„Luksnėnų sodų“ istorija prasidėjo senais laikais, kai dabartinis sodo vadovas Vaidas Stanaitis dar nė nebuvo gimęs. Kaip pasakoja pašnekovas, idėja sukurti obuolių sodą gimė jo močiutei Elenai Žilinskienei – agronomei, dirbusiai dideliame Dzūkijos kraštuose įkurtame multikompleksiniame ūkyje. Žlugus sovietų sąjungai, ūkis buvo dalimis išdalintas jo darbuotojams, dalis atiteko ir verslumo nestokojusiai poniai Elenai.
Vaido močiutė, tarybiniais laikais apkeliavusi Europą ir baigusi ekonomikos studijas, puikiai žinojo, kaip užauginti ne tik skanius, bet ir pelningus obuolius, todėl agitavo visus artimuosius ir draugus prisijungti prie jos idėjos pradėti dabar jau net 200 h plotą užimančio vaisių sodo verslą.
„Mano dėdė, kuris ūkyje dirbo nuo pat jo sukūrimo pradžios, susirado žmoną kitame mieste ir išsikraustė. Močiutė jau buvo sulaukusi pensinio amžiaus, norėjo pailsėti, tad perimti verslą pasiūlė man, – pasakoja Kaune tuo metu studijavęs V. Stanaitis. – Buvo gaila viso to įdirbio, kurį močiutė įdėjo kurdama verslą praktiškai nuo nulio. Tad grįžau neturėdamas jokių agronomijos žinių – nežinojau nei obuolių veislių, nei kaip juos reikėtų auginti. Kaip kačiukas įmestas į vandenį, kuris plaukia jau šeštus metus.“
Vyras džiaugiasi, kad nepaisant visų gamtos iškrėstų pokštų, ankstyvųjų alyvinių obuolių derlius šiemet sunoko pačiu laiku. „Pavasaris buvo vėlyvas ir gana šaltas, tačiau derlius tikrai nepavėlavo. Tiesa, šiek tiek nukentėjo, nes žiedlapius apdulkinančių bičių šiais metais buvo mažiau. Galime tikėtis ne tik alyvinių, bet ir kitos ankstyvos veislės – raudonųjų „Paulared“ – obuolių, taip pat lietuvių pirkėjų itin pamėgtų „Auksis“ obuolių“– pasakoja pašnekovas.
Nors rekordinių obuolių kiekių šie metai nežada, „Luksnėnų sodų“ komanda intensyviai dirba ieškodama inovatyvių priemonių derliui pagerinti. Žvarbus šių metų pavasaris sukėlė daug nerimo, tad ūkis išbandė retai taikomą naujovę – iš Olandijos parsivežė 10 kamanių aviliukų, sodui apdulkinti net ir esant žemesnei nei 12 laipsnių temperatūrai. Ūkio agronomė Gitana Jonuškaitė tikina, kad šis eksperimentas išties pasiteisino.
Pirmasis šių metų vasarinių obuolių derlius prieš savaitę jau pasiekė ir prekybos tinklo „Iki“ parduotuves. Tiesiai iš „Luksnėnų sodų“ medžių nuskinti obuoliai tikriausiai pakvipo jau ir jūsų namuose.
„Obuoliai yra vieni mėgstamiausių lietuviškų vaisių. Nors parduotuvėse galima rasti obuolių iš įvairiausių šalių, pastebime, kad pirmenybę pirkėjai teikia Lietuvoje užaugintiems obuoliams. Vietos augintojų vaisius jie vertina kaip šviežumo ir kokybės ženklą. Būtent dėl šios priežasties, norėdami pasiūlyti pirkėjams platų lietuviškų obuolių asortimentą, glaudžiai bendradarbiaujame su vietos augintojais“, – teigia Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Paskutinius šiųmečius obuolius planuojama skinti antroje spalio pusėje, o jei bus palankios oro sąlygos – ir lapkričio pirmosiomis dienomis.
Obuoliai – ne tik sveikam užkandžiavimui, bet ir gardiems desertams
Kaip galima numanyti, pats sodų vadovas per daugelį metų obuolių jau tikrai spėjo atsivalgyti. Tačiau nepaisant to, vis tiek turi savo mėgstamiausią jų veislę. „Jeigu reikėtų rinktis, šiandien tikriausiai pasirinkčiau „Bogatyr“ obuolius“ – sako pašnekovas. Tai – vėliau žydinti, nokstanti ir derlių užauginanti veislė, „Luksnėnų soduose“ auginama ekologiniu būdu.
Paklaustas, kokius obuolių patiekalus mėgsta labiausiai, Vaidas Stanaitis tik nusišypso: be abejonės, obuolių pyragus, tačiau labiausiai iš visų obuolių gaminių vertina analogų pasaulyje neturintį desertą – obuolių sūrį, kurį iš šviežio derliaus obuolių nesunkiai galite pasigaminti ir namuose.
Obuolių sūris
Reikės:
4 kilogramų obuolių
0,5 kilogramo cukraus
1 citrinos sulčių
Obuolius nulupkite, supjaustykite skiltelėmis ir išimkite sėklytes. Sudėkite į gilesnį indą, užpilkite cukrumi, šviežiai spaustomis citrinų sultimis. Viską gerai išmaišykite, kad cukrus bei citrinų sultys tolygiai pasiskirstytų ir palikite parai laiko.
Kitą dieną obuolius nusunkite ir pavirinkite puode maždaug pusę valandos, kad sirupas sutirštėtų. Tuomet suberkite obuolius ir virkite maždaug valandą – pusantros, kol obuoliai pilnai sukris ir masė sutirštės. Nepamirškite nuolatos pamaišyti mediniu šaukštu, kad obuoliai neprisviltų.
Masei sutirštėjus ir šiek tiek atvėsus, perpilkite ją į kepimo popieriumi dengtą formą, išlyginkite paviršių ir gerai suspauskite. Kai pilnai atvės, galite atsargiai išimti iš formos ir palikti džiūti.