Jūrinio vėjo jėgainės – efektyvesnės
Elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje – efektyvesnė bei pastovesnė nei sausumoje. Jūroje vėjui kliūčių nesudaro natūralūs barjerai, tokie kaip medžiai, kalnai ar pastatai. Tai leidžia elektros energiją gaminti našiau bei pastoviau. Vėjas jūroje yra itin patikimas energijos šaltinis – žaliąją elektros energiją galima gaminti net kai vėjo greitis nuo kranto atrodo nedidelis.
Jūrinio vėjo elektrinės yra efektyvesnės, nes gali išnaudoti stipresnį jūros vėją. Toks parkas pagamina iki dviejų kartų daugiau elektros energijos nei tokios pačios galios sausumos vėjo ir maždaug tris kartus daugiau nei saulės parkas. Jūrinis vėjas yra itin patikimas energijos išteklius. Vėjo elektrinės – iškeltos į didelį aukštį jūroje, todėl skirtingai nuo įrengtų ant žemės, gali išnaudoti greitesnį ir stabilesnį vėją, įprastą tokiai aplinkai. Jos gali gaminti elektros energiją 90 proc. laiko, net kai jūra nuo kranto atrodo rami.
Vėjo elektrinės jūroje taip pat daro mažesnį vizualinį poveikį. Jos yra toli nuo žmonių, tad jų skleidžiamo garso nesigirdi. Todėl jūrinio vėjo parkų galia gali būti daug didesnė nei sausumos ir siekti šimtus megavatų.
Pasak „Ignitis renewables“ Komunikacijos partnerio ir atstovo spaudai Pauliaus Kalmanto, Baltijos jūroje statomas 700 megavatų (MW) vėjo parkas pagamins iki 3 teravatvalandžių žaliosios elektros energijos per metus, t. y. iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio: „Projektas itin reikšmingai padidins vietinę elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sumažins Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo“.
Lietuvos Vėjo Elektrinių Asociacijos direktorius Linas Sabaliauskas sako, kad technologiškai jūroje įrengiamos vėjo elektrinės nuo įprastų, esančių ant žemės, skiriasi tik komponentais, atspariais jūros vandeniui. Fiziškai – dydžiu ir galia (sausumos vėjo elektrinės 7,x MW, jūrinės 14,xMW) ir galiausiai skiriasi jų pamatas.
Paklaustas apie kainos skirtumą individualiems Lietuvos vartotojams pašnekovas nedaugžodžiavo: „Sakyčiau, skiriasi jūrinio vėjo energijos savikaina ir ji yra didesnė nei žemyno elektrinių, o pačią kainą diktuoja rinka“.
Atneš milžiniškos naudos ekonomikai
Planuojama, kad naujas parkas ne tik didins energetinę nepriklausomybę, bet ir atneš naudos visai Lietuvos ekonomikai. Jūrinio vėjo technologijų vystymas yra strategiškai svarbus siekiant energetikos sektoriaus transformacijos visame pasaulyje. Lietuvoje šios technologijos taip pat turi didžiulį potencialą. Vėjo jėgainių projektas reikšmingai prisidės prie Lietuvos žaliosios energetikos sektoriaus ateities, skatins ekonomiką pajūrio regione. Vystytojai žada rūpintis Baltijos jūros ekosistemos apsauga viso projekto metu.
„Milijardinės investicijos ir naujos aukštos kvalifikacijos darbo vietos skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką. Išnaudodami tai, kad esame pirmieji iš Baltijos šalių, galime padėti Lietuvai tapti jūrinio vėjo energetikos centru Baltijos šalyse. Manome, kad labai svarbu jau projekto planavimo etape pradėti bendradarbiauti su bendruomenėmis, įsikūrusiomis šalia žaliosios energetikos projektų. Tai atveria galimybes projekto statybų bei eksploatavimo etapais priimti geriausius sprendimus, kurie įgalina bendruomenes ir gerina jų gyvenimo kokybę. Projekto statybų metu ieškosime būdų kaip pagerinti bendruomenių gyvenimo kokybę, o pradėjus veikti jūrinio vėjo elektrinių parkui, mokėsime gamybos mokestį, nustatytą Lietuvos teisės aktuose. Surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos pajūrio bendruomenių gyvenimo kokybei gerinti ir ekonomikai skatinti“, – pasakojo P. Kalmantas.
L. Sabaliauskas pridūrė, kad didžiausios naudos tokios jėgainės atneš ekonomikai – per darbų vykdymą, infrastruktūros plėtrą ir aptarnavimą. Taip pat tokios jėgainės suteikia milžinišką naudą, gyventojams – energijos tiekimo saugumą ir užimtumą.
Pranašumo prieš kitas šalis neįgysime
Planuojama, kad su projektu susijusios reikšmingos investicijos ir naujos aukštos kvalifikacijos darbo vietos skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką. Įgyvendintas projektas atneš dar daugiau naudų: rajone kursis naujos įmonės, kurios teiks prekes ir paslaugas projektui, o tai kurs dar daugiau darbo vietų ir atvers galimybių. Pajūrio regione yra viskas, ko reikia įkurti atsinaujinančios energijos tyrimų centrą, pritraukti partnerius iš universitetų bei mokslinių tyrimų ir plėtros institutų.
„Pritraukiant privačius investuotojus į Lietuvą, kuriant naujas darbo vietas ir sudarant sandorius su vietos įmonėmis, jūrinio vėjo projektas atneš tiesioginę naudą pajūrio bendruomenėms. Vystytojas skirs lėšų aplinkinių savivaldybių biudžetams priklausomai nuo to, kiek elektros bus pagaminta ir patiekta į tinklą“, – sakė P. Kalmantas. Jis papildė, kad ateityje numatoma ir vėjo elektrinių parkų plėtra Baltijos jūroje yra itin reikšmingas žingsnis viso regiono energetinės nepriklausomybės link. Tokių projektų dėka ženkliai išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių panaikins priklausomybę nuo elektros energijos importo, skatins regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą bei prisidės prie planų Baltijos šalis paversti energijos eksportuotojomis į Vidurio Europą.
Tuo tarpu Lietuvos Vėjo Elektrinių Asociacijos direktorius L. Sabaliauskas nebuvo nusiteikęs taip optimistiškai. Jo manymu, lyginant su kitomis šalimis Lietuvoje pradėjus veikti jūrinio vėjo jėgainėms mes neįgausime jokio pranašumo: „Mes tik pasigaminsime daugiau elektros vietinėje rinkoje, reikės mažiau pirkti iš kaimynų“.
Jis papildė, kad kol kas turime tik vieną planuojamą parką. Šiuo metu daromas poveikio aplinkai vertinimas, jei jis bus teigiamas ir ši veikla bus leidžiama, šis parkas pagamins penktadalį arba ketvirtadalį šiuo metu naudojamos elektros energijos: „Pardavinėti energiją ir dabar galime, ir ateityje galėsime. Dėl plėtros nėra aišku, kodėl valstybė padalino jūrinę teritoriją tinkamą vėjo elektrinių vystymui į keturias dalis ir neatskleidžia, kada visa tinkama teritorija ir kokiomis sąlygomis bus pasiūlyta rinkai aukcionuose“.
Lietuvoje galimybių įrengti daug jūrinio vėjo jėgainių ir dalintis, prekiauti jų pagaminta energija yra ne tiek daug kaip Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje, bet pakankamai. Esminis dalykas, pasak L. Sabaliausko, yra jūrinio parko įrengimo pirmumas, pigumas ir efektyvumas. Jei parkas mažas, jis gamins brangesnę elektrą, jei bus statomas paskutinis, turės daugiau konkurencijos parduodant elektros energiją.
