Perspėja visus mėsos gerbėjus: gali grėsti itin skaudžios pasekmės

Mėsos valgymas daugeliui iš mūsų yra neatsiejama kasdienės mitybos dalis, tačiau kai kada sotūs pietūs gali gerokai apkarsti. Netinkamai apdorota ir nesaugi mėsos žaliava gali sukelti sunkias infekcines ligas, kurių pasekmės – itin nemalonios. Kad taip nenutiktų ir lovoje netektų gulėti net iki kelių savaičių, tereikia laikytis tam tikrų taisyklių.

Pasak šeimos gydytojos Neringos Sakalauskės, mėsoje slypinčios ligos vadinamos zoonozėmis. „Zoonozės dažniausiai pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais: viduriavimu, vėmimu, pilvo spazmais, pakyla temperatūra. Klinikiniai simptomai gali pasireikšti nuo kelių valandų iki kelių parų ar savaičių“, – pasakoja N. Sakalauskė.

Kaina gali būti vienas rodiklių

Vartojant kiaulieną, šernieną, žvėrieną, kurioje yra gyvybingų trichinelių lervų, galima užsikrėsti trichinelioze. Šios ligos sukėlėjas yra Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Parduotuvėse mėsą pirkti saugu, nes visa į jas patenkanti mėsos produkcija yra patikrinama nuo šios ligos sukėlėjų, tačiau reikėtų vengti pirkti mėsą nepatikimose vietose ir nesusigundyti mažesne kaina.

„Kol lervos, kirmėlės esti žarnyne, jaučiamas pilvo skausmas, vemiama, viduriuojama. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, gali atsirasti veido ir akių pabrinkimas, pakilti temperatūra. Ilgai negydant, ligos baigtys gali būti invalidizuojančios”, – perspėja N. Sakalauskė.

Dažniausiai trichinelės slypi kiaulienoje – aukštoje temperatūroje jos žūsta pakankamai greitai, todėl mėsą verdant mažiausiai valandą – galima apsisaugoti nuo šios infekcijos. Kur kas rečiau šios ligos sukėlėjų randama šernienoje.

Jautienoje slypinčios grėsmės

Netinkamai paruošta jautiena taip pat gali užkrėsti nemaloniomis ligomis. Viena iš jų – teniarinchozė. Ši liga plinta per užsikrėtusių žmonių išmatas. Ligos sukėlėjai – jautiniai kaspinuočiai tokiu būdu patenka į aplinką ir susiranda savo šeimininką – galviją, kurio mėsa tampa pavojinga vartoti.

„Teniarinchozė – parazitinė liga, kurią sukelia jautinis kaspinuotis. Ši liga sukelia toksines alergines reakcijas bei virškinimo trakto sutrikimus. Kuo ilgiau užsitęsia kaspinuočio gyvenimas žmogaus žarnyne, tuo didesnės pasekmės gali būti”, – teigia gydytoja ir rekomenduoja patyrusiems anksčiau minėtus simptomus visais atvejais kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Nors jautinių kaspinuočių kiaušiniai yra atsparūs šalčiui, jie jautrūs išdžiuvimui ir aukštoms temperatūroms, todėl tinkamai išvirta mėsa pavojaus nekelia. Norint apsisaugoti, taip pat svarbu nevalgyti žalios jautienos ir faršo, neragauti neišvirusių ar neiškepusių jautienos gaminių.

Neatsargus vištienos ir kiaušinių vartojimas: ko šiukštu nedaryti

Patekus sukėlėjui salmonelėms į žmogaus organizmą, jis gali pajusti simptomus per 12-72 val. Salmonelės yra atsparios šalčiui ir išdžiuvimui, todėl ilgai išlieka užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste ir toliau gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių, tačiau jos jautrios aukštai temperatūrai. Gydytojos N. Sakalauskės teigimu, labiausiai būdingas šios ligos simptomas – „žalios išmatos”.

Dažniausiai ši liga trunka iki savaitės laiko. „Negydant ligos, dažnai bakterijos neapsistoja vien tik žarnyne, jos gali patekti ir į kraują bei kitus organus, tada ligos eiga gali tapti letali. Infekcijos šaltinis – dažniausiai vištos kiaušiniai bei vištiena“, – teigia N. Sakalauskė.

Norint apsisaugoti nuo salmoneliozės, svarbu neragauti žalios mėsos ar faršo prieš paruošimą, parsineštą iš parduotuvės mėsą nedelsiant dėti į šaldytuvą, nes taip bakterijos nebegalės daugintis. Taip pat būtina sušaldytą vištieną atitirpinti šaldytuve, o prieš gaminimą visada ją nuplauti.

Kitos ligos, kurių svarbu saugotis

Infekcinių ligų gydytoja Daiva Radzišauskienė teigia, jog valgant mėsą galima užsikrėsti daugiau ligų ir svarbu saugotis salmoneliozės, kampilobakteriozės, jersinijozės, listerijozės, bruceliozės, balantidiazės, toksoplazmozės, trichineliozės, kiaulinio kaspinuočio, jautinio kaspinuočio.

„Valgant netinkamai paruoštus konservus, vytintus, rūkytus mėsos gaminius galima užsikrėsti botulizmu. Norint išvengti užsikrėtimo, svarbiausia maistą gerai termiškai apdoroti“, – teigia D. Radzišauskienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė teigia, jog nuo sveiko paskersto gyvūno mėsos, kuri laikoma tinkamomis sąlygomis ir tinkamai apdorojama (verdama, kepama), jokia liga užsikrėsti negalima. „Bakterijos žūsta prie +70 temperatūros, tačiau valgant neištirtų kiaulių ar šernų mėsą galima užsikrėsti trichinelomis, kurios karščiui yra atsparios“, – sako ji.