– Miego apnėja – kas tai per būsena ir kas ją sukelia?
– Miego apnėja – lėtinė liga, apibūdinama pasikartojančiais kvėpavimo sustojimais miegant, lydimais epizodinio deguonies trūkumo ir miego stadijų sutrikimo. Sergantys šia liga asmenys dažnai po miego jaučiasi nepailsėję, juos vargina mieguistumas dieną. Miego apnėja dažnesnė vyrams, moterims po menopauzės, taip pat nutukusiems, turintiems viršutinių kvėpavimo takų anatominių pokyčių, sergantiems arterine hipertenzija, širdies ligomis žmonėms.
– Kaip suprasti, kad galimai kamuoja miego apnėja? Į kokius ženklus atkreipti dėmesį šalia tokio žmogaus miegančiam kitam asmeniui? O ką turėtų žinoti pats žmogus, jei jis miega vienas ar jei miegantis šalia nepastebi kažkokių pokyčių?
– Miego apnėją leidžia įtarti simptomai, pasireiškiantys miegant: knarkimas, neramus miegas, dažni prabudimai, kvėpavimo sustojimai, pastebimi artimųjų. Pacientams, turintiems miego apnėją, taip pat būdingi įvairūs sveikatos nusiskundimai, pasireiškiantys dienos metu: padidėjęs mieguistumas, rytinis galvos skausmas, atminties ir dėmesio sutrikimai, depresija, irzlumas, nuotaikų kaita, padidėjęs rūgštingumas, seksualinė disfunkcija, aukštas arterinis kraujo spaudimas. Jeigu žmogui pasireiškia minėti nusiskundimai – jis tikrai turėtų kreiptis pas šeimos gydytoją dėl tolimesnio ištyrimo.
– Minima, kad vienas iš galinčių apie tai signalizuoti ženklų yra knarkimas, bet jei paklaustume dešimties moterų, ar jų vyrai knarkia – lažinuosi, kad apie 7 iš jų pasakytų, jog taip. Tad gal yra tam tikro pobūdžio knarkimas, į kurį jau tikrai reikia sureaguoti? Kaip žinoti, kada knarkimas yra tik knarkimas, o kada – signalas apie rimtą ligą?
– Knarkimas – tai viršutinių kvėpavimo takų turbulencijos ir virpesių garsas, kurį sukelia visiška ar dalinė viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija (kliūtis), atsirandanti įkvėpimo ar iškvėpimo metu. Šis sutrikimas įvairių mokslinių tyrimų duomenimis gali varginti iki 60 proc. populiacijos.
Dažniausiai žmones vargina paprastas knarkimas, sukeliantis diskomfortą artimiesiems, tačiau be klinikinių pasekmių pačiam asmeniui. Knarkimas kartu su jį lydinčiais simptomais – nuovargiu, mieguistumu – gali būti miego apnėjos išraiška.
– Kuo ši lėtinė liga gali baigtis negydoma?
– Moksliniais tyrimais nustatyta, kad negydoma miego apnėja didina riziką susirgti įvairiomis ligomis: arterine hipertenzija, miokardo infarktu, širdies nepakankamumu, insultu, 2 tipo cukriniu diabetu.
Ilgainiui negydant miego apnėjos, dėl mieguistumo dieną pacientams didėja rizika patekti į eismo įvykius bei situacijas, ypač darbinėje aplinkoje, kurių metu gali susižaloti save ir aplinkinius asmenis.
– Kaip vyksta miego apnėjos diagnozavimas?
– Šią ligą turėtų įtarti kiekvienas gydytojas. Miego apnėjai nustatyti naudojami tiksliniai klausimynai (klausimynas dėl obstrukcinės miego apnėjos, Epworth mieguistumo skalė), tačiau auksinis standartas šiai ligai diagnozuoti – polisomnografija. Šis tyrimas atliekamas specialiai tam pritaikytoje miego laboratorijoje. Miego apnėjos diagnozavimas ir gydymas yra kompleksinis, kuriame bendradarbiauja gydytojas pulmonologas, gydytojas neurologas ir gydytojas otorinolaringologas.
– Kaip gydoma miego apnėja?
– Gydant miego apnėją svarbu koreguoti rizikos veiksnius, mažinti kūno svorį, užtikrinti fizinį aktyvumą ir subalansuotą mitybą, vengti alkoholio, nerūkyti, nepiktnaudžiauti migdomaisiais vaistais. Gydymas yra individualus ir priklauso nuo ligos sunkumo.
Sunkiais miego apnėjos atvejais taikomas gydymas teigiamo oro slėgio aparatais, kurie yra skirti naudoti namuose: prieš miegą pacientai užsideda kaukę, o aparatas užtikrina nuolatinį oro tiekimą pagal individualius parametrus nustatytu slėgiu. Šis gydymo metodas leidžia išvengti kvėpavimo pauzių ir prabudimų. Miego apnėjos atveju esant anatominiams pakitimams taip pat gali būti taikomi ir chirurginiai gydymo metodai: gomurio, liežuvėlio ar nosies pertvaros korekcija.