„Atleiskite, kol kas kortelėmis neaptarnaujame“, – taip į ištiestą ranką su kredito ar debeto kortele sureaguojama Kryme, tarsi tai būtų tik menki, laikini techniniai nesklandumai.
N-tąją kelionės Kryme dieną susiduriu su problema – suprantu, kad pinigų iš mano europietiško banko kortelės išsigryninti, kaip ir ja atsiskaityti, nepavyks.
Dėl finansinių sankcijų aneksuotame pusiasalyje jūs neišvysite nė vieno tarptautinio banko, o atsiskaitymai „Visa“ ar „MasterCard“ kortelėmis negalimi. Kryme veikia bankomatai niekam nežinomais pavadinimais: „Rossya“, „RNKB“, „GenBank“, „Marskoy“ ar „Krayinvest“. Tai – laikinai įsteigti dukteriniai Rusijos bankų filialai, skirti vidinei pusiasalio rinkai.
Čia dėl finansinių sankcijų susiduriama su suprantamais sunkumais – tie, kas turi sąskaitas Ukrainos bankuose, pusiasalyje negali išgryninti pinigų. Vietiniai bankai tarptautinių pavedimų atlikti taip pat negali. Bankomatai priima Rusijos banko korteles, tačiau, norint išsiimti pinigų, suma išauga dėl itin didelių komisinių.
Krymiečiai man pasiūlo du variantus – arba vykti į artimiausią miestą Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, arba keltu iš Kerčės miesto persikelti į Rusiją.
Suprasdamas, kad palikęs pusiasalį ir išvykęs į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją čia sugrįžti nebegalėsiu, nusprendžiu vykti į Rusiją.
Nuo Sevastopolio iki artimiausio bankomato navigacija suskaičiuoja 293 kilometrus.
Tiesa, du milijonus gyventojų turinčiame Kryme neveikia ir tarptautinis GSM telefono ryšys, tad internetu pirkti tampa taip pat neįmanoma dėl Europos bankuose galiojančių saugumo reikalavimų.
Kelionė iki bankomato
Po penkių valandų kelionės, ankstyvą rytą, atvykstu į Kerčės miestą. Kaip pripažįsta mikroautobusą vairavęs vyras, daugumos jo keleivių tikslas tas pats – kitoje kranto pusėje veikiantys Rusijos bankomatai.
Ukrainos pusiasalio Kerčės miestą nuo Rusijos skiria siauras sąsiauris. Tarp čia veikiančios perkėlos „Krymas“ į anapus kranto esančią perkėlą „Kaukazas“ kasdien kursuoja keleiviniai ir krovininiai keltai.
Būtent šiuo keltu į pusiasalį atvyko ir Kerčės keltų terminalą užėmė ginkluoti Rusijos specialiųjų operacijų kariai, vykdę Krymo okupaciją 2014-ųjų metų pavasarį.
Šiandien keltų terminalas tik mena čia veikusį Ukrainos – Rusijos pasienio punktą. Atvykus į perkėlą ir įsigijus 150 rublių (apie 2 eurus) kainuojantį bilietą perkėlos pareigūnai tik patikrina bagažą.
Į keltą „Pobeda“ (pergalė – liet.) traukia eilė žmonių, šalia jų rikiuojasi transporto priemonės.
Tarp vilkikų – Rusijos pašto automobilis, vilkikai tuščiomis priekabomis vyksta atsivežti įvairių prekių ir produktų. Tarp jų laviruoja ir du motociklai. Ant odinių baikerių kostiumų puikuojasi dvi raudonos raidės „NV“. Tai kontraversiškai vertinamo Rusijos baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ simbolika.
Į viršutinį kelto denį bei keleivių salę sulipa žmonės. Pusvalandį trunkančios kelionės metu vieni stebi artėjantį horizontą, kiti šnekučiuojasi prie bare įsigyto alaus bokalo. Teiraujuosi „Pobedos“ darbuotojo, kur galėčiau rasti artimiausią bankomatą.
„Tik persikėlę ir išlipę iš kelto iškart pamatysite keletą jų. Taip, yra toks reikalas. Žmonės vyksta čia išsigryninti pinigų. Dauguma jų, kai tik išlipa, iškart skuba prie bankomatų. Jei pasiseka, nusiima reikiamą sumą pinigų ir, net neišėję iš uosto teritorijos, tiesiog grįžta į tą patį keltą“, – aiškina „Pobedos“ denyje dirbantis vaikinas.
Tikisi sankcijų atšaukimo
Plaukiant link Rusijos pusėje esančios perkėlos „Kaukazas“, „Pobeda“ prasilenkia su pora karinių katerių bei krovininių keltų, į Krymą gabenančių statybines medžiagas, cisternas su nafta.
Per kitą kelto bortą tolumoje matosi ir statomas tiltas, sujungsiantis Rusiją su pusiasaliu.
Tik išlipus į krantą tikrai matyti bankomatų informaciniai ženklai. Prie jų traukia ir būrelis žmonių. Eilėje, įšsirikiavusioje prie bankomatų, laukia ir Nikolajus. Vaikinas čia atvyko iš Sevastopolio.
„Taip, visuomet čia daug žmonių. Matote, sankcijos niekam nieko gero neatneša. Juk pralošia ir užsienio bankai. Džiaugiuosi, kad kai kurios Europos šalys jau kalba apie jų sušvelninimą“, – viltingai kalba Nikolajus. Jis čia atvyksta jau trečią kartą. Praeitą kartą teko atvykti, nes užblokavo savo internetinę bankininkystę, todėl buvo priverstas atvykti į artimiausią Rusijos banko filialą. Nikolajus skaičiuoja, kad nukakti iš Sevastopolio iki bankomato ir atgal jam užtrunka visą dieną: „Išvykęs anksti ryte, grįžtu tik vėlyvą vakarą“.
Eilėje stovinti moteris su vaiku sako, kad čia ji atvyksta reguliariai: „Jei norėčiau nusiimti pinigų iš savo rusiškos kortelės Kryme, man tai kainuotų didelius komisinius. Čia jų nėra, todėl taupau ir čia atvažiuoju iš Feodosijos“.
Salytėje veikia du bankomatai. Vyras, maigantis „Gasprombank“ bankomato mygtukus, visus informuoja, kad šiame automate jau baigėsi pinigai. Eilė prie antrojo bankomato pailgėja, o žmonės ima nerimauti, kad pinigų neužteks ir šiame.
Krymo gyventojas Piotras apgailestauja dėl esamos situacijos: „Matote, gyvename XXI amžiuje ir staiga turime važiuoti tokį kelią, kad išsiimtume pinigų iš bankomato. Jei ne sankcijos, Kryme viskas būtų gerai. Dabar esame priversti gaišti laiką dėl tokių smulkmenų, apie kurias net nebuvome susimąstę. Iš to naudą gauna tik valdžia ir bankai, tikrai ne žmonės“. Piotras dažnai vyksta apsipirkti į Rusiją, todėl naudodamasis proga stabteli ir prie bankomato.
Po 20 minučių stovėjimo eilėje, prieinu prie bankomato. Aparatas išduoda maksimalią leistiną sumą – 5 tūkst. rublių (apie 70 eurų).
Grįžtu į tą patį keltą.
Viltys dėl statomo tilto
Kerčės miesto krantinę skalauja Juodoji jūra. Už kelių kilometrų galima išsimaudyti ir Azovo jūros bangose. Ilgoje krantinėje vėjuotu oru žvejoja keletas žvejų. Tolumoje girdėti kalamų tilto pastolių garsas.
„Visos mūsų viltys į šį tiltą. Ukraina viską uždarė čia, gerai, kad bent uostą paliko. Gyvename čia izoliacijoje, todėl laukiame, kol galėsime tiltu pasiekti Rusiją“, – sako ant betoninės prieplaukos žvejojantis vyras. Jam pritaria bičiuliai žvejai, vardindami, kokios įmonės Kerčės mieste užsidarė po aneksijos. „Viskas pabrango, sustojo statybos – juk visos prekės yra plukdomos keltais, o tai didina jų kainą. Kuomet bus tiltas, Krymas sužydės“, – sako ant prieplaukos žvejojanti vyresnio amžiaus moteris.
Tiltas tarp Kerčės ir Rusijos Krasnodaro regiono buvo planuotas dar carinėje Rusijoje. Šiandien tai viena pagrindinių temų ne tik Kerčėje, Kryme, bet ir Rusijoje. Tilto statybas vykdo artimo Rusijos Prezidento Vladimiro Putino bičiulio milijardieriaus Arkadijaus Rotenbergo įmonė „Stroigazmontaž“, iki tol tiesusi dujotiekius. Šis milžiniškas 19 km tilto statybų projektas kritikuojamos dėl kelis kartus išaugusio finansavimo: pirminiais skaičiavimais, tiltas Rusijos Federacijos mokesčių mokėtojams kainuos 50 mlrd. rublių, tačiau šiandien, praėjus daugiau nei metams, jau kalbama apie kitą sumą – 228 mlrd. rublių (beveik 3 mlrd. eurų).
Vaikštant Kerčės krantine, rodos, niekas dėl to nesuka galvos. Nors ir su tam tikromis abejonėmis, visi laukia numatytos ambicingos tilto atidarymo datos – 2018 metų. Tuomet, kaip žada rangovai, į Rusiją bus galima skrieti net 120km/val greičiu.
Linkėjimai Lietuvai
Vasaros pradžia Kryme gana vėsi, tačiau krantinėje galima pastebėti jau besimaudančius žmones. Nuo atbrailos į jūrą šokinėjančius vaikinus stebi keturių žmonių kompanija.
„Ar šaltas vanduo?“, – smalsauja dvi šios kompanijos moterys. Esu pakviečiamas prisijungti prie jų ketveriukės. Tatjana, Tamara, Ivanas ir Aleksandras mini penktadienio vakarą. Ant vejos, šalia daugiabučio namo krantinės alėjoje, kompanija pasitiesusi staltiesę, ant kurios įvairios vaišės. Man pasiūloma kepto viščiuko, daržovių ir taurelė konjako, na, „kad neperšaltum“.
„Kaip sekasi?“ – lietuviškai į mane kreipiasi Ivanas. Vyrai, sužinoję, kad esu iš Lietuvos, bando prisiminti lietuviškus žodžius, kuriuos pamena iš viešnagės Lietuvoje prieš du dešimtmečius, kai lankėsi Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.
„Dirbome žvejybos laivuose. Dažnai švartuodavomės ir Klaipėdos uoste. Lietuva mums labai patiko, todėl nuvykome ten pakeliauti su šeimomis“, – šypsodamiesi pasakoja Ivanas ir Aleksandras.
Draugiški piknikautojai taip pat aptarinėja tilto statybas: „Sako, kad jau po dviejų metų čia skuos mašinos, o 2020 m. planuoja ir geležinkelio bėgius nutiesti. Neseniai teko lankytis Tuzlos saloje, ten galima stebėti šio tilto statybas iš arti“. Kompanija tikina, kad tilto statybos nesustoja nei dieną, nei naktį: „Net per Gegužės 9-ąją girdėjome stuksėjimą. Tiesa, pastaruoju laiku jis kiek pritilo. Sako, kad pinigų trūksta“.
Tatjana neslepia, kad ji laukia šio tilto atidarymo: „Esu Kerčės gyventoja ir man tai labai svarbu. Juk iš Ukrainos vyksta pilna blokada. Tai tikrai pakeis regioną. Sako, kad tiltu atvyks daug turistų iš Rusijos“.
Kai papasakojau priežastį, dėl ko atsidūriau Kerčėje, kompanija ėmė linksėti galvomis: „Taip, sutinkame žmonių, kurie vyksta per visą Krymą, kad galėtų pasiimti pinigų iš bankomato“.
Paklausus, kas pasikeitė po aneksijos, visi vienbalsiai tvirtina, kad Kerčės miestas pasidarė perkrautas – krovininiai keltai kursuoja labai dažnai, mieste susidarė transporto spūstys, tačiau sumažėjo alkoholio prekybos taškų pakrantėje ir atsirado daugiau laisvalaikio aikštelių.
„Esu paprastas žmogus ir man atrodo, kad sumažėjo korupcija. Seniau, tarkime, norint patekti į sanatoriją, reikėjo mokėti kyšius kažkam į kišenę. Dabar viskas paprasčiau. Gal pasikeitė tie korumpuoti kadrai? Taip pat naujoji policija pagerino kriminalinę situaciją“, – svarsto Aleksandras.
„Aš pastebiu, kad labai sukilo patriotizmas ir sovietinių, rusiškų asmenybių kultas“, – draugą papildo Ivanas.
Kai ėmiau skubėti ir ruoštis atsisveikinti, kompanija supakavo man lauknešėlį. „Kelyje išalksi. Perduok linkėjimus Lietuvai, pasakyk, kad ją prisimename nostalgiškai“, – atsisveikina Ivanas, Aleksandras, Tamara ir Tatyana ir paduoda man išilgai pjaustytus agurkus, keptą vištieną ir gabalą pyrago.