Demokratinės valstybės, o tarp jų ir Lietuva, neturi daug įrankių apsisaugoti nuo Rusijos įtakos, kurios ši siekia per meną ir kultūrą, nes bet kokie griežtesni draudimai ir ribojimai galėtų būti suprasti kaip cenzūra. Dažniausiai tenka pasikliauti renginių organizatorių ar kultūros įstaigų vertybinėmis nuostatomis, nebent konkretūs atlikėjai būtų pagarsėję kaip karo propaguotojai ar kurstytojai. Tuomet jie gali būti įtraukiami į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Į šį sąrašą patekusiems asmenims nesuteikiama viza patekti į Lietuvą.
Pirmiausia surreaguoja pilietinė visuomenė
Kaip pastebi Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Vytautas Juozapaitis, tokias taisykles nesudėtinga apeiti: „Kadangi mes esame Šengeno erdvėje, tai neretai ši taisyklė apeinama, todėl, kad žmonės gali atvažiuoti visiškai per kitą valstybę, per tą pačią Vengriją, sakysim, kur ten tokios moralinės taisyklės apskritai negalioja. Nebegalioja, deja. Ar ten Slovakija kažkokia, ar ne. Jeigu jie ten patenka, jie čia gali netrukdomi atvažiuoti. Bet jeigu tai yra oro uosto klausimas ir Vilniaus, sakysim, tai, žinoma, kad yra tas sąrašas, bet jis tikrai nėra kažkoks išplėstinis ir nežinau, ar jis yra nuolat atnaujinamas. Nebent atsiranda kokių naujų duomenų apie konkrečius asmenis.“
Nors nuo 2023 m. gegužės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Šengeno vizos Lietuvos vizų tarnybose užsienyje nebeišduodamos, nebent dėl vizų išdavimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, tai netampa kliūtimi atvykti į Lietuvą, nes gerai žinomi atlikėjai dažnai turi ne vieną pilietybę. Vis dėlto, kaip pastebi V. Juozapaitis, dažniausiai į Rusijos ar kitų šalių atlikėjus, kurie nėra viešai pasmerkę karo veiksmų Ukrainoje ar išsakę aiškaus požiūrio į Kremliaus sprendimus, sureaguoja pilietinė visuomenė.
„Jeigu atsiranda visuomenininkai, kurie sužino apie tokio asmens atvykimą (dažniausiai taip ir įvyksta), kurie tą klausimą išviešina, tuomet kreipiamasi į tuos organizatorius, kurie kviečiasi, kurie platina, bilietus pardavinėja ir taip toliau. Na, ir dažniausiai šita fantastinė frazė „Nepainiokime meno su politika“. Maždaug, jeigu jie neuždrausti, reiškia, viskas galima. Tai čia mes turime kalbėti ne apie taisykles kažkokias konkrečias tokias biurokratines, bet apie visuomenės švietimą ir mūsų visų piliečių požiūrį į visa tai, kas vyksta“, – pastebi V. Juozapaitis.
Nepaisant rizikų, atlikėjai iš Rusijos surenka pilnas arenas
Vis dėlto, nuo karo Ukrainoje pradžios pasitaikė tik pavieniai atvejai, kai atlikėjai iš Rusijos surengė pasirodymus Lietuvoje, ir tai tik organizatoriams patikinus, kad jie išreiškė aiškią poziciją dėl karo Ukrainoje. Vienas iš jų – kartvelų kilmės Rusijos pop muzikos žvaigždė Valerijus Meladzė, praeitų metų kovą pasirodęs „Avia Solutions Group“ arenoje Vilniuje.
Lietuvoje dėl jo atvykimo nuvilnijus pasipiktinimo bangai, organizatoriai „Bravo events“ žiniasklaidai aiškino, kad pirmomis karo Ukrainoje dienomis V. Meladzė išsakė aiškią poziciją, parodydamas nepritarimą Rusijos veiksmams. Iš tiesų, pirmąją karo dieną atlikėjas paskelbė vaizdo įrašą, kuris „Instagram“ platformoje buvo peržiūrėtas daugiau nei 5 mln. kartų. Įraše jis prašė nutraukti karą ir nesutarimus spręsti diplomatiniu keliu. Tačiau daug audringesnės Kremliaus reakcijos nei šis įrašas sulaukė pirmosiomis 2023 m. dienomis vykęs V. Meladzės koncertas Dubajuje, kai šis vienam žiūrovui šūktelėjus „Slava Ukraini“ (liet. „Šlovė Ukrainai“) nuo lūpų patraukęs mikrofoną atsakė „Heroyam slava“ (liet. „Šlovė didvyriams“). Klausytojui puolus girti dainininką ir reikšti džiugesį, V. Meladzė jį nuramino, sakydamas „Šiandieną mes čia apolitiški“.
Toks veiksmas iššaukė audringą Kremliaus reakciją. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova „Telegram“ paskyroje puolė melagingai purkštauti, kad šis šūkis gali būti tiesiogiai siejamas su naciais ir nacizmu, o Rusijos Dūmos deputatas Andrejus Lugovojus pareikalavo, kad Generalinė prokuratūra ištirtų jo žodžius, nes šis esą „leidžia sau šlovinti teroristinę valstybę“. Iš kitų politikų netruko pasigirsti raginimų apskritai atimti iš V. Meladzės Rusijos pilietybę.
Reaguodamas į kilusį skandalą V. Meladzė savo „Telegram“ paskyroje paskelbė naują vaizdo įrašą kartu su komentaru, kuriame išreiškė apmaudą dėl vykstančio karo: „Taip jau atsitiko, kad dvi tautos, kurias labai myliu, įsivėlė į konfliktą, kuriame žūsta žmonės. AŠ NEGALIU IR NENORIU NIEKO NEKĘSTI IR NESISTENGIU NIEKAM PATAIKAUTI“, – rašė jis.
Vėliau nutiko tai, kas daugelį privertė suabejoti tikrąją V. Meladzės pozicija. 2023 m. kovo 8 d. atlikėjas pričiuptas besilinksminantis kartu su Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojo žmona Svetlana Ivanova Prancūzijos slidinėjimo kurorte. Į „Ukrainskaya pravda“ (liet. „Ukrainos tiesa“) žurnalisto užduotus klausimus apie tai, ar smerkia Rusijos veiksmus Ukrainoje, daininkas į kamerą atsakyti nenorėjo. Vietoje to vedėsi žurnalistą į šoną, sakydamas, kad nori pasikalbėti „normaliai“, be kamerų. Vėliau vienas iš V. Meladzės kompanijos narių iš žurnalisto rankų išmušė kamerą.
Artėjant V. Meladzės koncertui Vilniuje paaiškėjo ir daugiau faktų apie dainininko gyvenimą Rusijoje. Dauguma jo pasirodymų gimtojoje šalyje po dviprasmiškų Ukrainos palaikymo žinučių buvo atšaukti, o renginių organizatoriams duotas nurodymas su atlikėju nebendradarbiauti, tačiau tai netapo kliūtimi liautis koncertavus Rusijoje. Portalui „Politnavigator“, kuriame skelbiamos naujienos apie įvykius Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir Moldovoje, su situacija susipažinęs šaltinis teigė, kad V. Meladzė deda visas pastangas, kad tik nepatektų į „užsienio agentų“ sąrašą. „Meladzė nori parodyti, kad tikrai nėra „Rusijos priešas“, ir ketina toliau dirbti šalyje (įskaitant koncertinę veiklą)“, – portalui nurodė šaltiniai, akcentavę, kad dainininkas turi giminaitį Rusijos Federalinėje saugumo tarnyboje (FSB), kuris galėtų jam padėti.
Panašiu metu Rusijos portalas „Mash“ pasidalino informacija apie tai, kad viešų koncertų stygių V. Meladzė kompensuoja pasirodydamas privačiuose vakarėliuose ir darbuotojų šventėse Rusijoje ir kitose šalyse. Tokią informaciją portalui, esą, perdavė asmeninis atlikėjo vairuotojas kartu su dainininko reikalavimų sąrašu, kuriame nurodomi dvigubai pakilę V. Meladzės koncertų įkainiai, siekiantys 120 tūkst. eurų už pasirodymą, saugumo garantijų reikalavimas ir visas sąrašas patogumų, be kurių su atlikėju dėl koncerto sutarti nepavyktų.
Nors ši informacija, iki Vilniuje įvykstant V. Meladzės koncertui, buvo paskelbta didžiuosiuose šalies interneto portaluose, koncertas nebuvo atšauktas. Jo metu prie arenos susirinko keli protestuotojai, išreiškę nepritarimą viešam Rusijos kultūros demonstravimui, kol vyksta karas Ukrainoje, tačiau ilga eile nusidriekusių gerbėjų buvo gerokai daugiau nei jų.
Kontraversišką atlikėją Vilnius sutiko svetingai. Arena lūžo nuo gerbėjų. Neapsieita ir be incidentų, kai viena moteris ėmė ropštis ant scenos, užsigeidusi dainuoti kartu.
Nepaisant Rusijoje sklandžiusių gandų apie tai, kad atlikėjas, esą, parėmė Ukrainos kariuomenę ir kelių jau prieš tai minėtų su Ukraina susijusių incidentų, V. Meladzei pavyko išsisukti be didesnių nuostolių – į užsienio agentų sąrašą dainininkas Rusijoje nebuvo įrašytas, taip pat nepaskelbtas nepageidaujamu, todėl, iš esmės, niekas jam netrukdo vykdyti koncertinės veiklos šioje šalyje.
Šiuo metu atlikėjas gyvena Ispanijoje, tačiau Rusijos žiniasklaidoje pastaruoju metu ne kartą publikuotos nuotraukos iš jo vizitų į Maskvą, kuriuos V. Meladzė stengiasi išlaikyti diskretiškus – yra vežiojamas automobiliu tamsintais langais ir pats apie savo apsilankymus viešai nepraneša. Po kelių tokių slaptų pasimatymų su giminaičiais Maskvoje, Rusijos žiniasklaida skelbė iš V. Meladzės artimųjų sužinojusi, kad atlikėjas svarsto dėl grįžimo gyventi į Rusiją ir ilgisi gimtinės bei koncertų. 2024 m. rugpjūtį rusų „Telegram“ kanalas „SHOT“ skelbė iš daininikui artimos aplinkos sužinojęs, kad šis svarstė galimybę 2025 m. vasarą Rusijoje surengti savo jubiliejinį 60-mečio koncertinį turą.
„V. Meladze per savo pažįstamus jau išsiaiškino, kad iš tiesų nėra jokio draudimo jo koncertinei veiklai Rusijoje, nepaisant visuomenės skundų. Jis taip pat nėra pripažintas užsienio agentu, nors šį klausimą svarstė Teisingumo ministerija. Tai reiškia, kad bilietų į koncertą pirkimas nėra tolygus užsienio agento finansavimui. Vienintelis dalykas, dėl kurio atlikėją perspėjo jo ryšininkės, yra galima rusų pasipiktinimo banga“, – rašyta kanale.
Vis dėlto, pažvelgus į atlikėjo koncertinio turo planus, nepanašu, kad jis ketintų artimiausiu metu grįžti į Rusiją. Dauguma suplanuotų koncertų vyks Europoje arba JAV. Neseniai dainininkas surengė pasirodymą Taline, kur kilo neblaivių moterų muštynės, o netrukus kaimyninėje Lenkijoje vyksiantys koncertai jau išparduoti. Vasarą atlikėjas surengs pasirodymą Rygoje.
Surinkti duomenys rodo, kad V. Meladzė gali būti vienu iš tokių atlikėjų, kuris mėgina sėdėti ant dviejų kėdžių, siekdamas savo asmeninės gerovės – stengiasi pamaloninti dėmesiu ir koncertais vakariečius, tačiau tiltų su Rusija irgi nedegina. Tai rodo faktas, kad net kilus viešam pasipiktinimui Rusijoje, V. Meladzei pavyko išvengti rimtesnių sankcijų, jis nebuvo įtrauktas į užsienio agentų sąrašą, skirtingai nei kultinės sovietų roko grupės „Mashina vremeni“ įkūrėjas Andrejus Makarevičius ar „Bi-2“ vokalistas Yegoras Bortnikas, kuris praeitų metų pavasarį taip pat koncertavo Vilniuje. Tą kartą pasirodžiusi roko grupė iš kai kurių gerbėjų taip pat gavo kritikos strėlių už dainą apie tėvynę ir per mažai Ukrainos palaikymo ženklų, nors dalį kaltinimų vėliau pamėgino išsklaidyti grupės atstovas spaudai.
V. Juozapaitis neatmeta galimybės, kad Rusijoje veiklą tęsiantys atlikėjai gali tai daryti ir iš baimės dėl savo ar artimųjų gyvybės: „Tai yra bestuburiai žmonės, kurie neturi savo nuomonės, arba tai yra baimė. Kas yra normalu, turbūt, žvelgiant į paties žmogaus, kaip individo, psichologines būsenas. Nes baimė yra normali būsena ir ypatingai tų, kurie išgyveno būtent, tas represijas, ar ne, kur išgyveno KGB viso sekimo ir nuolatinės priežiūros sąlygomis. Juk kai mes, netgi mano karta, kai mokėmės aukštosiose mokyklose ar kažkur darbuose, visi žinojo, kad šalia yra vienas kažkuris KGB agentas.
Ne visada tu atspėdavai, bet neretai būdavo, kad kažkoks juokelis ten toks nekaltas arba ten apie kokį nors politiką anekdotas pasakytas… žiūrėk, ten tave po savaitės išsikviečia į ruos rūmus ir tau paaiškina, kad jeigu dar kartą tu tai pasakysi, bus blogai tavo artimiesiems. Nes dažniausiai jie, priklauso nuo situacijos, aišku, bet jie dažniausiai veikdavo per baimės tą jausmą dėl kitų, dėl tavo artimųjų žmonių. Ir tada tie žmonės pagalvodavo, kad galbūt tikrai aš negaliu rizikuoti savo artimųjų sveikata ar jų ateitimi.“
Lietuvoje oficialiai nepageidaujami tik keli Rusijos atlikėjai
Prieš įvykstant V. Meladzės koncertui Vilniuje, Kultūros ministerija tvirtino, kad reikėtų įvertinti, ar V. Meladzė neturėtų būti paskelbtas nepageidaujamu Lietuvoje, tačiau šis sąrašas atlikėjo pavarde nepasipildė. Šiuo metu Migracijos departamento skelbiamame nepageidaujamų asmenų sąraše – vos kelios aktorių, daininkų ir šokėjų iš Rusijos ir Baltarusijos pavardės. Tai – žinomas Baltarusijos televizijos ir radijo laidų vedėjas, aktorius Genadijus Davydko, Vladimiro Putino režimą atkakliai remiantis popmuzikos atlikėjas Filipas Kirkorovas, žinoma Rusijos pop dainininkė ir aktorė Nataša Koroliova ir Ukrainos kilmės baleto šokėjas Sergejus Poluninas, turintis Rusijos ir Serbijos pilietybes.
Būtent baletas tarptautinėje arenoje laikomas vienu efektyviausių Rusijos švelniosios galios įrankių, o šokėjai dažnai išnaudojami kaip kultūros diplomatai. Tačiau ir tarp jų yra visokių. Kai kurie, tokie kaip S. Poluninas, įnirtingai remia bet kokius Kremliaus sprendimus, kiti mėgina išlaikyti pusiausvyrą ir nenutraukia darbo Rusijoje, nors ir gastroliuoja „priešininkų“ aikštelėje, Vakarų šalyse, o yra ir tokių, kurie dėl paramos Ukrainai užsitraukė Rusijos valdžios nemalonę, pavyzdžiui, anų metų vasarį Rusijoje dėl išdavystės sulaukyta ir 12 metų kalėti už maždaug 47 eurų paramą Ukrainai nuteista JAV ir Rusijos pilietybę turinti balerina Ksenia Karelina.
Didžiausias Putino rėmėjas pabėgo į Izraelį
Vadovėliniu pavyzdžiu to, kaip Rusija pasitelkia atlikėjus politiniams tikslams siekti, laikomas S. Poluninas Lietuvoje nelaukiamas nuo 2022 m. Keliai patekti į Lietuvą šokėjui užtverti prieš Vilniuje planuotą rodyti spektaklį „Rasputinas“. Vietos interpretacijoms dėl savo pažiūrų jis nepalieka. Žymiausiu baleto šokėju pats save tituluojantis S. Poluninas buvo aktyvus Krymo okupacijos rėmėjas, o praeitais metais dalyvavo Vladimiro Putino rinkimų kampanijoje. Be to, šokėjo kūnas papuoštas Rusijos autokrato tatuiruotėmis – didele galva ant krūtinės ir mažesnėmis ant abiejų pečių.
S. Poluninas ne kartą savanoriškai tapo Rusijos įvaizdžio formavimo įrankiu. Okupuotame Kryme jis atidarė festivalį „Opera Chersone“, Donbaso regione, šlovindamas okupaciją, filmavosi propagandiniame filme bei padėjo rinkti lėšas rusų kariuomenei. Šokėjo socialiniuose tinkluose mirga propagandinės žinutės apie didingą Rusijos kovą prieš nacius Ukrainoje ir raginimai prie jos prisidėti Vakarų šalims.
Tiesa, net ir vienas aktyviausių V. Putino politikos rėmėjų neseniai pasitraukė iš Rusijos. Praeitų metų gruodį socialiniuose tinkluose pasirodė žinutė, kurioje šokėjas rašė: „Ateina laikas, ir siela jaučiasi ne ten, kur turėtų būti. Mano laikas Rusijoje jau seniai praėjo, tarsi šią akimirką būčiau atlikęs savo misiją čia.“ Nors tikslios išvykimo priežasties nei naujosios gyvenamosios vietos V. Putino šlovintojas nenurodė, naujausiame prieš savaitę publikuotame įraše jis save pavadino „žymiausiu žydu baleto šokėju pasaulyje“, taigi, greičiausiai S. Poluninas išsikraustė gyventi į Izraelį, kaip ir nemaža dalis iš Rusijos pabėgusių šou pasaulio atstovų. Tačiau šokėjo išvykimas, panašu, nėra susijęs su pasikeitusiais jo įsitikinimais. „Aš saugau rusus, Putiną ir žydus. Izraelio pasas greitai būtų nuostabu“, – „Instagram“ paskyroje rašė jis.
Durys į Vakarus užsidarė
S. Poluninas – ne vienintelis V. Putino vėliavnešys baleto pasaulyje. Dar viena ukrainiečius kilmės balerina Svetlana Zacharova prisidėjo prie 2024 m. V. Putino rinkimų kampanijos. 2007 m. V. Putiną palaikančios partijos „Vieningoji Rusija“ narė buvo tapusi Valstybės Dūmos deputate, o 2018 m. – prezidento kultūros ir meno tarybos nare. Nors viešų pareiškimų Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje šokėja nedarė, 2014 m. ji pasirašė laišką, kuriuo palaikė „Rusijos Federacijos prezidento poziciją dėl Ukrainos ir Krymo“.
Nepaisant daromos politinės karjeros ir paramos V. Putino idėjoms, net ir po Krymo aneksijos S. Zakharova šoko Vakarų šalyse, tačiau situacija smarkiai pasikeitė po 2022 m. vasario mėnesio. 2023 m. buvo atšauktas planuotas balerinos pasirodymas Slovėnijoje, o 2024 m. kovą dėl politinės įtampos paskutinę minutę nuspręsta atšaukti ilgai planuotą renginį Seule, Pietų Korėjoje. Netrukus po to, kai nuspręsta į Pietų Korėją neįsileisti S. Zacharovos, pagrindinės žymiausios Rusijos baleto kompanijos „Bolshoi Ballet“ šokėjos, atšauktas ir kitas „Bolshoi Ballet“ renginys – „Super Ballet Concert of Ballet & Model 2024 in Seoul“.
Lietuvoje taip pat būta atvejų, kai Rusijos pilietybę turintys šokėjai tapo Kremliaus naratyvų įgarsintojais. Praeitų metų pavasarį nuspręsta atimti Lietuvos pilietybę iš balerinos Ilzės Liepos, kurią ši užsitarnavo dėl nuopelnų Lietuvai ir kaip buvusi lietuvio šokėjo Petro Skirmanto partnerė. Jau nuo pirmųjų karo Ukrainoje dienų I. Liepa viešai išreiškė paramą Kremliaus vykdomai politikai ir pašlovino neva tėvynę ginančius rusų karius. Rusijos žiniasklaidai duotame interviu balerina teigė visa širdimi ir siela palaikanti Rusijos invaziją į Ukrainą. Toks patosiškas Kremliaus rėmimas nepraėjo be pėdsakų. Lietuvoje balerina neteko pilietybės, o Rusijoje savo 60-ojo gimtadienio proga 2023 m. patriarcho Kirilo buvo apdovanota ordinu.
Sujudimu dėl „Spragtuko“ pasinaudojo Rusija
Nepaisant glaudžių baleto pasaulio ryšių su Kremliaus politika ir Rusijos įvaizdžio stiprinimu, Lietuvoje prieš didžiąsias metų šventes nusprendus nerodyti klasikinio baleto „Spragtukas“, visuomenėje vis viena kilo pasipiktinimo banga, pasiekusi ir „The New York Times“ žurnalistų ausis. Pastarieji baletą pavadino kultūrine karo Ukrainoje auka.
Nesantaika suskubo pasinaudoti ir Rusijos propaganda, paskelbusi, kad Lietuvoje žiūrovai, atėję pažiūrėti vietoje „Spragtuko“ rodomo „Les Millions d’Arlequin“, kuriam muziką kūrė italų kompozitorius Riccardo Drigo, nepatenkinti paliko Operos ir baleto teatrą jau po pirmojo veiksmo, nes italo kurta muzika, esą, niekaip negalėjo prilygti rusų klasikai, o pasiūlytame balete viskas, pradedant muzika, baigiant siužetu, buvo nepalyginamai prasčiau.
Tuo tarpu V. Juozapaitis tikina, kad nors tiesiogiai „Spragtukas“ su šiuo metu Rusijoje ir Ukrainoje vykstančiais įvykiais nėra susijęs, Kremlius tokį turinį gali išnaudoti švelniajai galiai kitose šalyse skleisti.
„Tai yra dūmų uždanga, kurios pagalba šitie žudikai užsidengia ir sako, va, čia yra mūsų veidas. Jūs ne taip galvojat. Juk ir dabar, kai Putinas kalbasi su kitų valstybių vadovais, sako, baikit, mes norim taikos, mes iš viso nieko… mes kur bombarduojam? (…) Tai arba tai yra beprotybė ir jie tikrai nežino, kad kažkas ten bombarduoja jų vardu, kas yra iš viso absurdas ir neįtikėtina, bet tai rodo tą melą. Tai vat, sako, mūsų tikrasis veidas tai yra „Spragtukas“, tai yra „Gulbių ežeras“, tai yra sportininkai mūsų, (…) nes sportas tai yra jų pasididžiavimo ir jėgos demonstravimo įrankis. Lygiai kaip ir menas.
Jie nori parodyti, kad pasaulyje niekur kitur nėra iš viso jokio baleto, yra tik rusų baletas, tik Rusijos baletas. Na tai, vėlgi, kartokit tuos žodžius 10 kartų ir jums, galų gale, liks tik žodis „Rusija“ ir baletas nueina į antrą planą. (…) . Ten gražiai šoka, bet gal mes šokime savo baletą, gal mes šokime kitų valstybių [baletą]? Ta prasme, kodėl būtinai Rusijos?“ – retoriškai klausė politikas, siūlydamas Lietuvai verčiau kurti naujas kultūrines tradicijas vietoje to, kad būtų aklai sekamos senosios.
Ukrainoje – panašūs kultūriniai procesai
Nepaisant Operos ir baleto teatro sprendimo „Spragtuko“ šiemet nerodyti, pirmosiomis metų dienomis Lietuvos žiūrovai baletą galėjo išvysti „Compensa“ koncertų salėje Vilniuje ir „Žalgirio“ arenoje Kaune, kur pasirodymus atliko ukrainiečių baleto trupė „Classical Ukrainian Etoile Ballet“. Toks žingsnis lietuvius vėl privertė gūžtelti pečiais, kaip iš tiesų reikėtų žiūrėti į šį kūrinį. Tačiau tokie niuansai geriausiai atspindi tai, kaip sudėtinga objektyviai vertinti kultūrinius reiškinius ir kūrinius, ypač vykstant pasaulį keičiančioms geopolitinėms krizėms.
Panašias kultūrines dilemas išgyvena ir kariaujanti Ukraina. Pavyzdžiui, Nacionalinė Ukrainos opera nuo plataus masto invazijos pradžios aiškiai išsakė savo poziciją ir visiems rusų autorių kūriniams tarė griežtą „Ne“, atsisakydama net klasikinių kūrinių demonstravimo. Tačiau tokia situacija pasinaudojo kai kurios privačios baleto kompanijos, kurios šiuos kūrinius nusprendė rodyti ir karo metu.
„Kai kurios trupės sąmoningai prisidengia Ukrainos nacionalinės operos prekės ženklu, naudodamos panašius pavadinimus, pavyzdžiui, „Das Nationalballett Kiew“, „Ballet de Kiev“, „Kiew Grand Ballett“, „Kyiv City Ballet“, „Nasjonalballetten fra Kyiv“, „Ukraine Classic Ballet“ ir kt. Manome, kad būtina pareikšti: šios abejotinos grupės neturi nieko bendra su Ukrainos nacionaline opera. Mūsų pozicija – iš dabartinio repertuaro išimti rusų kompozitorių kūrinius – yra esminė, ir mes jos griežtai laikomės“, – rašoma Ukrainos nacionalinės operos pranešime.
Tuo tarpu Lietuvoje šokusi privati ukrainiečių baleto trupė „Classical Ukrainian Etoile Ballet“, panašu, laikosi liberalesnio požiūrio į klasikų darbų demonstravimą. Trupės repertuare – trys baletai, kuriems muziką kūrė rusų kompozitorius Piotras Čaikovskis – „Spragtukas“, „Gulbių ežeras“ ir „Miegančioji gražuolė“. „Baletas yra menas, vienijantis visą pasaulį. Nesvarbu, kokia kalba kalbate, kūno ir sielos kalba prieinama visiems. (…) Mūsų baleto trupė aukšto lygio spektakliuose pristato pasaulinio garso klasikinio baleto šedevrus. Norime išsaugoti didžiųjų pasaulio baleto meno meistrų kūrybinį palikimą“, – rašoma trupės interneto svetainėje, kas taip pat leidžia manyti, kad klasikų darbų ši trupė su dabarties įvykiais nėra linkusi sieti.
Valstybės ir verslo požiūriai skiriasi
Panašūs paradoksai galimai pastebimi dėl to, kad nacionalinės kultūros įstaigos atspindi visos šalies ir jos institucijų poziciją. Panašiai Lietuvoje pasielgė ir Nacionalinis operos ir baleto teatras, nusprendęs rusų klasikų kūrinių nedemonstruoti, tuo tarpu privačios trupės gali rinktis, kiek liberaliai žiūrėti į tam tikrus reiškinius, jei jų aiškiai neriboja įstatymas.
V. Juozapaitis išskiria kelias priežastis, kodėl valstybinių įstaigų pozicija ne visada sutampa su privataus verslo. Pasak jo, greičiausiai tai lemia ideologiniai įsitikinimai arba paprasčiausias pelno siekis: „Visais laikais tie didieji vadinamieji klasikai jie buvo naudojami kaip minkštosios galios ginklas, (…) išnaikinant tose valstybėse gyvenusių arba kūrusių menininkų indėlį arba svarbą. Iki šiol net Ukrainos ar mes žinome kompozitorius, rašytojus, menininkus kitus, dailininkus. Arba apie latvių ar lenkų, sakysim. Na, tie, kurie domisi, be jokios abejonės [žino], bet ar mes turime programose visų šitų valstybių (…) meno pavyzdžių, mokymo, bent informavimo kažkokio?
Tai va čia ir yra sudaryta tokia opinija, kad apart tos rusų didžiosios vadinamosios klasikos nieko nėra pasaulyje. Viskas, kas buvo pasaulyje sukurta yra tiktai rusų ir jūs (…) privalote naudoti. Tai va, matyt, tie žmonės, kurie organizuoja tokius dalykus, jie taip pat yra vergai to mąstymo ir juos kaip nors įtikinti, kad yra kitaip, trunka laiko. Trunka laiko ir, aišku, ta aplinka, kurioje jie gyvena taip pat, matyt, nėra palanki. Kita vertus, tai yra verslas. Aš dabar kalbu apie privačias iniciatyvas, nes valstybės remiamų institucijų mąstu nėra tos problemos.“
Vis dėlto, V. Juozapaitis nemano, kad demokratinės valstybės turi daug galimybių formuoti gyventojų skonį ar paskatinti domėtis kitų šalių kūriniais. Pasak jo, ši misija tenka švietimo institucijoms, kurios turėtų ne tik skiepyti žinias, bet prisidėti ir prie tautinės savimonės formavimo, vertybių skiepijimo
„Jau daugelį metų aš pedagoginį darbą dirbu Muzikos ir teatro akademijoje ir mano paskaitose (…) aš, turbūt, du trečdalius laiko skirdavau būtent visiem kitiem dalykam. Tik po to konkrečiai specializacijai – dainavimo technikai ir panašiai. Nes jeigu žmogus nebus susiformavęs ir subrendęs kilti į sceną, kol jis neįgauna teisės kilti į sceną ir kažką sakyti nuo jos, nuo tos pakylos… Nes tu esi pakylėtas arba pakeltas virš kitų ir jeigu tu turi kažkokių blogų minčių arba esi nelojalus šitai valstybei, tu gali pridaryti labai daug žalos ir tie, kurie sėdi salėje, klauso, jie gali būti paveikti“, – atkreipia dėmesį politikas.
