Anot mokslininkės, veganiškus produktus vartotojai renkasi dėl įvairių priežasčių. „Šiuo metu pasaulyje plinta naujas mitybos būdas – fleksitarizmas. Tai maitinimosi būdas, kuomet visavalgiai sąmoningai riboja gyvūninių produktų sunaudojimą ir dalį įprastų gyvūninių produktų keičia augalinės kilmės. Būtent šiai vartotojų grupei ir yra kuriama daugelis alternatyvų, kurios savo forma ir panaudojimo būdu yra labai artimos įprastiems gaminiams, tokiems kaip pienas ar mėsos produktai. Tam, kad augaliniai pasirinkimai tokiems vartotojams būtų priimtinesni, jų forma, skonis, tekstūra ir būtinai – paruošimo būdas būtų kuo artimesnis įprastiems produktams. Didelė dalis žmonių mielai rinktųsi aplinkai ar pačiam organizmui geresnes alternatyvas, tačiau skubantis šiuolaikinis žmogus neturi laiko, o kartais – ir nenori mokytis ruošti kitokius produktus. Tuomet labai svarbios tampa alternatyvos, kuo panašesnės į įprastus gaminius. Taip pat svarbu paminėti, kad veganiški mėsos atitikmenys dažnai pasižymi didelių riebalų ir sočių riebalų kiekiu, dideliu druskos kiekiu ir nepakankamu baltymų kiekiu, nors būtent šioms mitybos sritims pagerinti jie ir yra vartojami. Mėsa ir yra linčiuojama dėl didelio sočių riebalų, druskos kiekio, tad jos alternatyvos, turinčios taip pat didelius druskos ir sočių riebalų kiekius nėra tinkamos mitybai subalansuoti ir praturtinti. Iš esmės, veganiškos alternatyvos turėtų padėti kurti sveikesnį aplinkai ir pačiam žmogui, mitybos racioną, tačiau paanalizavus etiketes, tik maža jų dalis atitinka šiuos kriterijus. Jei reikia rekomendacijos renkantis – kuo įvairesni baltymų šaltiniai, kuo mažiau sočių riebalų ir druskos“, – pasakojo pašnekovė.
