skaityti jų sudėtį. Juos gaminant pasitaiko, kad sudėtyje yra tik 2% sulčių ar net visai jų nėra, o visa kita: vanduo, gliukozės sirupas, dažikliai, kvapikliai ir kiti maisto priedai. Taigi vėl jums pagelbės atsirinkti tik sudėtinių dalių sąrašo skaitymas. Taigi būtina, kad vienos iš pirmųjų sudedamųjų dalių būtų paminėtos sultys, o dar geriau vaisių tyrė.
5. Jei užrašyta, kad ledai yra braškių ar obuolių skonių, tai visiškai nereiškia, kad juose yra braškių ar obuolių. Tiesiog yra pridėta braškių kvapo, skonio ir spalvos. Kitu atveju būtų taip ir parašyta „su braškėmis“.
6. Jei renkatės ledus su glaistu, pasiskaitykite iš ko tas glaistas pagamintas. Labai retai, tai šokoladas ar kakavos sviestas. Dažniausia tai cukrūs ir augaliniai riebalai, turintys jau mano minėtųjų sočiųjų ir trans riebalinių rūgščių.
7. Renkantis ledus svarbu atsižvelgti ir į tai, kokiomis ligomis serga žmogus. Jei padidėjęs cholesterolio lygis, sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, reikėtų rinktis liesesnius, pavyzdžiui pieniškus ar sorbetą, ir su mažesniu cukraus kiekiu ledus. Jei kankina alergijos, įvairios odos ligos – būtina vengti leduose esančių dažiklių ir kitų maisto priedų, kurie veikia organizmą kaip pseudo alergenai, t.y. patys nealergizuoja, bet paaštrina visas esamas alergijas. Alergiški žmonės turėtų atidžiai skaityti net ir pačių paprasčiausių valgomųjų ledų, pavyzdžiui grietininių ledų be priedų, etiketes. Net ir tokiuose leduose gali būti riešutų ar kviečių pėdsakų.
Apibendrinant, jei norite sveikesnio pasirinkimo – būtina skaityti etiketes, ypač tai, kas parašyta mažomis raidėmis.