„Dažniausias iš tų simptomų yra kaklo ir pečių raumenų įtampa. Tai yra pakankamai gerai ištyrinėta, sąsajos gerai žinomos. Kai žmogus patiria emocinę įtampą, tai persiduoda ir į raumenis, sunku atsipalaiduoti. Žmonės, kurie linkę į psichosomatinius skausmus negali grįžti į savo ramybės būseną, pailsėti“, – paaiškina laidos pašnekovas.

Tarp šių simptomų slepiasi ir krūtinės spaudimas, „dūrimas“ širdies plote, jausmas, kad gerklėje kažkas užstrigo, viduriavimas, migruojantys kūno, sąnarių skausmai.

„Nėra taip, kad žmogus išsigalvoja ir visus šiuos simptomus asmujo jaučia. Jis jų nesusikuria, neišsigalvoja“, – sako J. Fugalis.

Jonas Fugalis

Jausdamas psichosomatinius simptomus, žmogus kreipiasi į gydytoją, norėdamas sužinoti, kas vyksta su jo kūnu, tačiau atsakymą gauna toli gražu ne visada.

„Labai dažnai tokie žmonės kreipiasi į šeimos gydytojus ir tyrimai rodo, kad net trečdalis besikreipiančių pacientų patiria psichosomatinius jutimus. Kai žmogus kreipiasi, gauna gydytojos atsakymą, kad nei kraujo tyrimai, nei ultragarsas nieko nerodo, taigi – tu sveikas. Žmogus kreipiasi dėl realių simptomų ir jam kyla pyktis, tada gydytojas gali susierzinti ir sakyti: „tu čia neišsigalvok ligų“, o žmogus neišsigalvoja“, – pasakoja gydytojas psichiatras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)