Gretino mokslininkų išvadas
Sveikos gyvensenos keliu žengiančiai moteriai tokie produktai, kaip cukrus, miltai, rafinuoti bei perdirbti gaminiai nėra maistas. Tačiau tai, kas yra sveika mityba, suprato ne iš karto. Pradėjusi ja domėtis, apstulbo, nes aptiko tiek daug skirtingų mitybos teorijų, siūlomų metodų. Lengva susigaudyti nebuvo. „Nežinojau, kuo tikėti, kuri tiesa yra tiesesnė, todėl nusprendžiau eiti mokslo keliu, ieškojau rimtų mokslinių tyrimų, pagrindžiančių mitybos metodus“, – prisimena.
Labai nustebo sužinojusi, kad tokių medžiagų, kaip cukrus ar hidrinti riebalai, kenksmingumas jau yra įrodytas labai seniai. Moteriai labai keista, kad tiek mažai žmonių į tai kreipia dėmesį. „Ieškodama informacijos rėmiausi specialistų, turinčių praktinės patirties gydant silpno imuniteto įtakojamas ligas, nuomonėmis bei atliktais tyrimais. Kiekvieną faktą dar kartą pati tikrindavau“, – sako rimtai į sveikos mitybos tyrinėjimą pasinėrusi Kristina. Jai buvo ypač svarbu sustiprinti savo imuninę sistemą.
Sveikatos negalavimai – nesveikos mitybos pasekmė
Pradėjusi keisti savo įpročius Kristina Bondar pradėjo gilintis į tai, kaip maistas veikia mūsų organizmą. „Supratau, kad daugelis žmonių maitinasi tris - keturis kartus per dieną, atsirenka maisto produktus, bet apie jų veikimo principus nežino beveik nieko“, – sako sveikos mitybos entuziastė.
Svarbiausias dalykas, pasak jos, – atsisakyti visų produktų, kurie kelia priklausomybę. Tai rafinuotas cukrus, rafinuoti ir hidrinti riebalai, balti miltai, visi žalingi maisto priedai, kurie dedami į maistą, modifikuoti, perdirbti produktai. Kai į mūsų organizmą patenka toks maistas, jis reaguoja kaip į nuodus ir pradeda kovoti. Tada mes jaučiame silpnumą, galvos skausmą, pilvo pūtimą... Dažnas žmogus į tai numoja ranka, nors imuninė sistema stipriai silpsta.
„Man taip pat pūsdavo pilvą, būdavo silpna, rytais pykindavo, Galvojau, kad tai normalu, kad panašius simptomus jaučia ir kiti žmonės“, – prisimena Kristina.
Pagundų yra visada
Anksčiau su pasimėgavusi kirtusi saldžius pyragėlius, nesveikus traškučius ir visa, ko tik užsigeisdavo, šiandien Kristina yra atsisakiusi visų minėtų nesveikų produktų. Pakeitusi mitybą vos po trijų savaičių ji pasijuto taip gerai, kaip nesijautė niekada gyvenime. „Užplūdo jėgos, energija, apėmė lengvumo jausmas, tapo paprasta atsikelti ryte, nebevargino pilvo pūtimas, nustojo skaudėti galvą, skrandį, pagražėjo oda ir plaukai“, – vardija pranašumus sveikos gyvensenos keliu pasukusi moteris.
Sulaukusi tokių greitų ir akivaizdžių pokyčių, Kristina jau nebenorėjo grįžti prie ankstesnės mitybos. Tiesa, pagundų vėl nuklysti nuo pasirinkto kelio – daugybė. „Retkarčiais kokį saldumyną ir suvalgau, bet tada iškart pajuntu, kaip organizmui tai nepatinka: pradeda mausti skrandį, pykinti, skaudėti galvą“, – atvirai sako moteris.
Lengviau keisti vaikų mitybą
Kristina Bondar neteigia, kad pradėjus žengti pirmuosius žingsnelius keičiant mitybos planą, labai paprasta, kad visi palaiko. „Iš pradžių maistą namuose gamindavau sau ir atskirai vyrui“, – pasakoja. Tačiau pamatęs teigiamus artimo žmogaus pokyčius, vyras taip pat nusprendė atsisakyti visų žalingų produktų. Šiandien visa Kristinos šeima maitinasi sveikai.
„Kai keičiau mitybą, mano vaikas dar buvo labai mažas ir tik pradėjo tuo metu valgyti suaugusiųjų maistą, todėl jis iškart ėmė maitintis sveikai. Labai svarbu vaikus nuo mažens supažindinti su sveika gyvensena“, – neabejoja sveikuolė. Kristina sako pastebėjusi, kad mamos dažnai klaidingai galvoja, kad sveiko maisto jų atžalos nevalgys. „Taip, jei jau spėjo įprasti prie skonio stipriklių, cukraus, tada nevalgys, bet jeigu nuo pirmųjų dienų vaikui duosime natūralų maistą, prie tokio ir įpras“, – neabejoja Kristina.
Ji pabrėžia, kad labai svarbu, kokius produktus vaikas gauna namuose iš savo tėvų rankų. Net jei vėliau, ne namų aplinkoje ir suvalgys traškučių ar saldainių, jis žinos, kad tokio maisto jo namuose nėra, kad jo tėvai to nerekomenduoja valgyti. Vėliau, paaugęs dar aiškiau supras, iš pasąmonės tarsi ateis informacija, kad tėvų siūlomas maistas – geriausias, juk artimiausieji savam vaikui visada stengiasi duoti tai, kas geriausia. Tokia informacija nusėda žmogaus pasąmonėje dar vaikystėje ir nuo to labai priklauso, kaip žmogus maitinasi likusį gyvenimą. Kristina mano, kad pakeisti vaikų mitybą yra kur kas lengviau nei perauklėti suaugusius, kurie metų metus maitinasi nesveikai. Bet jei pats žmogus labai nori, turi aiškų motyvą, viskas įmanoma.
Geri pavyzdžiai įkvepia
Teigiamų sveikatos pokyčių sulaukusi moteris ne tik pradėjo gaminti sveiką maistą, bet ir savo įspūdžius ėmė aprašinėti blog‘e, dalinosi su bendraminčiais receptais. Jos patarimų vis dažniau ėmė prašyti draugai ir artimieji. Vilnietė pradėjo dalintis sava patirtimi ir su visai nepažįstamais, vėliau sulaukė kvietimų vesti paskaitas Sveikuolių sąjungoje, galiausiai parašė knygą tokiems pat, kaip ji – norintiems maitintis sveikai ir jaustis gerai. Remdamasi moksliniais tyrimais ji sudarė detokso planą ir pradėjo siūlyti žmonėms jį išbandyti. Kai išbandę garsiai pradėjo džiaugtis puikiais rezultatais, Kristinai tai suteikė dar didesnį pasitikėjimą ir ji suprato dar labiau norinti gilintis į šią įdomią – sveikos mitybos sritį.
Maistas ir emocijos
Sveikuolė pastebi, kad skanus maistas žmonėms siejasi su geromis emocijomis. „Todėl per šventes svarbiausias dalykas daugeliui – gerai pavalgyti. Tikima, kad tai suteiks tikrąją laimę. Tačiau reikėtų paanalizuoti, iš kur kyla tokios mintys, kodėl mums atrodo, kad laimės jausmą galima gauti iš maisto“, – svarsto moteris.
Kristina Bondar atkreipia dėmesį, kad tam tikriems veiksmams mes priskiriame konkrečius maisto produktus, pavyzdžiui, kino žiūrėjimą siejame su spragėsiais, krepšinį – su alumi, teatrą – su karštu šokoladu, verslo susitikimus jau vadiname verslo pietumis. „Žmonės, kalbėdami apie maistą, dažniausiai akcentuoja jo skonio savybes ir tik retai kreipia dėmesį į jo sveikumą, naudingųjų medžiagų kiekį.
„Todėl gamintojai tuo naudojasi, siūlydami labai skanų, tačiau nesveiką maistą. Manyčiau, kad prekybos centre apie 85 proc. siūlomo maisto yra nevalgomas. Tai pripažinti ne kiekvienam lengva“, – teigia mitybos įpročius pakeitusi Kristina. Be to, ji stebisi, jog rinkdamiesi mitybos planą žmonės akcentuoja kalorijų skaičių.
„Tai grubi klaida, nes kalorija kalorijai nelygu. Jei tik jos mums būtų svarbios, per dieną užtektų suvalgyti kelis šokoladukus, kuriuose yra daug kalorijų“, – į maistines medžiagas maiste ragina kreipti dėmesį Kristina.
Ekologiška nebūtinai sveika
Kruopščiai maisto produktų etiketes studijuojanti vilnietė sako, kad svarbu ne tik perskaityti, bet ir suprasti, kas parašyta etiketėje. Ji atkreipia dėmesį, kad kai kurie žmonės produktus renkasi iš ekologiškų prekių skyriaus, tačiau jame lygiai taip pat galima rasti nesveiko maisto su cukrumi, baltais miltais bei kitais žalingais priedais.
„Tarp ekologiškų ir sveikų produktų ne visada galime dėti lygybės ženklą“, – įsitikinusi pašnekovė ir ragina labiau domėtis maistu, kaip jis veikia mūsų organizmą. Tada maisto pramonė mūsų neapgaus ir neįbruks nesveikų produktų. Todėl kalbant apie sveiką mitybą, pasak Kristinos, svarbiausia – ne gilintis į smulkmenas, bet pirmiausia – pašalinti iš savo kasdienės mitybos nuodingą maistą ir tik tada – domėtis niuansais. Pati mitybos pagalba įveikusi sveikatos negalavimus moteris tiki, kad maistas – vienas svarbiausių veiksnių, keičiantis mūsų fizinę bei emocinę savijautą.