Sportui – pusvalandis per dieną
Kaip pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas, ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje vyriškos lyties atstovai yra fiziškai aktyvesni. Tas pats pasakytina ir apie mokyklinio amžiaus vaikus – mergaitės yra fiziškai pasyvesnės nei berniukai. To priežasčių, sako profesorius, gali būti ne viena.
„Genuose tūkstančiai metų atgal vis dar yra užprogramuota, kad vyriškos lyties atstovai buvo pagrindiniai gynėjai, grobio ir maisto ieškotojai, tai tas fizinis aktyvumas vis dar yra genuose. Kalbant apie šiuolaikinį pasaulį, vis dėlto skaičiuojama, kad ant moterų pečių, jeigu taip galima pasakyti, vis dar užkraunama daug buities darbų ir jos tiesiog turi mažiau laiko sau, mažiau laiko fiziniam aktyvumui.
Buitis irgi yra viena iš fizinio aktyvumo formų, bet to per mažai. Širdis neįsijungia tiek, kiek reikia, raumenims poveikio taip pat nėra tokio didelio. Taigi, privaloma papildomai sportuoti. Ko gero, turėtume didinti prieinamumą ir vis įvairesnių formų pasiūlyti būtent mokyklinio amžiaus mergaitėms, kad jos kuo labiau įsitrauktų į tą neformalųjį fizinį ugdymą“, – pasakoja profesorius.
Pasak A. Emeljanovo, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), nepriklausomai nuo lyties – ir vyrams, ir moterims – rekomenduoja per savaitę skirti 150 minučių vidutiniam fiziniam aktyvumui.
„Tai būtų 2,5 val. arba, jeigu labai suapvalintai, 0,5 val. per dieną. Jeigu žmogus renkasi didelį fizinį aktyvumą, kurio metu suprakaituojama, liaudiškai tariant – padūstama, išraudonuojama, tai tik 75 minučių per savaitę – 11 minučių per dieną. Mes kaip žmonija, kaip rūšis, esame šiek tiek apsileidę, kad nerastume tik 11 minučių per dieną. Labai svarbus dalykas ir tai, kad PSO rekomenduoja bent du kartus per savaitę turėti jėgos lavinimo treniruotes, moterims taip pat“, – aiškina pašnekovas.
Padės išvengti ligų
Pasak profesoriaus, visuomenėje sklando mitas, kad moterims jėgos treniruotės apskritai nereikalingos. Neva, šiuo sportu užsiima tik vyrai. Vis dėlto, kaip sako jis, jėgos treniruotės moterims ne tik kad reikalingos, bet dar ir privalomos.
„Tai yra visiška netiesa, norėčiau aiškiai pabrėžti, kad moterims jėgos treniruotės yra privalomos. Tyrimai rodo, kad moterys, kurios užsiima jėgos treniruotėmis keletą kartų per savaitę, rečiau serga krūties vėžiu. Taip pat, aišku, ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligų turi mažiau. Ir, žinoma, tie klasikiniai dalykai susiję su fiziniu aktyvumu – mažesnė sarkopenijos, raumenų nykimo, rizika, ir, aišku, osteoporozė, kaulų tankio retėjimas, yra mažesnė pas tas moteris, kurios yra fiziškai aktyvios ir turi jėgos treniruotes.
Kaulų tankio mažėjimas, ta vadinama osteoporoze, moterims yra ypatingai aktuali tema, ypač per, prieš ir po menopauzės, nes dėl hormoninių sutrikimų kaulų tankis ženkliai ir staiga pradeda mažėti. Liaudiškai tariant – atsiranda didesnė tikimybė susitrupinti arba susilaužyti kaulus, jeigu, pavyzdžiui, krentama. Fizinis aktyvumas apskritai, bet būtent ir jėgos treniruotės, labai prisideda prie geresnio kaulų tankio“, – aiškina A. Emeljanovas.
Idealiame pasaulyje, svarsto profesorius, prie fizinio aktyvumo veiklų reikėtų pratintis jau nuo mažens – tai padeda ugdyti įprotį, kurio be vargo pavyksta laikytis ir vyresniame amžiuje. Tačiau jei žmogus neturi susiformavusio poreikio nuolat užsiimti fizinėmis veiklomis – svarbu pradėti tai daryti bet kokiame amžiuje.
„Pagal rekomendacijas, 2–3 kartai, jeigu yra laiko – 4 kartai po 15 minučių per savaitę būtų puiku, jeigu dirbant tik raumenimis. Bet aišku, mums reikia nepamiršti ir kitų kūno dalių, pavyzdžiui, širdies – tam tinka kardio treniruotės, galų gale patys paprasčiausi pasivaikščiojimai, pasivažinėjimas dviračiu, greitas ėjimas – irgi puiki fizinio aktyvumo forma. Bet jėgos treniruotės yra būtinos ir nėra kažkokio amžiaus, kur būtų negalima pradėti sportuoti. Aišku, jeigu tau 50, 60 ar 70 metų, tas įsivažiavimas arba pradėjimas sportuoti jau turėtų būti švelnesnis, bet tikrai rekomendacija yra sportuoti ir vyresniame amžiuje“, – teigia jis.
Ne naujiena, kad sportas padeda palaikyti ir rekomenduojamą kūno svorį. Kūno masės indekso stebėsena ilgą laiką buvo pagrindinis atskaitos taškas, tačiau profesorius aiškina, kad tam tinkamas ir kitas metodas – liemens apimties matavimai.
„Moksliškai įrodyta, kad jei moters liemens apimtis yra didesnė negu 80 cm, ji turės didesnę tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Jeigu liemens apimtis yra virš 90 cm, ir tai tęsiasi metais ar net dešimtmečiais, didėja ir trumpesnio gyvenimo tikimybė“, – tikina A. Emeljanovas.