Į visus šiuos klausimus atsakė LSMU Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius.
Pasak gydytojo, vasariški darbai žmogui gali suteikti ir naudą, ir žalą – viskas priklauso nuo to, kaip jie bus atliekami.
„Jei neišsikelsime per didelių iššūkių, tai juos galima nudirbti saugiai, nesukeliant intensyvių skausmų, be didelio nuovargio ir dar tuo pačiu sustiprinti sveikatą. Kitu atveju, tuos pačius darbus atliekant nesaikingai ir netaisyklingai, yra nemaža rizika vėliau jausti skausmus, patirti vienokias ar kitokias traumas ar sukelti sąnarių, raumenų sistemos audinių perkrovimo uždegimus.
Organizmo atsakas į įvairius sodo darbus labai priklauso nuo įvairių faktorių – amžiaus ir fizinio pasirengimo, darbo krūvio, intensyvumo, trukmės, darbų atlikimo technika ir įrankiai taip pat turi didelę reikšmę. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės, jau turintys pažengusių degeneracinių judėjimo sistemos ligų, taip pat mažiau fiziškai pajėgūs asmenys tokius darbus toleruos prasčiau nei jaunesni, sveikesni, fiziškai pajėgesni ir labiau įgudę asmenys“, – sakė dr. G. Tankevičius.
Vis dėlto, jei dirbama saikingai ir racionaliai, sodas ar daržas gali netgi labai padėti sveikatai. Gydytojas tai įvardina kaip vieną iš skatintinų fizinio aktyvumo rūšių. Be to, tai sukelia geras emocijas.
„Dirbamas prasmingas darbas, būnama gryname ore, mėgaujamasi gamta ir jos grožiu – tai labai pozityvi fizinė veikla, ji mažina nerimą ir stresą, gerina nuotaiką. Geriausia, kai dirbama tol, kol jaučiams malonumas ir išvengiama tiek fizinio, tiek psichologinio nuovargio. Kaip ir visur – reikėtų ieškoti aukso viduriuko ir nesivaikyti kraštutinumų, nepersitempti ir neprisidaryti problemų“, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip nepadaryti kūnui žalos?
Pasak gydytojo, dirbant sodo darbus reiktų stengtis pritaikyti kelis principus. Kur įmanoma, stengtis dirbti simetriškai arba keičiant puses, kad kuo tolygiau dirbtų abi kūno pusės ir nuvargę raumenys gautų poilsio. Tarkime, grėbiame ar kasame daugiau dirbdami su viena puse, o pajutus nuovargį reikėtų pakeisti pusę arba pailsėti.
Kiekviename darbe stengtis paieškoti patogesnės padėties, labiau stengtis, kad dirbtų didesnės raumenų grupės ir nepersikrautų silpnesnieji ar jau skausmingi sąnariai. Jei atsiranda ryškus tam tikros raumenų grupės nuovargis, reikėtų pailsėti arba laikinai pereiti prie kitų, lengvesnių darbų, kur padirbėtų ir kiti raumenys. Jokiu būdu nekentėti ir nelaukti, kol kažką pradės skaudėti stipriau. Laiku atkreipti dėmesį į kūno siunčiamus signalus – sustoti, kai skauda stipriau ar kyla aiškus diskomfortas, vargina dusulys.
Dirbant sode pravartu pasistengti, kad darbus nudirbtume naudodami įvairius raumenis, kuo įvairesnius ir mažiau varginačius judesius. Stebėkite, kad rankoms tektų ir stūmimo, ir traukimo judesių. Svarbi kėlimo technika – keliant reikia sutelkti jėgas iš kojų, tuo pat metu labai svarbu aktyvuoti stuburą stabilizuojančius raumenis, kelti pritūpus, neperkrauti apatinių stuburo slankstelių.
Jei žmogų jau kankina kokie nors skausmai ar lėtinės ligos, prieš einant dirbti į sodą ar daržą reiktų lengvai pasimankštinti ir parengti kūną darbui, ypač svarbu pramankštinti problemines vietas, jei padeda, panaudoti spec. įtvarus. Bet net ir visiškai sveikiems nederėtų į pačius sunkiausius darbus pulti pilna jėga – reikalingas saikas ir laipsniškas įsitraukimas.
Per valandą – 200 kilokalorijų
Pasak dr. G. Tankevičiaus, per valandą darbų sode ar darže vidutinio amžiaus, vidutinio svorio žmogus atitinkamai lengvai, vidutiniškai ir sunkiai dirbdamas apytikriai sudegina apie 150-250-400 kilokalorijų per valandą. Viskas priklauso nuo intensyvumo – kiek daug padažnės mūsų širdies susitraukimo dažnis ir kiek daug bei kaip sunkiai susitraukinės dirbantys raumenys.
Jei dirbama sunkiau, tarkime, kasama lysvė ar kraunamas šienas, kilokalorijų galima sudeginti ir 300-400 per valandą.
Kodėl yra žmonių, kurie visą dieną juda, būna darže, sode, bet vis tiek turi didelį antsvorį?
Gydytojo teigimu, svoris toli gražu nepriklauso vien tik nuo fizinio aktyvumo. Galime būti labai judrūs, bet, jei kalorijų gauname daugiau nei suvartojame, svoris augs. Vien fizinis aktyvumas, nesilaikant sveikos mitybos principų, nelemia svorio kritimo.
„Viskas priklauso nuo gaunamų ir išeikvojamų kalorijų balanso. Jei žmogus dirba už pusantro žmogaus, bet valgo kaip du, svoris augs. O jei dirbama už du, tačiau valgoma mažiau, svoris mažės. Tačiau labai svarbu ir kaip žmogus jaučiasi, kokia jo energija. Gali svoris kristi, bet žmogus neturėti energijos, būti nedarbingas. Todėl, kalbant apie svorį, labai svarbi yra tiek genetika, tiek mūsų aktyvumas, treniruotumas, mitybos įpročiai, gyvensena, patiriams stresas bei daugelis kitų faktorių.
Nuo seno jau mūsų protėvių pastebėta tendencija, kad šaltojo sezono metu, kai dirbame lauke mažiau, svoris linkęs augti, o atšilus orams fizinis aktyvumas dėl darbų didėja ir svoris natūraliai krinta. Apie tai pasakoja ir mūsų tautosakos herojai – Lašininis su Kanapiniu“, – kalbėjo dr. G. Tankevičius.
Taigi, nors sodo ir daržo darbai tikrai gali sustiprinti sveikatą ir padėti numesti svorio, kartais, atliekami neteisingai, jie gali ir pakenkti. Kaip tokie darbai paveiks kūną priklauso nuo to, koks yra fizinis pasirengimas, kokia bendra žmogaus sveikata, amžius, ar dirbama teisingai, ar krūvis ne per didelis.
„Fizinis aktyvumas gamtoje, sode yra labai rekomenduojamas, bet, jei orientuojamės į sveikatingumą, tai reikėtų labiau mėgautis judesiu gryname ore, o ne jaudintis dėl to, kiek nudirbote darbų. O jei darbas darbą veja – tuomet, vėlgi, pajusime nuovargį, o ne padėsime sveikatai“, – sakė pašnekovas.
Visgi, jei norite sustiprinti lankstumą, ištvermę ar jėgą, sodo darbai treniruotės neatstos. Nerasime tokios veiklos sode ar darže, kad tai atitiktų kokybiškos, subalansuotos, kryptingos treniruotės principus.