Psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė, paklausta, kokios įtakos subjektyvi gimdymo patirtis turi depresijos po gimdymo atsiradimui, sako, kad Vilniaus universiteto drauge su partneriais atliktas reprezentatyvus tyrimas, parodė, jog subjektyvi gimdymo patirtis turi didesnę koreliaciją su depresija negu tai, kas iš tikrųjų vyko gimdyme. Tai reiškia, kad tai, kaip moteris jautėsi gimdyme, yra neretai svarbiau negu tai, kaip gimdymas vyko. Tarkime, jei buvo atlikta cezario pjūvio operacija, nereiškia, kad moteriai pasireikš depresija, nes yra svarbu, kaip moteris tuo metu jautėsi. Jeigu gimdymas buvo sklandus, tai nereiškia, kad jo metu ji gerai jautėsi ir jai nepasireikš depresija.
Kuo daugiau oksitocino išsiskiria gimdymo metu, tuo mažesnė tikimybė susirgti depresija
Anot specialistės, gimdymo metu iš esmės įvyksta labai daug pokyčių smegenyse ir būtent hormonas oksitocinas, kuris išsiskiria moters smegenyse ir reguliuoja sąrėmius, veikia kaip neuromediatorius. Jis aktyvuoja tam tikras smegenų sritis, kurios yra labai reikalingos po gimdymo. Tai yra smegenų apdovanojimo sistema, kuri suteikia pliūpsnį gerų emocijų ir leidžia gėrėtis gimusiu kūdikiu. Kuo daugiau moteris gauna oksitocino gimdymo metu, tuo didesnis šansas, kad ta sistema įsijungs po gimdymo. Ši sistema koreliuoja su depresija.
„Aišku, kai mes nepatiriame apdovanojimo – buvimo su vaiku džiaugsmo –, didelė tikimybė, kad susirgsime depresija, nes vaiko auginimas yra tikrai daug resursų reikalaujanti patirtis. Oksitocinas labai priklauso nuo moters emocijų. Jeigu smegenys išskiria streso hormonus, oksitocinas yra slopinamas. Vadinasi, kuo moteris jaučiasi saugesnė, kuo ji jaučia daugiau palaikymo, kad jos poreikių yra klausomasi, kad ji dalyvauja gimdyme kaip aktyvi dalyvė, o ne tiesiog stebi, kaip su ja kažkas daroma, bet nesakoma, kas, ir ji nepaliekama viena, tuo didesnė tikimybė, kad moteris nesusirgs depresija. Kito žmogaus buvimas šalia mamos gimdymo metu ir emocinis jo palaikymas tris kartus sumažina tikimybę, kad jai pasireikš depresija“, – pranešime spaudai tikina pašnekovė.
Specialistė sako, kad 90 procentų potrauminio streso sutrikimo (PTSS), kuris, manoma, pasireiškia vienai mamai iš dešimties, lydi depresija. Apie trečdaliui mamų, sergančių depresija, pasireiškia potrauminis streso sutrikimas. Tai reiškia, gimdymas gali būti emociškai sunki patirtis, kuri vėliau pasireiškia kaip depresija, lydima potrauminio streso sutrikimo.
Dažnai moterys po sunkesnio gimdymo, kurio metu joms buvo sunku, baisu, galbūt jos išsigando ar įvyko kažkas ne taip, kaip jos planavo, ir tikrai jautėsi sužeistos, pagimdžiusios pradeda verkti ar išgyventi praradimo, liūdesio jausmą. Aplinkiniai šių jausmų nesupranta, džiaugiasi, kad vaikas sveikas, o mamą kankina kaltės jausmas, kad ji taip jaučiasi, ir ji uždaro visus jausmus. Tada depresijai ateiti labai lengva.
Gimdymas – nenuspėjama, likimo duota kelionė
Psichologė psichoterapeutė tikina, kad gimdymo patirtis yra labai reikšminga ir svarbu, kad moteris pasipasakotų savo istoriją – kaip ji jautėsi gimdymo metu, kas vyko jo metu, leistų sau susivokti.
„Supratimas, kas vyksta su moters hormonais gimdymo metu, yra labai svarbus, nes, tarkime, jei gimdymas buvo sudėtingesnis ir reikėjo kokių nors intervencijų, gali būti, kad mama pagimdžiusi nejaus meilės vaikeliui. Vaikas atrodys dar nesavas, reikės daugiau laiko, kad atsirastų savumo jausmas. Bet jeigu mama labai nerimauja, ar yra gera mama, ir pagimdo vaikelį, su kuriuo dar nejaučia ryšio, ji išsigąsta, pradeda galvoti, kad yra bloga mama, kad nemyli savo vaiko. Tada deda daug pastangų, kurios nepadeda motinystėje“, – pranešime spaudai sako S. Valevičienė.
Anot specialistės, gimdyme svarbūs yra aplinkiniai. Svarbu turėti žmogų, ir pasiruošti gimdymui, kad padidėtų šansas, jog tuo metu moteris turės būdų, kaip palengvinti jį.
„Gimdymas yra nenuspėjama, likimo duota kelionė. Galime mokytis kvėpuoti, lankyti treniruotes, baseiną, ir vis tiek gimdymas bus toks, koks bus. Sakau mamoms, kad nesusireikšmintų, nes gimimas yra ir vaiko likimas. Mes nežinome, kaip vaikeliui yra duota užgimti. Bet turėti būdų nusiraminti tikrai galima“, – tikina ji.
Specialistės įsitikinimu, pravartu pasidomėti gimdymais, pasiruošti šiai patirčiai ir tai daryti kartu su vyru. Tyrimai rodo, kad gimdymo metu svarbu, kad šalia būtų kitas žmogus.
„Nebūtinai tai turi būti vyras. Tai – kiekvienos poros, kiekvienos moters pasirinkimas. Tas žmogus gali būti dula, draugė, teta, krikšto mama. Svarbu, kad tai būtų žmogus, kuriuo moteris pasitiki ir norėtų, kad jis būtų šalia jos“, – dalijasi moteris konsultuojanti specialistė.
Pandemijos metu potrauminio streso sutrikimų moterims pasireiškė kur kas dažniau
S. Valevičienė dalijasi informacija, kad Covid-19 pandemijos metu gimdžiusioms moterims potrauminio streso sutrikimų buvo nustatyta daug daugiau nei jų nustatoma dabar.
„Atrodytų, elementarios situacijos, kai šalia nėra kito žmogaus, tampa labai baisios. Moterys pasakoja apie tokias patirtis, kai, tarkime, jos gimdymo palatoje yra vienos, joms atrodo, kad vaikelis tuoj gims, o aplink nieko nėra, jos negali nueiti ir pasišaukti gydytojo pačios, akušerė tuo metu yra su kita gimdyve, ir jos išgyvena didžiulę baimę. Jeigu kas nors būtų šalia, šitos situacijos nebūtų, nes moteris visą laiką jaustų, kad gali susitelkti į gimdymą, o visi kiti galėtų žiūrėti, ką pakviesti, ką paduoti ir kur nuvesti“, – dalijasi specialistė, kokį stresą tenka išgyventi mamoms, kurios palatoje paliekamos gimdyti vienos.
Dažnai, anot S. Valevičienės, moterys nesuvokia, kad personalas nebūna visą laiką gimdymo metu. Jeigu yra sąrėmiai ir gimdymas vyksta sklandžiai, personalas ateina, patikrina gimdyvę ir išeina.
„Mamos, kurios nėra gimdžiusios, galvoja, kad akušerė sėdės šalia visą laiką. Taip nebus. Vienatvės jausmas, kai kūne išgyvename tokius stiprius procesus, tikrai nėra sveikas, būtinai reikia turėti žmogų, kuris būtų šalia. Kai kalbu apie gimdymą, lyginu jį su kelione. Tarkime, kai kur nors važiuojame su vyru ir vyras vairuoja, aš ir kalnus matau, ir viską atsimenu, bet jei kalnuose vairuoti tenka man, atsimenu tik kelią, nes yra visiškai kitas saugumo jausmas“, – aiškina specialistė.
S. Valevičienė teigia, kad kursų, mokymų apie gimdymą apstu, svarbiausia rasti sau tinkamus ir nenuvertinti paskaitų apie gimdymo fiziologiją. Anot jos, į tokias paskaitas gerai nueiti ir vyrams, kad pamatytų, kiek gimdymas trunka, kaip vyksta, kad tai nėra tik stūmimas, kuris vyksta gimdymo pabaigoje, nors filmuose tik šią dalį ir terodo. Tikrai naudinga pamatyti, kaip gimdymas skiriasi nuo filmų, ir pasiruošti jam.
Būna, pasakoja specialistė, gimdyme dalyvavę vaikų tėčiai nuneigia subjektyvią mamos patirtį ir sako, kad nebuvo taip baisu. Vyrams svarbu suvokti, kad gimdymas iš jų perspektyvos ir iš moters perspektyvos gali būti dvi visiškai skirtingos istorijos. Išgirsti savo antros pusės istoriją irgi yra svarbu, neužgožti jos savo tiesa, nes kalbame ne apie realybę, o apie tai, kaip ji yra patiriama. O patiriama ji labai individualiai, ypač gimdant, kai psichika būna išnešta į kitas erdves.
Potrauminis streso sutrikimas – pasekmė patirties, kurios negeba atlaikyti psichika
S. Valevičienė pasakoja, kad PTSS būtų galima prilyginti pogimdyminei depresijai, bet yra keletas tik jam būdingų simptomų. Anot jos, trauma atsiranda tada, kai mes išgyvename kokią nors patirtį, kuri yra per sunki mūsų psichikai, ji nebegali tos patirties atlaikyti ir tarsi išsijungia.
„Moterys dažnai sako, kad gimdymą atsimena kaip patirtį, kai žiūrėjo į save iš šono arba nuo lubų. Arba pasakoja apie gimdymą ir neišsako jokių jausmų. Tuo metu įsijungia apsauginis mechanizmas, bet problema ta, kad jis nenustoja veikęs ir pagimdžius. Tada labai sunku turėti ryšį su vaiku. Tarkime, esu kalbėjusi su moterimi, kuri du mėnesius negalėjo paimti kūdikio į rankas. Visa aplinka ją tikino, kad ji yra bloga mama, o pasišnekėjus per pusvalandį paaiškėjo, kad moteriai yra PTSS“, – darbo su moterimis patirtimi dalijasi specialistė.
S. Valevičienė sako, kad psichika mėgina apsaugoti moterį nuo visko, kas primena gimdymą. Moteris myli vaiką, bet kadangi jis primena didžiulę kančią, ji negali prisileisti jo. Moterys, būna, negali važiuoti į ligoninę, uosti jos kvapų, netgi važiuoti ta pačia gatve, nes joms iškart pasidaro bloga, persekioja įkyrios mintys apie gimdymą.
Būdinga apatija, bet būna ir agresijos išraiškų
Psichologė-psichoterapeutė pasakoja, kad PTSS būdinga apatija, bet būna ir agresijos išraiškų. Kraštutiniu atveju, moteris gali padaryti ką nors sau ir vaikui, nes užvaldo tokia stipri agresija, kai norisi sunaikinti viską.
„Tai pavojingas dalykas, todėl labai svarbu, kad jeigu gimdymas yra sunkus, reaguoti į vėliau pasireškiančius simptomus. Trauma gydoma suteikiant moteriai saugumo ir su tuo saugumu grąžinant ją į tą situaciją ir jausmus, kad ji pradėtų jausti. Jei moteris ima verkti dėl gimdyme patirtų sunkumų, reiškia, trauma yra išgijusi. Lieka tik sunki patirtis. Tam reikia specialisto, ypač sunkesniais atvejais, nes aplinka nebūtinai gali padėti. Pasakojimas apie patirtus sunkumus kartais gali retraumuoti“, – sako psichologė-psichoterapeutė ir ragina mamas, jaučiančias panašių simptomų, kreiptis į specialistą, kuris padėtų tą patirtį integruoti ir išeiti iš patirtos traumos.
Ji dalijasi, kad netrukus pradės mokyti psichologus, dirbančius ligoninėse, kaip dirbti su depresija po gimdymo, PTSS ir tikina, jog pagerės šių specialistų kvalifikacija, o moterys galės gauti nemokamą pagalbą, kuria tikrai galima bus pasinaudoti psichikos sveikatos centruose.
Gimdymo patirtys labai sujungia, suvienija
S. Valevičienė sako, kad organizuojamos gimdymo patirties grupės ar mamų susitikimai, kuriuose galima ne tik pasėdėti, bet ir pasikalbėti kokia nors tema. Gimdymas – itin dažna tema.
„Dalijimasis su kitomis moterimis turi gydantį efektą, nes kažką įjungia mūsų psichikoje. Buvimas ir dalijimasis su kitais žmonėmis veikia labai sveikai. Gimdymo patirtys, kad ir skirtingos, mus, moteris, labai sujungia, suvienija. Kartais tokie susitikimai vyksta ir nuotoliu, tik reikia paieškoti jų. Aišku, jeigu atvejis labai sunkus, reikėtų kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą“, – apibendrina psichologė-psichoterapeutė S. Valevičienė.
Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“: https://pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata/.
Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.