Nors Seimas nuo šių metų liepos mėnesio uždraudė prekiauti elektroninėmis cigaretėmis su skoniais, realybė kiek kitokia – pardavėjai nesunkiai įstatymus apeina ir ne tik pardavinėja cigaretes su įvairiausiais skoniais, tačiau vysto prekybą ir internetu, kur tokių produktų nesunkiai gali įsigyti ir nepilnamečiai.
Kokių pasekmių gali sukelti besaikis elektroninių cigarečių rūkymas ir ar turėsime naują ligonių kartą, diskusija su Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu, profesoriumi Edvardu Danila bei Kauno klinikų gydytoju kardiologu profesioriumi Raimondu Kubiliumi.
Pasak prof. R. Kubiliaus, Lietuvoje yra visa rūkančiųjų karta, kuri išbandžiusi elektronines cigaretes, o jų istoriškumas siekia šio amžiaus pirmąjį dešimtmetį.
„2007 m. vienas Kinijos pilietis, vedamas gerų intencijų ir matydamas, kaip jo tėtis mirė nuo onkologinės ligos, tiesiog galvojo, kad rinkai reikia sukurti ir pasiūlyti alternatyvą, kuri būtų kaip priemonė, padedanti mesti rūkyti“, – kalba jis.
Tačiau, anot profesoriaus, mokslininkams reikia laiko įvertinti šią priemonę – kiek ji žalinga sveikatai, kokių pasekmių sukelia.
„Mes matome, kad vis daugiau ekspertų laikosi nuomonės, jog el. cigarečių poveikis galimai yra žalingas, nors dar trūksta ilgalaikių įrodymų. Kita vertus, galime grįžti į praėjusį amžių, kuomet buvo pristatytos klasikinės cigaretės, – anuomet prireikė 50 m., kad pamatytume, kokios jos žalingos ir mirtinos mūsų sveikatai“, – kalba R. Kubilius.
Vyksta ekspertų ir industrijos nesutarimai
Prof. R. Kubilius priduria, kad šiandien didžiausią susirūpinimą kelia tai, jog pasaulinėje rinkoje yra per 200 įvairiausių prekių ženklų ir trūksta aiškaus ribojimo – kiek, kada ir kaip galima vartoti el. cigaretes.
„Vyksta ekspertų ir industrijos nesutarimai, kaip jos turėtų būti reguliuojamos. Noriu pabrėžti, kad praėjusią savaitę Anglijoje, pasitelkus mokslininkus, buvo diskutuojama apie tai, koks turėtų būti tolimesnis reguliavimas. Bendri sprendimai buvo tokie: Anglijoje siekiama prailginti tabako ir el. cigarečių vartojimo amžių iki 22 m., antra, atkreipiamas dėmesys, kad ne viena medikų draugija, ne viena institucinė reguliacija Europoje arba Amerikoje nesuteikia pritarimo arba leidimo, jog el. cigaretes galėtume naudoti kaip priemonę norėdami mesti rūkyti“, – kalba jis.
Pasak prof. R. Kubiliaus, apibendrinant ateityje prie siūlomų priemonių bus grįžtama ir apie jas bus kalbama. Visgi, gydytojo teigimu, šiandien paveikesni būdai norintiems mesti rūkyti yra klasikiniai ir mokslininkų pagrįsti, vieni iš jų – pakaitinės terapijos priemonės.
Profesorius teigia, kad šiandien mokslininkai gali pasakyti, jog el. cigaretės žalingos organizmui.
„Didelį susirūpinimą kelia tai, kad šiandien galime išmatuoti tiesioginį poveikį, bet dar nežinome, koks bus ilgalaikis poveikis. Kuomet pas mus ateis ta jaunoji karta, kuri rūkė el. cigaretes, kai jie sugrįš dėl įvairiausių simptomų, tuomet galėsime sakyti: tikėtina, jog tai el. cigarečių padarytas poveikis. Ir tikėtina, kad po 10–20 m. mes turėsime tikrus, realius ir tragiškus sveikatos rezultatus“, – kalba prof. R. Kubilius.
Svarbu atskirti tyrimus
Prof. E. Danila pritaria, kad el. cigaretės daro neigiamą poveikį sveikatai, anot jo, neigiamas poveikis kvėpavimo sistemai yra įrodytas.
„Matote, pirmasis organas taikinys yra kvėpavimo sistema ir vėliau rezorbuojama per alveolės kapiliarinę membraną, tai yra ta vieta plaučiuose, kur alveolė susitinka su kraujagysle ir patenka į kitus organus bei sistemas, tad poveikis šiek tiek vėlesnis. Kalbant apie kvėpavimo sistemas, atsakymas yra vienareikšmis“, – sako jis.
Pasak profesoriaus, tiek visų elektroninių formų, tiek ir kaitinamojo ar nekaitinamojo tabako žalojantis poveikis akivaizdžiai įrodytas.
„Tiek eksperimentiniais, tiek klinikiniais stebėjimo tyrimais. Iš vienos pusės, yra nepriklausomų mokslininkų, gydytojų, pavyzdžiui, kaip kad mes čia diskutuojame su profesoriumi, bet, iš kitos pusės, turime galingą industriją, kuri turi milijardinius pelnus ir galimybių publikuoti įvairiausius straipsnius, formuoti nuomonę ir t. t. Netgi skatinti atsargius teiginius „galbūt žalingas“, „tikrai geresnis“, todėl svarbu atskirti tyrimus“, – kalba prof. E. Danila.
Visas pokalbis: