– Pradėkime nuo to, kodėl pilvo srityje riebalai yra linkę kauptis labiausiai?
– Negalėčiau pasakyti, kad riebalai labiausiai linkę kauptis pilvo srityje. Jų yra visame kūne ir jų reikia. Didžiąją dalį riebalų sudaro poodiniai riebalai, visceraliniai supa mūsų vidaus organus ir sudaro maždaug dešimtąją dalį visų kūne esančių riebalų. Jei bendras riebalų kiekis yra sveikas, dažnai ir šių riebalų pertekliaus nebus. Bet kartais būna tas vadinamas slaptas nutukimas, kada iš pažiūros lieknas žmogus gali turėti visceralinių riebalų daugiau nei norma. Bet riebalai yra svarbūs, tam tikras jų kiekis yra būtinas, nes jie atlieka svarbias funkcijas: apsauginę, prisideda prie hormonų gamybos ir pan.
– Jų gali būti ir per mažai?
– Taip, jei žmogus yra itin liesas, taip pat ir riebalų kiekis gali būti nepakankamas ir skundai bus susiję su riebalų stoka. Pavyzdžiui, jei moters kūno svoris yra nepakankamas, ji gali turėti vaisingumo problemų, jai gali būti sunkiau pastoti. Jei lyginsime vyrų ir moterų riebalų kiekius, vyrai yra labiau linkę kaupti visceralinius riebalus. Moteris iki menopauzės nuo didesnio jų kaupimosi apsaugo estrogenai. Paprastai kalbant, gyvensena ir hormonų būklė yra vieni svarbiausių veiksnių, kurie ir lemia visceralinių riebalų pokyčius.
– O ką daryti, jei tų riebalų per daug?
– Kadangi hormoninės būklės pakeisti negalime, sustabdyti amžėjimo – taip pat, belieka keisti gyvenimo būdą. Jei žmogus nepakankamai juda, maitinasi netinkamai, racionas skurdus ir nesubalansuotas, patiria nemažai streso, turi žalingų įpročių, jam trūksta miego, yra visos sąlygos visceraliniams riebalams kauptis.
– O genetika? Ar ji turi įtakos?
– Žinoma, turi. Bet negalima sakyti, kad viskas tik nuo paveldėjimo priklauso. Jei giminėje matoma tendencija sirgti širdies kraujagyslių ligomis, kažkas iš šeimos narių ankstyvame amžiuje sirgo infarktu ar insultu, hipertenzija, randamas padidėjęs cholesterolio ar gliukozės kiekis kraujyje, tai sufleruoja, jog šių ligų prevencija tokiam žmogui itin aktuali. Tai yra jei jis bus fiziškai aktyvus, mankštinsis, neturės žalingų įpročių, maitinsis nuosekliai ir sveikatai palankiu būdu, nevartos pridėtinio cukraus ir pan., jis visai neblogai galės valdyti situaciją ir ta genų nulemta liga gal jį aplenks arba bent jau pasivys gerokai vyresniame amžiuje. Mes galime turėti tam tikrą genetinį paveldėjimą, bet epigenetiniai veiksmai (kas yra ir gyvenimo būdas) gali arba prisidėti prie to, kad ta genetika labai anksti ir stipriai pasireikš, arba ne. Negali sakyti, kad nuo mūsų niekas nepriklauso. Amžius, lytis, genetika, hormonai, gyvensena – visi šitie veiksniai labai prisideda prie visceralinių riebalų kiekio.