Joga – ne tik fizinis užsiėmimas
Kaip teigė pati U. Butinavičiūtė, jos pažintis su joga prasidėjo gana anksti, tačiau dabar visa tai peraugo ne tik į asmeninės naudos paieškas, bet ir į pamokas kitiems.
„Vaikystėje turėjau auklę, kuri, gamindama ar tvarkydamasi, klausydavosi „Om namah shivaya“ giesmės. Iki šiol save pagaunu niūniuojant šią melodiją. Ji mane ir supažindino su joga, o praktikoje pirmą kartą apsilankiau būdama dvylikos metų. Nuo to laiko lankiau skirtingas jogos rūšis, o prieš kelis metus baigiau tarptautinius jogos mokytojų kursus ir tapau mokytoja“, – pasakojo ji.
Anot merginos, nors jogos naudų yra daug, jai didžiausia – atsipalaidavimas.
„Kartais būna, jog jautiesi pavargęs, neturi jėgų, bet iškart po jogos praktikos jautiesi atsigavęs. Kūnas juda, bet mintys atsipalaiduoja, o po meditacijos atsipalaiduoja ir pats kūnas, paleidžiama įtampa ir negatyvios mintys“, – dalijosi Ugnė.
Nors daugeliui gali atrodyti, jog joga – tik dar viena fizinio aktyvumo forma, U. Butinavičiūtė visame tame siūlo įžvelgti kur kas didesnę prasmę.
„Jogą reikėtų suprasti ne tik kaip fizinį užsiėmimą, bet ir kaip meditaciją, kvėpavimo kontrolę (pranajama), etišką elgesį ir dvasingumą, kurių tikslas yra integruoti fizinius, psichinius ir dvasinius žmogaus aspektus. Manau, jog nuosekliai praktikuojant jogą, galima pasiekti pusiausvyros ir harmonijos būseną, dėl kurios gali padidėti savimonė. Joga padeda sujungti kūną, protą ir dvasią, o tai veda į gilesnį supratimą, galima sakyti – į sielą. Tad, manau, jog joga yra puikus būdas pažinti save ir savo sielą“, – teigė mergina.
Jogos nauda žmogui
Jogos poveikis sąmoningumui bei emocinei būklei – neabejotinai didelis. Su tuo sutinka ir U. Butinavičiūtė.
„Daugelis jogos formų apima sąmoningo kvėpavimo praktikas. Sąmoningas kvėpavimas gali padėti raminti simpatinę nervų sistemą, kuri aktyvuojasi streso metu ir skatinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už atsipalaidavimą. Taip pat, joga dažnai yra susijusi su meditacija, kuri gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Meditacija ypač padeda žmonėms tapti labiau sąmoningiems, geriau kontroliuoti savo mintis, jausmus ir reakcijas“, – pasakojo jogos mokytoja U. Butinavičiūtė.
Tačiau, anot jogos mokytojos, fizinio aktyvumo svarbos – pamiršti taip pat nereikėtų, tad joga yra viena tų užsiėmimų formų, kurioje telpa įvairialypė nauda žmogaus organizmui.
„Fizinė veikla gali padėti išskirti endorfinus, dažnai vadinamus laimės hormonus, kurie gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą. Joga taip pat skatina žmones jausti ir atpažinti savo kūno signalus. Tai gali padėti žmonėms tapti labiau sąmoningais savo emocinėmis būsenomis, nes jie mokosi jausti, kaip jų emocinės būsenos veikia jų kūną“, – aiškino mergina.
Nors, anot U. Butinavičiūtės, nėra vieno stebuklingo būdo išgydyti visas ligas – joga gali prisidėti ir prie psichologinių ligų kilimo rizikos mažinimo.
„Savęs pažinimas įvairiomis praktikomis tikrai gali pagelbėti. Joga padeda pažinti savo kūną, moko nuraminti mintis, pajusti save. Visa tai gali padėti numalšinti nerimą ir prisidėti prie psichologinio gijimo“, – teigė ji.
Baimes susikuriame patys
Joga, kaip ir daugybė kitų sveikatingumo puoselėjimą skatinančių veiklų, dažnai vis dar yra apipinama įvairiais klaidingais mitais arba sugretinama su kitais sudėtingais fiziniais užsiėmimais. Kaip teigė jogos mokytoja U. Butinavičiūtė, kadangi ji jogos moko pradedančiuosius, jai pačiai taip pat tenka išgirsti įvairių, žmonių pasitikėjimą varžančių minčių.
„Dažniausiai žmonės mano, jog yra labai nelankstūs ir todėl negalės atlikti jogos pozų, tačiau
tam pradedančiųjų joga ir yra skirta. Čia mokomės paprastų pozų ir, prireikus, galiu adaptuoti
jas taip, kad kiekvienas, pagal savo galimybes, galėtų jas atlikti“, – teigė mergina.
Anot jos, tenka pastebėti ir tai, jog į užsiėmimus žmonės vis dar bijo ateiti vieni, be draugų ar artimųjų palydos.
„Vėlgi, mokytojai visada šiltai priima kiekvieną. Jei nedrąsu ar kažko negalite padaryti, visada galima pasakyti mokytojui ir jis adaptuos pamokos eigą, tad nėra ko bijoti“, – dalijosi Ugnė.
Tiesa, nors jogos praktikas galima atrasti ir internete bei užsiimti šia veikla net neišeinant iš namų, vis dėlto, pradedantiesiems jogos mokytoja U. Butinavičiūtė turi patarimą.
„Manau, jog pradedantiesiems svarbu išmokti atlikti asanas (pozas) taisyklingai tam, kad nesusižeistų, tad pradžioje naudingiausia lankyti pamokas gyvai, o pramokus – galima praktikuoti ir vieniems ar internetu“, – tikino ji.
Pabandyti – verta
Visame pasaulyje susiformavęs sveikos gyvensenos kultas kartais verčia pamiršti apie tai, jog gyventi sveikai ir jaustis gerai yra ne tik madinga, bet ir naudinga. Darbinga rutina, poilsio bei laiko sau trūkumas – dažnai vargina labiau nei bet kokia fizinio aktyvumo veikla, tad labai svarbu prisiminti, jog tai, ką investuojame į save – neabejotinai suteiks grąžą mūsų savijautai bei emocinei būklei.
„Joga nebūtinai turi būti stovėjimas ant galvos ar špagatų darymas, joga gali būti ir lengvas prasitempimas prieš dieną ar nusiraminimas prieš vakarą. Tokios rutinos padeda sugrįžti į save, skirti laiko savo kūnui bei mintims, ką mes neretai pamirštame kasdienybėje. Tad tai gali būti mažas ritualas, padedantis nurimti“, – teigė pradedančiųjų jogos mokytoja U. Butinavičiūtė.
