Taigi kai vasario mėnesį „Linkedin“ paklausiau, kokių komentarų dėl savo amžiaus sulaukia jaunimas ir kokių – labiau patyrę darbuotojai, puikiai supratau abi puses.
Atradimai, kuriais norėčiau čia pasidalinti, yra keli.
Patirtimis darbe drąsiau, nors tik man asmeniškai, dalijosi jaunimas. Tai mane labai nustebino. Buvau tikra, kad sulauksiu ne vienos žinutės iš įvairaus amžiaus žmonių. Tačiau labiau patyrę darbuotojai parašė tik keli. Galima pasvarstyti kodėl: darbo vietoje jie nesulaukia atvirų komentarų? O gal apie jų amžių kalbame kitaip arba kitur ir jie nebūtinai tai girdi?
Apie jaunimo amžių, „nepatirtį“ ir pan. kalbame laisvai ir atvirai. Matome jaunus žmones kaip tuos, kuriuos būtinai turime pamokyti, įvertinti. Keletas pavyzdžių, kokių komentarų darbe sulaukia jaunimas:
Aš dirbu šitoj darbovietėj ilgiau, nei tu gyveni – ko tu gali mane išmokyti? (Kažko išmokyti vienas kitą mes galime visada, nepaisant amžiaus).
Tau dar gyvent ir gyvent/mokytis ir mokytis... (Tokie komentarai dažniausiai girdimi, kai jaunas žmogus pasako savas mintis, idėjas, duoda kitokių pasiūlymų, o komentarai dėl amžiaus rodo vyresnių kolegų nenorą priimti kitokių minčių bei baimę, kad jaunas gali būti geresnis/protingesnis už juos ir atims jų darbo vietą. Bet kadangi jaunesnis lygu silpnesnis – jį sukritikuoti yra lengviau.)
Kai tu tiek metų pradirbsi, galėsi kalbėt… (Išdirbtų metų skaičius nėra lygus teisingų sprendimų, gerai atliekamo darbo ar produktyvumo skaičiui, todėl jaunas žmogus, su nauju žvilgsniu tikrai gali turėti naudingų minčių.)
Tai tu jaunas – gali paimt ir daugiau darbo/projektų… (Nes amžius yra tai, pagal ką skirstomas darbo krūvis…)
Toks jaunas, tik tiek patirties, o pinigų tai nori/ nori jau vadovu būti... (Šiandien jaunimas žino rinką, atlygio vidurkius, yra apsiskaitę, žino darbuotojų teises, todėl ir prašo to, kas, jų nuomone, teisinga.)
Taip pat jaunimas pasidalijo manąs, kad juos labiau „mikromanagina“ kiti, nes jie dar jauni ir nieko nemoka, o jei dar neduokdie padarys kitaip, nesvarbu, kad rezultatas tas pats…
Jaunuoliai atvirai sakė, kad pavargsta visur – darbe, viešojoje erdvėje – girdėti stereotipus apie juos: nemotyvuoti, tinginiai ir pan. Noriu čia juos paguosti – taip vadino visas kartas iki jūsų, kai joms buvo 20–30 m. Taigi labai nesijaudinkite – ir tai praeis.
Man kyla klausimas – kodėl mes sau leidžiame tiek pastebėti ir tiek kalbėti apie jauno žmogaus amžių ir patirties trūkumą? Vienas gal taip daro iš noro padėti ir nuraminti, o kitas – iš baimės, kad jaunesnis jį pakeis, todėl taps nebereikalingas? Taigi norėdamas likti saugus aš jį viešai sumenkinsiu... Pamąstykime, kai kitą kartą norėsis komentuoti, – koks to mano komentaro tikslas?
Dabar dėl vyresnių darbuotojų. Kaip minėjau, o ir pati nesu pastebėjusi, kad darbo vietoje būtų komentuojamas vyresnio darbuotojo amžius. Juk būtų negražu, nepagarbu, jei kas darbo vietoje vyresnio kolegos paklaustų – o tau į pensiją dar ne laikas?
Bet vyresni darbuotojai taip pat susiduria su sunkumais ir dažniausiai jie pasireiškia įdarbinimo procese. Jei jauną išbraukia dėl išdirbtų metų stokos, tai vyresnį – būtent dėl metų „pertekliaus“. Turime labai daug su amžiumi susijusių stereotipų, kad vyresnis žmogus nelankstus, nemoka naujų dalykų, nenori mokytis, jam sunku keistis ir t.t. ir pan. Viena dalis – taip tikrai nėra, ir mačiau tą ne vienoje organizacijoje. Vyresni žmonės tikrai gali ir išmokti naujų dalykų, ir prisitaikyti. Svarbu saugi ir palaikanti aplinka. Antra dalis – norą gyventi ramesnį gyvenimą su mažiau pokyčių mokslininkai įvardija kaip vidinę brandą. Taip taip, pasak mokslininkų, mes visi su amžiumi introvertiškėjam, tai reiškia – labiau imame atsirinkti, kas tinka, kas ne, dėl ko verta plėšytis, o ką paleisti, nes jau esame save sukūrę, įgiję profesiją ir patirtį. Dabar norime taikyti įgytas žinias, sukauptas patirtis ir gyventi ramiai, nebesitaikyti tiek prie aplinkinių ir aplinkos. Dar kartelį – tai yra vidinė branda. Ir tai yra natūralu ir normalu. Todėl stabilumo, ekspertiškumo ir ramumo galime kaip tik pasisemti iš kai kurių brandžių kolegų.
Taip pat turiu pabrėžti, kad įdarbinimo procese daugiau sunkumų patiria ne vyrai, o moterys, kurioms 40 m. ir daugiau. Vienas „Linkedin“ vartotojas pasidalijo patirtimi, kur moteris net buvo atleista iš darbo būtent dėl amžiaus. Į vyresnius vyrus organizacijose žiūrima daug palankiau.
Sulaukiau dar vieno labai įdomaus pasidalinimo. Viena HRo specialistė pastebėjo ir atliko tyrimą, kurio metu išskyrė, kad darbdavio požiūris į darbuotoją pasikeičia tada, kai kandidatė yra moteris, jai tarp 25–32 metų ir jos pavardė yra -ienė. Tokios kandidatės yra mažiau pageidaujamos, nes tai jaunos, ištekėjusios moterys, kurios turi ar tuoj turės vaikų. Vyresnio amžiaus moterų įdarbinimui pavardė įtakos neturėjo.
Taigi kokias galime padaryti išvadas?
Pirmiausia, kad esame labai stipriai veikiami savų stereotipų ir nuostatų. O jos gali kenkti tikslui, komandai, netgi man pačiam.
Antra – kad esame labiau linkę dėl jų amžiaus komentuoti būtent jaunesnius kolegas, nes turime jiems mažiau pagarbos, jie yra silpnesni, juos reikia pamokyti (tokie gali būti mūsų nesąmoningi įsitikinimai).
Su įsidarbinimo sunkumais dėl amžiaus susiduria ir jaunas, ir labiau patyręs žmogus, todėl tikrai vienas kitą gali puikiai suprasti.
Moterys dažniau susiduria su diskriminacija įdarbinimo procese, nepaisant amžiaus.
O liūdniausias atradimas yra tas, kad vyresni ir jaunesni darbuotojai apskritai nėra linkę vienas su kitu bendrauti, kurti ryšį. Nors turiu puikių pavyzdžių ne vienoje organizacijoje, kur amžius nesvarbu ir visi įtraukti, jaučiasi komandos dalimi, nepaisant amžiaus skirtumų.
Todėl labai tikiuosi, kad šis mano pasidalinimas pakvies į mūsų santykius su jaunesniais ar vyresniais kolegomis pažvelgti kitaip. Vienas kitam esame labai reikalingi, vienas kitą galime daug pamokyti ir padėti. Be to, daug jaukiau ir saugiau, kai aplinka, kurioje dirbame, yra draugiška ir palaikanti.