Pirmauja dyzelinas ir benzinas
VĮ „Regitra“ duomenimis, iki šių metų kovo 1 d. daugiausiai įregistruotų lengvųjų automobilių buvo varoma dyzelinu, antroje vietoje – benzinu varomi automobiliai, trečioje – benzinu ir dujomis.
VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas sako, kad dyzelino populiarumą suprasti nesunku – jis ekonomiškesnis. Jei lygintume automobilius, turinčius vienodas charakteristikas ir galingumą, dyzelinu varomas automobilis 100 km sunaudos mažiau degalų nei automobilis, varomas benzinu.
S. Pukalsko teigimu, dyzelino kaina ir juo varomo automobilio eksploatacinės išlaidos - mažesnės, tačiau patys automobiliai brangesni, tad toks automobilis atsipirks jei keliaujate daug. Kitu atveju verčiau įsigyti benzinu varomą automobilį.
Taikomi sprendimai aplinkai saugoti
Ko gero, ne vienas pastebėjęs iš gatvėje važiuojančio automobilio išmetamojo vamzdžio besiveržiančius juodus dūmus pagalvojo, kad jo vairuotojui ekologija - nė motais. Vis dėlto, tiek dyzelinu, tiek benzinu varomus automobilius siekiama padaryti kuo mažiau taršius.
Anot jo, benzinu varomuose automobiliuose yra pakankamai laiko benzinui susimaišyti su oru ir išgaruoti. Tuo tarpu dyzelinu varomuose automobiliuose laiko dyzelinui sudegti ir visiškai išgaruoti nepakanka, todėl varikliuose formuojasi kietosios dalelės. Dėl to matomi ir iš išmetamojo vamzdžio kylantys tamsūs dūmai. Vis dėlto jis sako, kad naujaus kartos dyzelinu varomi varikliai turi įvairių valymo sistemų, kurias naudojant degalai išvalomi, o į aplinką pasklinda tik pačios smulkiausios filtruose neužsilaikančios kietosios dalelės.
S. Pukalskas sako, kad atsiradus tiesioginio įpurškimo varikliams benzinu varomuose automobiliuose degiojo mišinio paruošimas tapo panašus į dyzelinių variklių. Tačiau nors tokie varikliai savo ekonomiškumu priartėja prie dyzelinių, ima išsiskirti kietosios dalelės. Dėl šios priežasties į juos taip pat montuojami kietųjų dalelių filtrai.
Anot jo, ateityje automobilių pramonė turės prisitaikyti prie griežtesnių aplinkosauginių ir Euro 7 reikalavimų.
Biodegalai – mažiau priklausomybės nuo naftos
Biodegalai, skirtingai nei benzinas ar dyzelinas, nėra gaminami iš naftos, tačiau pagal visus savo rodiklius ir cheminius parametrus yra panašūs. Biodegalai yra skirstomi į dvi rūšis - biodyzeliną ir bioetanolį, dar vadinamą biobenzinu.
Vis dėlto biodegalai šiuo metu yra maišomi į kitus degalus. Jei automobilis varomas dyzelinu, šiame kure bus 7 proc. biopriedų - tai gali būti RRME (rapsų metilo esteris) arba HVO (dažniausiai gamintas iš palmių aliejaus ar palmių aliejaus šalutinio produkto). O jei automobilis varomas benzinu, 10 proc. kuro sudarys iš javų pagamintas etanolis.
Pagal žaliavą neoficialiai biodegalai skirstomi į pirmos kartos ir antros kartos biodegalus. Pirmos kartos biodegalai yra gaminami iš tokių žaliavų, kurias galima naudoti pašarams arba maistui, o antros kartos biodegalai gaminami iš atliekų - perdirbto aliejaus ar maisto pramonės atliekų. Mūsų šalyje šiuo metu per 90 proc. degalų yra pirmos kartos biodegalai. Antros kartos biodegalų yra labai mažai.
M. Palijanskas sako, kad jeigu variklis yra varomas Lietuvoje pagamintu bioetanoliu, anglies dvideginio išmetimai, lyginant su įprastu kuru varomu autmobiliu, mažesni 70 proc., o jei automobilis turi dyzelinį variklį, išmetimai mažesni 60 proc.
Šiuo metu apie 20 proc. Lietuvoje sunaudojamų biodegalų gaminama iš palmių aliejaus arba iš šalutinių jo produktų. Beje, praėjusią žiemą palmių aliejaus naudojimas biodegaluose smarkiai išaugo. Vis dėlto, palmių aliejus jau keletą metų susilaukia itin neigiamo vertinimo, mat dėl jo masiškai kertami atogrąžų miškai. Pavyzdžiui, dėl palmių plantacijų Indonezijoje sunaikinta 10 mlrd. hektarų miško. Ir šie skaičiai nuolat auga.
Lietuvoje palmių aliejus gali būti keičiamas tvaria vietine žaliava – rapsais. Gamybiniai pajėgumai šiam sprendimui įgyvendinti šalyje yra pakankami. Pasak M. Palijansko, Lietuvoje biodegalų sektorius yra išplėtotas – nuo tūkstančių rapsų augintojų iki pramonės įmonių, kurios gamina ir tiekia biodegalus ne tik vietos rinkai, tačiau ir eksportuoja juos į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalis.
„Degalų sudėtyje naudodami daugiau vietoje pagamintų biopriedų ne tik prisidedame prie anglies dvideginio mažinimo, tačiau ir kuriame pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai bei mažiname šalies priklausomybę nuo naftos importo“, - pažymėjo M. Palijanskas.
Dujos kaip papildoma galimybė
Remiantis „Regitros“ tyrimais, dujos yra trečias Lietuvoje registruotų automobilių vairuotojų pasirinkimas.
Vis dėlto kalbant apie dujas reikia pabrėžti, kad jos yra kelių rūšių: suskystintos naftos dujos ir gamtinės dujos. Gamtinės dujos gali būti dviejų būsenų: suskystintos arba suslėgtos. Daugiausiai Lietuvoje eksploatuojamų dujinių automobilių varomi suskystintomis naftos dujomis - naudojamas propano ir butano mišinys. Dujas nesunkiai galima įmontuoti į benzinu varomus automobilius. Tai buvo gana populiarus sprendimas tarp vairuotojų prieš gerą dešimtį metų.
„Gamtinėmis dujomis varomų automobilių - labai mažai, nors šios dujos daug ekologiškesnės. Bet anksčiau nebuvo jiems reikalingos infrastruktūros. Ji ėmė rastis tik pastaruoju metu. Šiuo metu žinau tik kelias degalines: po pora Vilniuje ir Kaune, po vieną Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje. Daugiausiai suslėgtos gamtinės dujos naudojamos viešajam transportui“, - sako S. Pukalskas.
Elektromobilių perspektyvos
Elektra - ko gero viena dažniausiai naudojamų alternatyvių degalų rūšių. Energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad iki Alternatyvių degalų įstatymo priėmimo, elektra varomi automobiliai nebuvo pakankamai skatinami - tiesiog jį vairuojantys galėjo naudotis autobusų juosta ir nemokamai statyti automobilį mieste.
„Anksčiau elektromobilius vairuodavo tik entuziastai, inovatoriai, kurie domisi naujovėmis, – sako jis. - Jie buvo brangūs, nebuvo padėvėtų. Bet pradėjus skatinti elektromobilių įsigijimą, atsiradus daugiau įkrovimo stotelių, jų skaičius auga. Naujų modelių elektromobiliai toliau nuvažiuoja.“
Elektromobilius galima skirstyti į tokius, kurie varomi tik elektra ir net neturi vidaus degimo variklio ir į hibridinius. Hibridai savo ruožtu dar gali būti skirstomi į įkraunamus hibridus, kurių baterija gali būti įkrauta iš elektros tinklo ir kurie naudoja tiek iškastinį kurą, tiek elektrą, t. y. turi vidaus degimo variklį ir elektros variklį, bei į hibridus, kurie nepakraunami.
Nors elektra varomi automobiliai laikomi „žaliais“, pati elektra šiuo metu vis dar gaminama daugiausiai iš iškastinio kuro. Lietuvoje šiuo metu iš atsinaujinančių energijos išteklių elektros pagaminama tik 20 proc. Vis dėlto energetikos ekspertas sako, kad tai tikrai nereiškia, jog elektra kaip kuras neturėtų būti naudojama tol, kol galėsime ją gamintis tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Anot jo, viskam reikia laiko, o „žalesnės“ elektros poreikis vis didėja.
Viena iš alternatyvų - biometanas
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas sako, kad biometanas yra tas pats metanas kaip ir gamtinėse dujose tik pagamintas išvalius biodujas, o jos gaminamos iš to, kas pūva: maisto atliekų, šiukšlių, mėšlo ir kt. „Pagamintas biodujas išvalius lieka grynas metanas, vadinamas biometanu. Cheminėmis savybėmis jis visiškai nesiskiria nuo gamtinių dujų, kurios atiteka iš Rusijos ir Norvegijos“, - sako jis.
Pasak M. Nagevičiaus, biometanas daugiausiai naudojamas viešajam transportui. Jis taip pat galėtų būti naudojamas ir lengviesiems automobiliams, tačiau tokių automobilių kol kas nėra.
Vis daugiau dėmesio vandeniliui
Vandenilis – dar viena alternatyvi degalų rūšis, kuriai pastaruoju metu tenka vis daugiau dėmesio. Įdomu tai, kad vandenilį galima laikyti viena švariausių alternatyvių degalų rūšių, nes vandenilio tipo varikliai išskiria tik vandens garus. Vairuojant automobilį, varomą tokia degalų rūšimi, iš tiesų pagrįstai būtų galima sakyti, kad važiuojate vandeniu.
Energetikos ekspertas M. Nagevičius sako, kad Lietuvoje vandeniliu varomų automobilių nėra, tačiau galima pamatyti Japonijoje, kuri savo laiku nemažai investavo į vandenilio naudojimo technologijas, todėl gali rinkai pasiūlyti vandenilinius automobilius. Vis dėlto net ir Tekančios Saulės šalyje vyrauja įprastesniais degalais varomos transporto priemonės.
Kalbant apie vandenilį svarbu atkreipti dėmesį, kad nors juo varomos transporto priemonės visiškai neteršia aplinkos anglies dvideginio emisijomis, pats vandenilio išgavimas dažnai yra taršus. Kai kuriais duomenimis, dėl vandenilio gavybai taikomų būdų į aplinką kasmet išmetama 830 mln. tonų anglies dvideginio.