Tenka pripažinti: eilinio šiuolaikinio žmogaus mitybą, kurioje dominuoja perdirbti maisto produktai, sotieji riebalai ir didelis cukraus kiekis, vargu ar galima pavadinti sveika. Šiandien populiarūs produktai ne stiprina organizmo sveikatą, o ją silpnina, dažnai prisidėdami prie trumpesnės gyvenimo trukmės.
„Mėlynosios zonos“ – tai Sardinija Italijoje, Okinava Japonijoje, Ikarija Graikijoje, Nikoja Kosta Rikoje ir Loma Linda Kalifornijoje. Nors tarp šių regionų yra nemažai skirtumų, o jų gyventojai gamina gana skirtingus, tik jų kultūrai būdingus patiekalus, vertėtų labiau pasigilinti į šių regionų mitybą, kad geriau suprastume, kaip reikėtų maitintis, kad ilgiau gyventume. Juo labiau, kad kai kuriuos maisto produktus vartoja visi ilgaamžiai skirtingose pasaulio dalyse.
Ankštiniai augalai yra pagrindinis daugumos „mėlynųjų zonų“ maistas. Juose yra reikiamas kiekis antioksidantų, skaidulų ir kitų maistinių medžiagų, padedančių išsaugoti sveiką svorį ir kovoti su ligomis.
Pavyzdžiui, juodosos pupelės yra svarbi kasdienės mitybos dalis Ikarijos saloje Graikijoje; nustatyta, kad šios pupelės naudingos širdžiai, taip pat pasižymi priešvėžinėmis ir antidiabetinėmis savybėmis. Kosta Rikos Nikojos bendruomenė juodąsias pupeles valgo kasdien, dažnai kartu su ryžiais ir kukurūzų tortilijomis (nebloga idėja vakarienei, tiesa?).
Baltosios bulvės laikomos pagrindiniu Graikijos Ikarijos salos gyventojų maistu, o violetinės saldžiosios bulvės nuolat vartojamos Okinavos regione. Pastarosiose yra fitocheminių medžiagų, vadinamų antocianinais, kurie, kaip žinoma, padeda išvengti ligų.
Saldžiosiose bulvėse taip pat gausu vitaminų A, B6, C ir kalio. Jos taip pat turi daug skaidulinių medžiagų. Nors daugelis žmonių mano, kad baltosios bulvės yra nesveikos dėl didelio angliavandenių kiekio, praktika rodo, kad taip nėra – jos padeda Ikarijos gyventojams išvengti diabeto, taip pat palaiko žemą kraujospūdį.
Japonijos Okinavos prefektūros gyventojai reguliariai valgo česnakus. „National Geographic“ straipsnyje teigiama, kad šis produktas yra „vienas galingiausių gamtos vaistų“. Jis siejamas su mažesne rizika susirgti tam tikromis ligomis, kurios dažniausiai užpuola su amžiumi.
Vienoje „Antioxidants“ ataskaitoje pažymima, kad česnakas turi antioksidantų ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, todėl padeda užkirsti kelią kai kuriems vėžiniams susirgimams, diabetui ir širdies bei kraujagyslių ligoms.
Ikarijos gyventojai savo gyvenimo neįsivaizduoja be alyvuogių aliejaus – jis yra vartojamas kasdien. Atviros prieigos žurnale „Nutrients“ paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad aukščiausios kokybės šalto pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus pasižymi daugybe įrodytų, sveikatai naudingų savybių, todėl Viduržemio jūros regiono, kuriame šis aliejus plačiai naudojamas, gyventojai laikomi vienais sveikiausių pasaulyje.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad alyvuogių aliejus padeda kontroliuoti svorį, normalizuoja kraujospūdį, mažina tam tikrų vėžinių susirgimų riziką ir dėl savo priešuždegiminių savybių pagerina bendrą savijautą.
Kalifornijos Loma Lindos miestas yra viena iš penkių „mėlynųjų zonų“. Didžiąją dalį vietos bendruomenės sudaro Septintosios dienos adventistai. Jie garsėja tuo, jog dažniausiai laikosi vegetariškos mitybos, kurioje svarbią vietą užima avokadai.
Kaip rašoma „National Geographic“ straipsnyje apie pasaulio mėlynąsias zonas, avokadai padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir turi 30 proc. daugiau kalio nei bananai. Taip pat žinoma, kad avokadai padeda kontroliuoti svorį ir mažina nutukimo bei antrojo tipo diabeto riziką.
Lašišą ir kitą riebią žuvį Loma Lindoje paprastai valgo netgi tie adventistai, kurie maitinasi tik augaliniu maistu. Lašišoje gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios, kaip nustatyta, padeda palaikyti širdies sveikatą ir mažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką, taip pat padeda slopinti lėtinius uždegimus.
Italijos Sardinijos sala yra dar vienas „mėlynosios zonos“ regionas. Vietos bendruomenės nariai nuolat vartoja tokius maisto produktus kaip avinžirniai, ožkos pienas ir rauginta duona. Pastaroji kepama iš neskaldytų kviečių miltų ir turi gyvų pieno rūgšties bakterijų, nes yra kepama su raugu.
Pasak „National Geographic“, gaminant raugą, cukrus ir gliukozė virsta pieno rūgštimi. Tai sumažina tokios duonos glikemijos indeksą, o tai reiškia, kad jos suvalgius, cukraus kiekis kraujyje kyla iš lėto ir jūs ilgiau jaučiatės sotūs.
Sardinijos gyventojai ne ką mažiau mėgsta pomidorus. Italai šią daržovę naudoja daugelyje savo patiekalų. Pomidorai turi antioksidanto likopeno, kuris pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir padeda normalizuoti kraujospūdį, sumažinti metabolinio sindromo bei insulto riziką ir pagerinti širdies sveikatą.
Turėkite galvoje, kad vyšniniuose pomidoruose aptinkama daugiau beta karotino, kuris, kaip rodo tyrimai, padeda sumažinti navikų, susijusių su prostatos vėžiu, riziką.
Daugelis „mėlynųjų zonų“ regionų į savo racioną yra įtraukę ir taurę raudonojo vyno. Oficialioje „mėlynųjų zonų“ svetainėje rašoma, kad daugelis nurodytų regionų gyventojų per dieną išgeria apie dvi taures vyno. Kai kurie tyrimai patvirtina, kad raudonasis vynas gali būti naudingas širdies sveikatai dėl jame esančių antioksidantų ir polifenolių. Žinoma, vartojant bet kokį alkoholį, svarbu paisyti saiko, o kartais reikia gauti ir gydytojo pritarimą.