Vienas ryškiausių šių dienų pokyčių mūsų valgiaraštyje – prioritetų renkantis mėsą kaita. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, vis dažniau ant stalo norime matyti patiektą paukštieną. Nuo 2010 iki 2015 metų jos suvartojimo kiekis, tenkantis vienam gyventojui, ūgtelėjo net 7 kilogramais – nuo 22 iki 29 kilogramų per metus.
Lenkiame daugumą kitų europiečių
Kasmet paukštienos gamybos apimtys Lietuvoje didėja 5-10 proc. Taip pat palaipsniui auga ir paukštienos suvartojimas. Pavyzdžiui, jei Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje vištienos suvartojimas vidutiniškai siekė tik 11-12 kg vienam gyventojui per metus, tai šiuo metu vištienos suvartojimas paaugęs daugiau nei dvigubai. Vištienos suvartojimu taip pat viršijome Europos Sąjungos vidurkį – 26 kg per metus vienam gyventojui.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis prognozuoja, kad vištienos populiarumas ir toliau Lietuvoje kils.
„Žinoma, daugybė šalių kaip JAV, Portugalija suvartoja vištienos dar daugiau – vienas gyventojas vidutiniškai suvalgo apie 50 kg vištienos per metus, taip kad ir mums kur stiebtis dar yra“, – šypsosi V. Tėvelis.
Kodėl mums taip patinka vištiena?
Vytautas Tėvelis išskiria tris pagrindines vištienos populiarumo priežastis: pirma – tai lengvumas. Organizmas lengviau virškina ir įsisavina vištieną nei kitas mėsų rūšis.
„Tą paprasta paaiškinti. Pavyzdžiui, viščiukų broilerių mėsa – viščiukai auginami palyginus trumpai, todėl raumeninės skaidulos yra švelnios, nesukietėja, todėl tokia mėsa įsisavina greičiau“, – aiškina V. Tėvelis.
Antra, daugeliui žmonių labiau priimtinos vištienos skoninės savybės. Trečia vištienos populiarumo priežastis – ši mėsa mažiau riebi, lyginant su kiauliena, todėl vištiena – sveikesnė organizmui.
V. Tėvelis pastebi: „Viščiukų broilerių vadinamoji baltoji mėsa riebalų beveik neturi, ją sudaro daugiausia baltymai, todėl šią mėsa itin mėgsta sportininkai bei sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės.“
Prie vištienos dera beveik viskas
Žymi virtuvės šefė, Lietuvos vyriausiųjų virėjų asociacijos atstovė Honorata Lyndo vištienos populiarumą sieja su jos universalumu – jei kiaulienos kai kurie žmonės nevalgo dėl religinių įsitikinimų, taip pat riebalų kiekio, tai vištieną mėgsta tiek sočiau pavalgyti mėgstantys suaugusieji, tiek vaikai.
„Nuo vaikystės atsimenu vištieną, kaip vieną pagrindinių valgių. Vištiena yra pagrindinė mėsa ne tik restoranų meniu, bet ir namų šeimininkių receptų knygutėse. Prie jos tinka patys įvairiausi prieskoniai. Pavyzdžiui, itališkam skoniui išgauti padės bazilikas ir raudonėlis, prancūziškam – rozmarinas, marokietiškam – kuminas, cinamonas“, – sako H. Lyndo.
Virtuvės šefė šventiniam stalui siūlo pabandyti pasigaminti vištienos kepsnį su vynuogių padažu arba vištieną su graikinių riešutų padažu.
„Vištiena – neutralaus skonio mėsa, todėl prie jos dera ir saldūs, ir aštresni prieskonių deriniai. Pavyzdžiui, tailandietiškuose patiekaluose prie vištienos pridedame aitriosios paprikos, žaliosios citrinos, kalendros. Meksikietiškoje virtuvėje daug kas marinuoja vištieną su aliejumi, citrinų sultimis, malta kalendra, kuminu, ir visa tai pakepa grilyje su paprika bei keptais svogūnais ir įvynioja į tortiliją, Taip galime išgauti įdomesnių skonių“, – pataria H. Lyndo.
Tradicinę virtuvę mėgstantiems žmonėms H. Lyndo siūlo nepamiršti klasikinių Kijevo kotletų, kai į vištą yra įkepama sviesto, Cordon-Bleu vištienos, kai į ją dedama kumpio ir mėlynojo sūrio ar tiesiog vištienos su voveraitėmis ir bulvėmis.
„Nepamirškime vištienos su pastarnokais. Jie naudojami lietuviškoje virtuvėje nuo senų senovės“, – pastebi H. Lyndo.
Ant sveikuolių stalo – pačių gaminami mėsos delikatesai
Mitybos specialistė Rūta Beišytė savo klientams, norintiems susireguliuoti mitybą ir sulieknėti, sako, kad įsakymo atsisakyti valgyti mėsos nėra, tačiau svarbu ją vartoti kuo natūralesnę ir nebijoti gamintis patiems.
„Mėsą dievinantiems žmonėms dieta, verčianti visiškai jos atsisakyti, bus neveiksminga ir kankinanti – juk padidės tikimybė palūžti ir dietą mesti. Norintiems maitintis sveikiau, siūlyčiau pakeisti vienus mėsos gaminius kitais – nepirkti faršo, kuris galbūt bus riebesnis, o patiems nusipirkti vištienos ir į ją įdėti jautienos, kad toks faršas būtų liesesnis“, – pataria mitybos specialistė ir asmeninė trenerė Rūta Beišytė.
Ji taip pat pataria nevartoti pusfabrikačių, nemaišyti mėsos su dideliu kiekiu angliavandenių kaip ryžiai, makaronai.
„Norint sulieknėti, absoliučiai atsisakyti mėsos nebūtina. Juk visi kultūristai net neįsivaizduoja, kaip be mėsos užsiauginti liesą raumeninę masę. Didžiulis mitas, kad tapęs vegetaru – tapsi itin lieknu, juk jei esi vegetaras ir labai mėgsti miltus, bandeles, būsi tikrai stambesnis už mėsėdį. Tai, kad nevalgai mėsos, tavęs nedaro sveikuoliu, kaip ir mėsavalgio pats faktas nedaro besimaitinančiu nesveikai. Svarbiausia atsirinkti maisto produktus“, – pataria R. Beišytė.