Pasakė, kur slypi problemų šaknys
Valgymo sutrikimai – tai psichikos sveikatos sutrikimai, pasireiškiantys per iškreiptą santykį su maistu ir perdėtą svorio kontrolę. Neretai šios problemos pasireiškia būtent tarp jaunų žmonių, kurie, siekdami tobulumo ir jiems matomų ar priskiriamų standartų atitikimo, nesugeba pasverti, kokią žalą jų organizmui ir psichikai gali daryti tam tikri jų pasirinkimai. Kaip teigė „Anima psichologija“ psichologas Karolis Poderis, apskritai, valgymo sutrikimai gali kilti dėl įvairių aplinkos ir asmeninio gyvenimo veiksnių.
„Prie didžiausių aplinkos veiksnių poveikių priskirčiau socialinį spaudimą būti tam tikros išvaizdos ar svorio, socialinės medijos poveikį, kuris idealizuoja tam tikras kūno formas. Straipsnyje, kuriame pristatomas tyrimas apie tai, kaip Jungtinėje Karalystėje 13-19 metų paaugliai jaučiasi dėl savo išvaizdos, atskleidžiama, kad 26 proc. vaikinų ir 54 proc. merginų nėra patenkinti savo išvaizda, o net 79 proc. yra svarbu, kaip jie atrodo. Skirtingų atliktų tyrimų rezultatai kiek skiriasi, bet daugelio tyrimų išvadose teigiama, kad paauglių požiūris į savo kūną – kritiškas. Bendrai lyginant 13-19 metų amžiaus paauglius, tai merginos yra labiau nepatenkintos savo išvaizda nei vaikinai“, – statistika pasidalijo specialistas.
Be to, jis išskyrė ir pagrindinius, į valgymo sutrikimus žmogų vedančius asmeninius veiksnius.
„Kalbant apie asmeninius veiksnius, tai dažniausiai yra psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, žemas savęs vertinimas, perfekcionizmas, jausmų valdymo problemos, psichologinės traumos. Šaknys dažnai slypi būtent šių – socialinių ir asmeninių – veiksnių sąveikoje, kur socialiniai lūkesčiai ir asmeniniai iššūkiai sąveikauja, sukeldami disbalansą žmogaus santykyje su maistu ir savo kūnu“, – aiškino K. Poderis.
Pasak psichologo, kai žmogus kovoja su valgymo sutrikimais, jis jaučia nuolatinę įtampą, kuri kyla dėl noro kontroliuoti savo svorį.
„Klientai, kurie turi valgymo sutrikimų, dažnai pasakoja, kad per dieną sveriasi dešimtis, o kartais net ir šimtus kartų“, – atskleidė K. Poderis.
Jis išskyrė ir daugiau psichologinių iššūkių, su kuriais tenka susidurti su valgymo sutrikimais akis į akį susidūrusiems pacientams.
„Išskirčiau penkis pagrindinius iššūkius. Pirmiausia, perdėtas rūpinimasis maistu ir savo kūno svoriu – žmogus skiria didžiulį dėmesį tam, ką jis valgo ir kiek sveria, apleisdamas kitus gyvenimo aspektus. Antra, dažnai žmonės būna kritiški savo atžvilgiu ir prastai save vertina, kai jo savivertė yra susiejusi su tuo, kaip jis atrodo, kiek sveria. Trečia, vienatvė, izoliacijos jausmas, žmonėms tampa sunku būti prie stalo su kitais, kartais nedalyvauja tokiuose susibūrimuose, kur maistas yra dalis bendravimo. Ketvirta, nuolatinė baimė, kad gali paleisti kontrolę, nesusivaldyti, o dėl to dažnai kyla nerimas. Penkta, stiprūs į savęs kaltinimą orientuoti jausmai, kai nepasiseka laikytis numatyto plano, persivalgoma“, – vardijo psichologas.
Į tam tikrus dalykus dėmesį privalo atkreipti ir artimieji
Pasak psichologo K. Poderio, dažniausi nusiskundimai, kuriuos jam tenka išgirsti iš pacientų, kovojančių su valgymo sutrikimais, lūpų, yra susiję su energijos trūkumu, negebėjimu išlaikyti dėmesio, kitų kognityvinių funkcijų susilpnėjimu, padidėjusiu rūgštingumu, jautresnėmis dantenomis, susilpnėjusiu imunitetu ir trapesniais kaulais, žemu kraujo spaudimu ir sutrikusiu menstruaciniu ciklu.
„Be to, stebima, kad žmonės, kurie turi valgymo sutrikimų, yra linkę turėti daugiau psichinių sutrikimų nei valgymo sutrikimų neturintys žmonės. Daugiau nei 70 proc. žmonių, turinčių valgymo sutrikimų, diagnozuojama bent viena psichikos liga ar sutrikimas. Dažniausiai pasitaikančios problemos yra nerimo sutrikimai, nuotaikos svyravimo sutrikimai, psichoaktyvių medžiagų vartojimo sutrikimai. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė pacientų, sergančių anoreksija, patyrė nerimo sutrikimą keletą metų prieš atsirandant valgymo sutrikimui“, – pasakojo specialistas.
Taigi, iššūkių, su kuriais tenka susidurti į valgymo sutrikimus linkusiems žmonėms – apstu. Vis dėlto, neretai nutinka taip, kad patys jie net nesupranta, su kokiomis rimtomis sveikatos problemomis jie susiduria, tad į tam tikrus dalykus vertėtų atkreipti dėmesį ir artimiesiems.
„Artimiesiems svarbu atkreipti dėmesį į pokyčius artimo elgesyje ir išvaizdoje. Pirmieji valgymo sutrikimų požymiai gali atrodyti kaip labai įprastinis elgesys: pavyzdžiui, dažnai girdimi tokie pasakymai, kaip „nevalgau po šeštos valandos“, „nebevartoju cukraus“, „atsisakiau miltinių patiekalų“ ir panašiai. Apie valgymo sutrikimus signalizuoti gali nenatūraliai greitai priaugtas ar numestas svoris, nebūdingas elgesys, pavyzdžiui iki tol visai nesportavęs žmogus pradeda kiekvieną dieną bėgioti“, – dalijosi K. Poderis.
Pasak jo, šioje vietoje kartais gali pasitarnauti ir socialiniai tinklai.
„Tais atvejais, kai išvaizdos pokyčiai žmogui labai svarbūs, dažnai dalinamasi savo pasiektais sportiniais rezultatais viešai, o tai leidžia nesunkiai pastebėti, kad intensyviai sportuojama. Taip pat žmonės, kurie turi valgymo sutrikimų, labai jautriai reaguoja į bet kokią repliką susijusią su jų išvaizda. Replika apie išvaizdą gali sukelti pyktį, susierzinimą, impulsyvią reakciją, atsiribojimą“, – teigė psichologas.
Tam tikrus pokyčius kovojančiojo su valgymo sutrikimais gyvenime gali pastebėti ne tik aplinka, bet ir pats žmogus.
„Sergančiajam svarbu pastebėti, kaip pasikeitė jo santykis su maistu – pavyzdžiui, ar maistas tapo įrankiu nusiraminti, ar kaip tik priešingai – maistas tapo „priešu“, kurio pradėta vengti. Dažniausiai, maistas atrandamas kaip būdas įveikti nemalonius jausmus. Iš pažiūros toks nekaltas jausmas, kaip nuobodulys, tampa priežastimi užkandžiauti. Atsiranda potraukis kaloringam, nesveikam maistui“, – esminius dalykus vardijo K. Poderis.
Juos jis aptarė ir gerokai plačiau.
„Žmogus yra linkęs rinktis kaloringesnį ir greičiau pasisavinimą maistą nei mažiau kaloringą maistą, tai yra dažniausiai rinksis tortą, bet ne brokolius, ar galėdamas pasirinkti tarp aliejaus ir šokolado – rinksis šokoladą. Pirmu atveju, tortas yra kaloringesnis, todėl jis tampa geresniu pasirinkimu. Antruoju atveju, šokoladas yra pasisavinimas greičiau, todėl ir energijos suteikia greičiau“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, tokiems žmonėms svarbus ir maisto skonis bei kvapas, ir turima ankstesnė patirtis su tuo maisto produktu.
„Mokslininkai maisto pasirinkimo prioretizavimą dažnai sieja su evoliucinio prisitaikymo mechanizmu, kylančių iš tų laikų, kai prieiga prie maisto nebūdavo stabili, todėl žmonės rinkdavosi maistą, kuris turi daugiau kalorijų, tai yra tokį, kuris padeda ilgiau išgyventi. Be to, stebima, kad kaloringas maistas gali aktyvinti smegenų centrus atsakingus už atlygį ir veikti panašiai kaip tam tikri narkotikai“, – pasakojo K. Poderis.
Spręsti problemos be specialistų pagalbos nepataria
Kaip teigė psichologas K. Poderis, kalbant apie tai, kada žmogui, kovojančiam su valgymo sutrikimais, privalu kreiptis pagalbos į specialistus, vertėtų atkreipti dėmesį ir dvi esmines to priežastis.
„Pirmoji, kai pakinta santykis su maistu. Maistas mums reikalingas išlikimui, todėl, kai jis tampa būdu išgyventi emocijas ar priemone pasitikėjimui savimi susigražinti, tai yra signalai, kad formuojasi sutrikimas. Antroji, kai rūpinamasis savo išvaizda ir svoriu pradeda smelktis į kitas gyvenimo sritis ir užima neproporcingai daug laiko lyginant save dabar su savimi anksčiau, kai neproporcingai daug laiko skiriama maistui ir išvaizdai“, – aiškino jis.
Tiesa, nors kai kam gali atrodyti, kad su tokiomis problemomis žmonės gali sutvarkyti patys, imdamiesi savo asmeninių pastangų, vis dėlto, psichologas pateikė visai kitokią nuomonę.
„Būsiu kategoriškas – specialistas būtinas. Su nerimu stebiu dabartinę savigydos kultūrą, kur žmonės sau diagnozuojasi ligas ir patys gydosi. Kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas, bet drąsus ir būtinas žingsnis sveikimo link. Valgymo sutrikimai yra sudėtingi ir dažnai susiję su kitomis psichologinėmis problemomis ir trauminėmis patirtimis. Profesionalai gali padėti atpažinti ir gydyti tiek valgymo sutrikimą, tiek su tuo susijusias kitas problemas“, – teigė K. Poderis.
Apskritai, pasak pašnekovo, specialistų pagalba žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų, priklauso nuo žmogaus asmeninių poreikių ir konkretaus sutrikimo tipo.
„Ji gali apimti įvairias intervencijas ir palaikymo formas, siekiant padėti asmeniui atkurti sveiką santykį su maistu, pagerinti psichologinę gerovę ir spręsti su sutrikimu susijusias sveikatos problemas. Kai kurias atvejais, įsitraukia mitybos specialistas, psichiatras ir psichologas ar psichoterapeutas. Mitybos specialistas gali padėti formuoti sveikus mitybos įpročius, šviesti mitybos klausimais. Psichiatras gali skirti medikamentinį gydymą padedant tvarkytis su nerimo ar depresijos simptomais. Psichoterapeutas ar psichologas padeda keisti negatyvius mąstymo modelius, elgesį ir santykį, susijusį su maistu, svoriu ir požiūriu į savo kūną. Taip pat labai gali padėti savipagalbos grupės su patiriančiais panašias problemas. Tai gali suteikti papildomą paramą ir supratimą, kad ne vienas susiduri su tokiomis problemomis“, – aiškino K. Poderis.
Taigi, anot K. Poderio, valgymo sutrikimų gydymas yra individualus procesas, o jo sėkmė priklauso ne tik nuo gydymo tipo, bet ir nuo paties žmogaus asmenybės, socialinio palaikymo ir kitų veiksnių. Jo teigimu, kai kurie žmonės išties sėkmingai atsigauna ir sugeba išlaikyti sveiką santykį su maistu bei savo kūnu ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau tam, kad to pasiektų, pats žmogus turi įdėti nemažai pastangų.
„Neseniai skaičiau tyrimą, kuriame pabrėžiama, kad ankstyvas gydymo nutraukimas ir nepakankamas psichologinis palaikymas iš aplinkos yra svarbūs veiksniai, susiję su didesne atkryčio tikimybe valgymo sutrikimų kontekste. Sveikstant gali tekti susidurti su ilgalaikiais iššūkiais ar patirti periodiškus atkryčius. Valgymo sutrikimų gydymas gali padėti žmogui visam laikui atsikratyti problemos, išmokstant sveikų mitybos įpročių ir psichologinio atsparumo strategijų, kurios padeda išvengti sutrikimo pasikartojimo. Svarbu yra tai, kad toliau būtų taikomos išmoktos strategijos ir palaikoma sveika gyvensena“, – pabrėžė specialistas.
Daug grėsmių slypi ir socialiniuose tinkluose
Nors, kaip anksčiau minėjo psichologas K. Poderis, socialiniai tinklai gali būti viena iš pagalbinių priemonių, padedančių pastebėti artimojo ar pažįstamo asmens gyvenimo pokyčius, galimai vedančius į valgymo sutrikimus, vis dėlto – ten slypi ir nemažai grėsmių. Kaip pastebėjo specialistas, socialiniuose tinkluose vyraujantis sveikos gyvensenos kultas – tai iliuzija, dėl kurios žmonės ryžtasi įvairiems, jų sveikatai pavojingiems dalykams.
„Labai neseniai pradėta kalbėti apie socialinių tinklų iššauktą reiškinį „Snapchat dismorfija“ ir „Instagram dismorfija“. Šie terminai apibūdina žmones, kurie siekia atrodyti taip, kaip jie atrodo savo nuotraukose, padarytose socialinių tinklų filtrų pagalba. Kartais žmonės ryžtasi net kreiptis į plastikos chirurgus ar atlieka kitas kūno modifikacijas. Tokiais atvejais žmonės galvoja ne apie tai, kokie jie yra ir kaip su savimi išmokti gyventi, bet siekia būti tokie, kokie „turėtų“ būti“, – atkreipė dėmesį K. Poderis.
To realius pavyzdžius jis teigė pastebintis ir pats.
„Dažnai pastebiu, kad socialiniuose tinkluose krypstama į elgesio kraštutinumus, kad akcentuojama tik viena elgsena, pavyzdžiui, mityba, kuri pozicionuojama kaip raktas į sėkmingą ir visavertį gyvenimą. Nėra susimąstoma, kad tai, ką žmogus mato savo socialinėje erdvėje, yra tam tikra reklamos forma, nes tiesa ta, kad sveiki žmonės negyvena kontroliuodami kiekvieną savo suvartojamą kaloriją ir besirūpindami vien savo išvaizda“, – teigė pašnekovas.
Šioje vietoje skaitytojams jis skyrė labai svarbią žinutę.
„Būkite kritiški žiniasklaidos ir socialinių tinklų turiniui, kuris propaguoja nepasiekiamus ar nerealistinius kūno įvaizdžius. Ten pateikiami įvaizdžiai dažnai yra retušuoti ir netikri. Todėl to, ką matote, pasiekti tiesiog neįmanoma. Mūsų kūnas kinta visą gyvenimą, todėl turime rasti būdą, kaip priimti pasikeitimus, išmokti gyventi su jais. Būkite realistiški sau ir savo kūnui, jo ribotumui“, – teigė K. Poderis.
Vėlgi, visa tai suprasti žmogui dažnai padeda būtent specialistai.
„Kartais klientų paklausiu, ar jie kitus žmones vertina vien pagal tai, kaip jie atrodo. Dažniausiai atsakydami jie suvokia, kaip paviršutiniškai į save žiūri, nes kitus žmones vertina pagal vidines savybes ir elgesį. Manau, kad visuose kontekstuose ir visose medijose svarbu yra puoselėti, ir akcentuoti žmogiškąsias vertybes, tokias, kaip bendrystė, meilė, sąžiningumas, užuojauta, atsakomybė, pagarba, lygybė“, – teigė psichologas K. Poderis.