Cukrinio diabeto priežastys
Kaip aiškina gydytojai endokrinologai, cukrinio diabeto ligos priežastys gali būti įvairios, priklausomai nuo jos tipo. Štai pavyzdžiui I tipo diabetas išsivysto dėl absoliutaus insulino trūkumo, kai insulino sekreciją neigiamai veikia autoimuniniai procesai. Kitaip tariant, kasa negamina insulino, o gliukozė ima kauptis kraujyje.
„Šis diabetas vadinamas jaunų žmonių – serga nuo kūdikystės iki 35 metų amžiaus. Nors vis daugiau ir daugiau diagnozuojama vyresnių žmonių, sergančių I tipo diabetu, dar kitaip vadinamu LADA diabetu“, – teigia G. Naskauskienė.
II tipo cukrinis diabetas dažniausiai yra vyresnių žmonių liga ir priešingai nuo I tipo diabeto, šį galima prevenciškai sustabdyti arba gerokai atitolinti jo pradžią.
„II tipo diabeto rizikos veiksniai yra antsvoris, nutukimas, aišku, didžiulę įtaką turi ir genetinis polinkis – jei giminėje pirmos eilės giminaičiai ar seneliai serga cukriniu diabetu, mes jau turėtume į tai atkreipti dėmesį: anksčiau atlikti tyrimus, imtis prevencinių priemonių. Tokių kaip mityba, fizinis aktyvumas, sureguliuotas miegas, žalingų įpročių atsisakymas“, – sako specialistė.
Endokrinologė aiškina, kad reikėtų gerokai apriboti lengvus ir greitai pasisavinamus angliavandenius, nerekomenduojama valgyti ir per daug raudonos mėsos, o mityba turėtų būti subalansuota.
40–50 procentų, pasak jos, turėtų sudaryti angliavandeniai, iš kurių turėtų būti vaisiai, daržovės, grūdinės kultūros, pavyzdžiui, kruopos, tačiau mažiau kvietinių miltų, baltų ryžių, cukraus, ir saldumynų. Mėsa, baltyminiai ir riebaliniai produktai turėtų sudaryti apie 20–30 procentų.
Simptomai, bylojantys apie ligą
Klasikiniai cukrinio diabeto požymiai – troškulys ir dažnas šlapinimasis. Jei sergama I tipo diabetu, dažnai pasireiškia ir svorio kritimas.
„Neturint simptomų, bet turint antsvorį, nutukimą, giminėje sergančius cukriniu diabetu, turintiems lipidų apykaitos sutrikimą, aukštą cholesterolį, kraujospūdžio padidėjimą, jau nuo 45 metų reikėtų kreiptis pas šeimos gydytoją ir atlikti gliukozės tyrimą plazmoje, ryte ir nevalgius. Jeigu nustatoma, kad gliukozės kiekis yra 6,1 mmol, reikėtų atlikti gliukozės toleravimo mėginį“, – aiškina ji.
Šiam tyrimui reikėtų teisingai pasiruošti – 8–12 valandų prieš tyrimą reikėtų nevalgyti, galima gerti vandenį, kitų gėrimų reikėtų vengti. Taip pat prieš tyrimą reikėtų nerūkyti bei nusiteikti, kad tyrimo metu reikės ramiai pasėdėti 2 valandas.
„Gliukozės tolerancijos mėginys atliekamas duodant krūvį organizmui – žmogui reikia išgerti 75 gramus gliukozės ir po dviejų valandų matuojama, kokia ta gliukozė, kaip ji smarkiai pakilo, kaip kasa su ja susitvarko“, – priduria endokrinologas R. Savickas.
Kaip gydomas cukrinis diabetas?
Esant rizikos grupėje, gydytojas profilaktinius kraujo tyrimus rekomenduoja atlikti kartą ar du per metus, kad pavyktų laiku pastebėti gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą ir išvengti galimos ligos. O sužinojus šią diagnozę ir sergant šia liga, skiriamas gydymas, taip pat priklausomai nuo cukrinio diabeto tipo.
I tipo cukrinis diabetas kontroliuojamas insulinu, pasitelkiant injekcijas arba insulino pompą. Žinoma, žmogus turi prižiūrėti ir savo gyvenimo būdą – atsisakyti žalingų įpročių, užsiimti fizine veikla, kontroliuoti mitybą.
„Jeigu kalbame apie II tipo cukrinį diabetą, tai irgi reikėtų laikytis subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo ne mažiau 150 minučių per savaitę, mažinti svorį, tačiau tik pasitarus su dietologais, o ne taip, kad aš sumąsčiau kelias dienas nieko nevalgyti ir gerti vandenį. Svoris turėtų mažėti subalansavus mitybą. Ir miegas labai svarbu“, – teigia gydytoja endokrinologė.
Gydytojų ir pacientų tikslas – pasiekti arčiausiai normos esantį gliukozės kiekį kraujyje. Tačiau kartą susirgus šia liga, nepriklausomai nuo jos tipo, visiškai pasveikti nepavyks.
„Reikia žinoti, kad cukrinis diabetas yra lėtinė liga. Ta liga, jeigu diagnozuojama, tai ji yra visam likusiam gyvenimui“, – sako endokrinologas R. Savickas.
Ligą užleidus, gali grėsti komplikacijos
Kaip pasakoja gydytojas, kol nebūdavo medikamentų cukriniam diabetui gydyti – ji būdavo mirtina. Nuo I tipo cukrinio diabeto žmonės mirdavo metų bėgyje. II-ojo – gyvendavo ilgiau, tačiau ligą lydėdavo komplikacijos ir gyvenimo trukmė ženkliai sutrumpėdavo. Pažengus medicinai, sergantys cukriniu diabetu gyvena normalų gyvenimą, tačiau nuolat turi prižiūrėti ligos eigą ir stengtis išvengti komplikacijų.
„Lėga nėra visiškai standartinė ir visiems vienoda. Vieniems ligos eiga yra lengvesnė, kitiems – sunkesnė. Jeigu tu nesigydai, rizikuoji, kad anksti atsiras komplikacijos. O komplikacijų yra daug, jos gali pakenkti akims, inkstams, širdžiai, galūnėms ir jos dažniausiai yra visiškai negrįžtamos ir labai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę. Gali būti netgi ir mirties priežastis“, – teigia R. Savickas.
Pasak endokrinologo, pirmuosius dvejus–trejus metus po to, kai žmonės sužino cukrinio diabeto diagnoze, jie itin stengiasi save prižiūrėti: sąžiningai matuoja gliukozės kiekį kraujyje, rūpinasi savo sveikata.
„Bet diabetas yra klastinga liga, ja sergant neskauda. Jeigu taip gyventi netampa įpročiu, dažnai liga užleidžiama. O kadangi neskauda, nekreipiama dėmesio ir dažnai atvykstama su rimtomis komplikacijomis, kurias skauda. O pats diabetas tik išgąsdiną, todėl po to žmogus apsipranta ir nyksta motyvacija save prižiūrėti“, – pasakoja gydytojas endokrinologas.
Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais pirmojo tipo cukrinio diabetu sirgo apie 8 tūkstančiai gyventojų, antrojo – apie 140 tūkstančių.
Visą reikalingą informaciją, susijusią su sunkios ligos diagnoze ir pagalba sau bei artimajam, galima rasti ČIA.