Kada augalas praneša, jog nori kraustytis?
Kaip augantiems vaikams reikia naujų rūbų, taip ir vešinčioms gėlėms – didesnių ir erdvesnių namų. Pagrindinis indikatorius, kad gėlė jau norėtų persikelti į didesnį vazoną – jos šaknys ima lįsti per vazono skylutes, arba augalas nebeauga taip sparčiai, kaip anksčiau.
Tačiau ne tik vazonas, bet ir žemė turi įtakos gėlės savijautai ir tolimesniam augimui. Laikui bėgant, dirvožemyje esančios maistinės medžiagos išsenka, žemė tampa tankesnė, todėl šaknys nebegali tinkamai kvėpuoti ir augti. Jei augalo išvaizda prastėja, pavyzdžiui, lapai neatrodo tokie ryškūs kaip anksčiau, nusvirę, o galbūt net pradėję kristi – tai ženklas, kad juodžemis nebeturi gyvybiškai augalui reikalingų medžiagų.
Tokiu atveju persodinimas yra būtinas, nes jis padeda augalo šaknims atsinaujinti, suteikia jam daugiau vietos, užtikrina reikalingus mikroelementus ir pagerina drenažą. Negana to, persodinimas padeda pašalinti susikaupusius druskų likučius, kurie gali trukdyti augalų vystymuisi.
Pasiruošimas – daugiau nei pusė darbo
Pirmiausia yra labai svarbu pasirinkti tinkamo dydžio vazoną – jis turėtų būti didesnis už senąjį, tačiau ne pernelyg didelis – maždaug keliais centimetrais gilesnis ir platesnis nei buvęs. Jei ankstesnis vazonas buvo akivaizdžiai per mažas ir su persodinimu gerokai vėluojate, reikėtų atkreipti dėmesį į gėlės šaknis ir rinktis bent 10 cm gilesnį vazoną nei šaknų ilgis.
Visais atvejais patariama rinktis vazoną su drenažu. Jei vazono dugne nėra skylučių, augalus išlaikyti gyvus ir sveikus yra sudėtingiau dėl tinkamo drėgmės lygio ir oro cirkuliacijos palaikymo. Pavyzdžiui, net jei vazono paviršiuje žemė yra sausa, dugne ji vis dar gali būti drėgna, todėl atsiranda perlaistymo pavojus. Jei vazono dugnas be skylučių, prieš berdami žemę, paberkite ant dugno drenažo (keramzito).
Iš kokios medžiagos pagamintą vazoną naudosite – didelio skirtumo nėra, tačiau vertėtų žinoti apie skirtingas jų savybes. Štai plastikiniuose vazonuose augančių gėlių nereikia dažnai laistyti, nes žemė ilgiau išlieka drėgna. Tamsios spalvos plastikiniai vazonai sugeria daugiau šilumos, tačiau ilgai veikiami saulės spindulių ir karščio, gali pradėti skilinėti.
Tuo metu keraminiuose ir moliniuose vazonuose augalų šaknys gauna daugiau oro, tačiau tokiuose vazonuose greičiau džiūsta žemė, vadinasi, reikia dažniau laistyti. Jei naudosite metalinį vazoną, atminkite, kad tokiame inde augalo nereikėtų laikyti tiesiogiai prieš saulę, nes vazonas įkais, ir augalas gali žūti. Na, o štai stikliniai vazonai leidžia stebėti augalo šaknis, tačiau jie greitai įšąla, todėl juose geriausia laikyti augalus, kurie nėra per daug įnoringi temperatūrai.
Antras žingsnis – pasirūpinti kokybišku juodžemiu. Šiais laikais tinkamos žemės sodinimui galima rasti ne tik specializuotose sodo prekių parduotuvėse, bet ir prekybos centrų parduotuvėse. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad skirtingiems augalams reikalinga atitinkama žemė. Pavyzdžiui, kaktusams ir sukulentams reikia lengvos ir gerai drenuojamos žemės, o štai orchidėjoms – laidžios orui. Visgi daugumai kambarinių gėlių tinka universali žemė su durpėmis.
Persodinimas – paprastesnis nei atrodo
Pirmiausia, augalą reikia atsargiai išimti iš seno vazono. Jei jis sunkiai išsiima, galima šiek tiek sudrėkinti žemę arba švelniai pastuksenti į vazoną. Kai augalas jau ištrauktas, būtina apžiūrėti jo šaknis. Jei jos yra susipynusios, reikėtų jas švelniai atpainioti, o pažeistas ar nudžiūvusias dalis pašalinti, geriausia žirklėmis arba aštriu peiliu. Taip pat verta pašalinti dalį seno substrato, kad šaknys geriau įsisavintų naujas maistines medžiagas.
Į naujo vazono dugną rekomenduojama įberti sluoksnį drenažo granulių, kurios užtikrins, kad vanduo neužsistovės ir šaknys nepradės pūti. Tuomet yra įpilama dalis šviežios žemės, įstatomas augalas, o jo šaknys tolygiai paskirstomos po vazoną. Galiausiai vazonas yra užpildomas nauja žeme, kurią svarbu švelniai suspausti, tačiau ne per stipriai, kad šaknys turėtų pakankamai vietos plėstis.
Po persodinimo augalą būtina palaistyti, kad žemė susigulėtų ir šaknys galėtų lengviau įsitvirtinti. Vandens reikia pilti tiek, kad jis pasiektų visas šaknis, bet ne per daug, kad išvengtumėte permirkimo. Pirmosiomis dienomis augalas turėtų būti laikomas daugiau pavėsyje, kad lengviau prisitaikytų prie naujų sąlygų.
Tręšimas – augalai jums padėkos
Pavasarį kambarinės gėlės ima aktyviai augti, todėl joms reikia papildomų maistinių medžiagų. Po persodinimo svarbu palaukti bent dvi savaites, kol augalas prisitaikys prie naujų sąlygų, ir tik tada pradėti tręšti.
Dažniausiai naminių augalų tręšimui yra naudojamos skystos trąšos, kurios tinka beveik visiems kambariniams augalams, jie greičiau tokį „maistą“ įsisavina. Taip pat galima naudoti granuliuotas trąšas, kurios lėtai tirpsta ir ilgiau maitina augalą.
Kai kurios gėlės, pavyzdžiui, orchidėjos, labai gerai reaguoja į lapų tręšimą, todėl vertėtų pasinaudoti specialiu maistinių medžiagų tirpalu, kuris yra purškiamas tiesiai ant lapų. Kaip natūralias trąšas taip pat galima naudoti maisto atliekas, pavyzdžiui, bananų žieves, kiaušinių lukštus ar kavos tirščius, kurie didina žemės rūgštingumą bei padaro ją puresne.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad panaudojus per daug trąšų, augalams galite padaryti „meškos paslaugą“, todėl geriausia yra laikytis rekomenduojamų dozių, nurodytų ant trąšų pakuotės.
Pavasarį tręšti reikėtų kas kelias savaites, atsižvelgiant į augalo poreikius. Taip pat šiuo metų laiku naudinga rinktis trąšas su daugiau azoto, nes jos skatina lapų ir stiebų augimą, o štai vasarą ir rudenį svarbesniais tampa fosforas bei kalis, kurie stiprina šaknis ir skatina žiedų formavimąsi.
Rūpinkitės savo augalais, ir šie jums atsidėkos savo grožiu ir harmonija.
