Ir čia pasidalinsiu pora patarimų. Visų pirma, bandyti pakartoti Route 66 maršrutą, net pusę jo, yra kvaila mintis. Iš tiesų kvaila mintis yra kartoti net pusės pusę. Jums nuo važiavimo tiesiog paskaus užpakalį, štai ką gausite iš savo svajonės. Matysite kelią, motelius ir trumpai apžvelgsite pravažiuojamus nacionalinius parkus. Tai smagu dvi ar tris dienas.
Iš tiesų vien nacionaliniams parkams, kiekvienam jų, geriausia skirti kelias dienas. Apsistoti ten ir jais džiaugtis. O išvažinėti geriau po vieną valstiją, na, dvi, jei jos mažesnės, ne daugiau. Jei turite dvi savaites, kokybiškai apvažiuosite viso labo Kaliforniją. Ir tai liksite labai daug nepamatę, nesupratę, neišgyvenę.
Sakau kaip žmogus, kuris, kaip ir dauguma keliautojų, šią klaidą patyrė savo kailiu. Ir vėlesnių kelionių metu ją ištaisė, todėl gerai žino, ką gauni vienu ir kitu atveju.
Taigi, tąkart mašina, kaip sako liaudis, davė dūbą. Ir reikėjo greitkeliu eiti iki artimiausios gyvos dvasios, o tai buvo „Dancing Eagle Casino“, šokančio erelio kazino. Jame išsikvietėme pagalbą kelyje ir grįžome laukti prie automobilio. O laukti reikėjo ilgai ir tai buvo labai kinematografiškas momentas Naujosios Meksikos (New Mexico) pusdykumėje.
Prastovėjus pakelėje valandas, šalimais sustojo iš kazino keliaujančių indėnų šeima. Vyrai – girti, moterys – jų dabotojos, bandančios saugiai pargabenti namo. Tie indėnai klausinėjo, ko laukiame, kaip ilgai, ir galiausiai labai širdingai siūlė pernakvoti pas juos. Moteriškės gnybo už ausų ir suko, bandydamos nusitempti šiuos atgal į automobilius, o tie, tįsiami už ausų, šaukdami diktavo mums savo telefono numerį, jei pagalba ilgai neatvažiuotų ir vis dėlto reikėtų stogo virš galvos nakčiai.
Tai tokie mano susidūrimai su indėnais. Arba vietiniais Amerikos čiabuviais ir jų palikuonimis, kaip būtų tiksliau sakyti.
Žinoma, dar reiktų paminėti vaikystę su „Harkos“ knygomis, kurias mama įbruko kaip tik tuo metu, kai jau norėjosi romanų apie pilkas mokyklų pelytes, kurias pastebi karščiausias mokyklos dvyliktokas. Atsimenu, labai nusivyliau negavusi trokštamų skaitinių. O paskui vos akys neišvarvėjo skaitant apie indėnus. „Harką“ priskirčiau savo gyvenimo knygoms ir, jei turite vaikų, labai rekomenduoju tas knygas nors iš po žemių iškasti apie vienuoliktuosius-dvyliktuosius vaiko metus.
Amerikiečių autorės Louis Erdrich knygą „Naktinis sargas“ man padovanojo leidykla. Išsirinkau ją iš siūlomų naujienų ir tai lėmė keli faktoriai. Visų pirma, tema. Tai Amerikos indėnų gyvenimas XX amžiuje. Visai netolimais laikais, kurių nelaikome laukiniais, bet kuriais rasinė segregacija buvo opi ir gaji, tarsi būtų Viduramžiai. Antra, knyga pelniusi „Pulicerio“ premiją, o man ji šį tą reiškia. Beje, aklai premijomis nepasikliauju ir į jas žiūriu šiek tiek skeptiškai, nes dažnai premijomis apdovanojamas nebūtinai rašytojo talentas, kiek jautrių socialinių temų išpildymas. Na, ir trečia, knyga Goodreads platformoje įvertinta solidžiomis 4,1 žvaigždutėmis. O tai šį tą žada.
Tai knyga, kurios įvykių centre bandoma įgyvendinti rezoliuciją, skelbiančią sutarčių panaikinimą su Amerikos indėnų gentimis. Prisidengiant gražiais užmojais, indėnus buvo siekiama tiesiog išvaryti iš jų pačių žemių, nors sutartys buvo pasirašytos terminui „kol augs žolė ir tekės upės“. Na, o aplink šią neteisybę vyksta gyvenimas, kuris bando laviruoti tarp modernaus ir tradicinio indėniško. Labai skurdus ir neteisingas gyvenimas, nes greta indėnų dažnai net nenorima sėdėti autobuse, į juos šalis nežiūri kaip į visaverčius, priešingai, kratosi kaip užkrato.
Man labai patinka tas indėniškas magiškumas, kuris nėra abroskadabros ir horoskopai. Tai, tam tikra prasme, toks magiškasis realizmas, kai labai tiesi, neišvedžiota ir nepatogi buitis persipina su dvasių šnabždesiais, ritualais, prietaringumu. Viename šone apsišikęs žmogus ir, kaip sakoma, pardon my french, bet taip buvo rašoma knygoje, o kitame – mergaitė, mieganti su lokiu.
5 žvaigždutės iš 5. Knyga nėra lengvo skaitymo ir tam, kad išsemtum, ką ji gali duoti, reikia susikaupimo, laiko, o ne kelių minučių priešokiais. Tai ne romanas prie baseino. Tačiau toji knyga turi ką duoti net keliomis prasmėmis. Ji labai liūdna, bet labai stebuklinga.