Peiliu erekcijai tampa nerimas, stresas, kaltė ar net naujas romanas
Erekcijos disfunkcija apibrėžiama kaip negalėjimas pasiekti ar išlaikyti erekciją, pakankamą lytiniams santykiams atlikti. Klaidingai manoma, kad ši problema opi tik vyresnio amžiaus vyrams – specialistai pastebi, kad nuo to kenčia ir daugybė jaunų vyrų.
Priklausomai nuo vyro amžiaus, dominuoja skirtingos erekcijos sutrikimų priežastys. Pavyzdžiui, jaunesniame amžiuje erekcijos sutrikimus dažniausiai lemia pablogėjusi emocinė sveikata, psichologinės problemos. Pagrindines iš jų įvardija „Northway“ psichoterapeutas Jonas Fugalis.
„Erekcijos sutrikimams gali turėti įtakos labai didelis stresas – pavyzdžiui, didžiuliai pokyčiai darbe, ar net pakilimas karjeros laiptais, kai kartu kyla atsakomybės ir įtampa. Taip pat tai gali būti finansiniai sunkumai, nes finansai iš esmės šiuolaikinėje visuomenėje labai susiję su savivertės klausimu. Turint finansinių sunkumų, gali trikti savęs matymas, o kai žmogus savimi nepasitiki, gali trikti ir erekcija“, – teigia psichoterapeutas.
Anot jo, sutrikusi erekcija gali būti ir signalas, kad esamuose santykiuose ne viskas gerai. Psichoterapeutas teigia, jog praktikoje dažnai tenka susidurti su pacientais, kurių problemų priežastis slypi netenkinančiuose santykiuose.
Pasitaiko ir atvejų, kai erekcijai kenkia kaltės jausmas. J. Fugalis išskiria pavyzdžius, jog kai kuriuos pacientus graužia kaltė, kad jie nepatenkina partnerės, arba tai, kad partnerė daugiau uždirba – tai priklauso nuo asmeninių paciento savigarbos klausimų.
„Dar viena didelė dalis priežasčių, kurios gali sutrikdyti erekciją – nerimas. Kasdien jaučiamas nerimas yra kaip peilis erekcijai. Yra ir tokia specifinė nerimo rūšis, angliškai vadinama performance anxiety – tai nerimas, kad labai gerai atlikčiau seksualinį aktą, žmogus būna labai įsitempęs, ir erekcija „užsiblokuoja“, – sako psichoterapeutas.
Kai žmogus panyra į depresiją ir ištisas savaites jaučia apatiją, natūralu, kad tai irgi paveikia erekciją. Nors apie savo seksualumą dažnai žmonės drovisi atvirauti, J. Fugaliui atrodo tikėtina, kad pandemijos metu pakilę nerimo, streso ir depresijos rodikliai galėjo įnešti daugiau problemų ir į seksualinį porų gyvenimą.
Pasak J. Fugalio, problemų sukelia ir žemas savigarbos jausmas, kuris vyrui įkaltas nuo mažų dienų: aš ne toks, koks reikia, viską darau blogai. Vienas esminių dalykų seksualume – ar žmogus leidžia sau būti seksualus, ar mato save kaip seksualią būtybę, o galbūt vaikystėje patirtos seksualinės traumos ar perdėtas seksualumo slopinimas iki šiol gąsdina.
„Pasąmoniniai vidiniai konfliktai taip pat turi įtakos erekcijos sutrikimams. Pavyzdžiui, kai žmogus turi santykius, bet atsiranda romanas šalia. Tikėtina, kad su kažkuria iš seksualinių partnerių gali jau viskas strigti“, – pastebi psichoterapeutas.
Sutrikusi erekcija gali iššaukti ir dar daugiau problemų
Nors psichologiniai sunkumai gali sutrikdyti erekciją, įdomu tai, kad gali nutikti ir priešingai – erekcijos problemos gali sukelti psichikos sutrikimus.
„Kai yra ilgalaikis erekcijos sutrikimas, labai dažnai pasireiškia nerimas, depresija, savivertės sutrikimai. Tai labai glaudžiai susiję, ir kartais sunku atsekti, kur višta, o kur kiaušinis. Gali sekti ir nemigos sutrikimai, lunatikavimas naktimis, kai erekcijos sutrikimai verčia žmogų keltis ir naktį save tenkinti“, – sutrikusios erekcijos pasekmes vardija J. Fugalis.
Atsidūrus tokioje situacijoje, kyla rizika save „suėsti“ psichologiškai, tačiau J. Fugalis pabrėžia, jog tai padaryti lengva tik tada, kai esi vienas – rizika bematant sumažėja, kai yra su kuo problemą aptarti, ieškoti sprendimų. Aptarus problemą su artimaisiais ar draugais, su kuriais ši pokalbių tema netrikdo, sprendimo būdus galima aptarti ir su specialistais. Psichoterapeutas pastebi, kad bene dažniausiai apie šias problemas jo kabinete prabyla 30-40 metų amžiaus vyrai.
„Pagalbos būdai – platūs: ir medikamentiniai, ir nemedikamentiniai, taip pat psichologinės konsultacijos ir psichoterapijos. Jų metu iš esmės koncentruojamasi į bendrą savigarbos gerėjimą, nepriklausomą nuo išorinių faktorių, bet nuo vidinio pojūčio. Svarbu, kad žmogus gebėtų save matyti adekvačiau, ne tik pagal aplinkinių vertinimus – tada linkęs gerėti ir seksualinis gyvenimas“, – teigia J. Fugalis.
Kenčia tiek jauni, tiek vyresni: amžiaus grupėse – skirtingos priežastys
Kaip teigia medicinos ir diagnostikos centro „Northway“ urologas Marius Anglickis, daugintis yra pagrindinė kiekvienos būtybės funkcija, o manymas, kad per tūkstančius metų žmonės nuo to atsiribojo ir tapo dvasingomis būtybėmis, yra savęs apgaudinėjimas.
„Deja, tiesa yra visai kitokia. Mus kontroliuoja troškimai ir instinktai. Mes tokie pat kaip ir kiti šios žemės gyvūnai ir tik save apgaudinėjame. Be abejonės, dauguma vyrų siekia turtų ir valdžios tik dėl galimybės susilaukti daugiau dėmesio iš priešingos lyties atstovių. Būtent dėl šios priežasties vyrams erekcijos praradimas asocijuojasi su vyriškumo praradimu“, – sako M. Anglickis.
Nors jaunuolių tarpe erekcijos disfunkciją dažniausiai lemia psichologinės priežastys, tačiau taip pat tai gali būti ir laiku nenustatytos ar netinkamai gydytos ligos.
Urologas pastebi, kad vyresnių pacientų erekcijos disfunkcija dažniausiai susijusi su ydingu gyvenimo būdu – rūkymu, nutukimu, blogai kontroliuojamu cukriniu diabetu ar arterine hipertenzija. Urologas įspėja, kad tokiais atvejais erekcijos sutrikimai tampa pavojaus signalu, kurio laiku neišgirdus laukia rimtos problemos su širdimi ar net širdies infarktas, insultas.
„Tik prasidėjus erekcijos sutrikimams, pirmiausia būtina keisti gyvenimo būdą. Tyrimais įrodyta, kad svorio kontrolė, rūkymo metimas, didesnis fizinis aktyvumas ženkliai pagerina erekcijos funkciją. Labai dažnai šios priemonės jau būna pavėluotos, todėl šiandien galimas ir medikamentinis erekcijos sutrikimų gydymas“, – sako M. Anglickis.
Medikamentinis erekcijos problemų sprendimas: ko tikėtis?
Erekcijos sutrikimams spręsti šiandien pasitelkiamos įvairios priemonės. Anot urologo, dažnu atveju gydymas pradedamas nuo gyvenimo būdo korekcijos (svorio metimo, fizinio krūvio padidinimo, sveikos mitybos) ir medikamentinių preparatų, kurie daugumai pacientų išsprendžia erekcijos problemas.
Urologas išskiria, kad šiuo metu parduodami keturi fosfodiesterazės 5 inhibitoriai: sildenafilis, vardenafilis, tadalafilis ir naujausias šios grupės atstovas – avanafilis. Kiekvieno vaisto veikimas yra kiek skirtingas, todėl vaisto pasirinkimas priklauso nuo paciento asmeninių poreikių, lytinių santykių trukmės bei dažnio ir asmeninės patirties, susijusios su vieno ar kito vaisto vartojimu.
Tačiau urologas pastebi, kad didžioji dalis vyrų klaidingai mano, jog išgėrus stebuklingą tabletę erekcija įvyks savaime. Anot jo, vaistai neveiks be seksualinės stimuliacijos. Sildenafilį ir vardenafilį reikėtų gerti 30–60 min. iki lytinių santykių pradžios, o jų efektyvumas išlieka iki 4–6 val. Svarbu įsidėmėti, kad preparatų veikimą riboja maistas ir gausus alkoholio kiekis.
O štai tadalafilis dažnai vadinamas savaitgalio piliule, nes veikia iki 36 valandų. Naujausias šios grupės preparatas – avanafilis – daugeliui pacientų pradeda veikti po 15–30 min., todėl leidžia vakarui suteikti daugiau spontaniškumo ir laisvės.
„Daliai vyrų stebuklingosios tabletės duoda norimą efektą ne iš pirmo ir ne iš antro karto. Kai kuriems vyrams norint pasiekti optimalų medikamentinio erekcijos sutrikimų gydymo poveikį prireikia penkių ar daugiau bandymų. Jei vienas vaistas vis dar neveiksmingas, tuomet galima išbandyti kitą veikliąją medžiagą“, – teigia M. Anglickis.
Vaistams nepasiteisinus – vakuuminės pompos ir varpos implantai
Nors daliai vyrų medikamentinis gydymas ir gyvenimo būdo keitimas padeda sėkmingai spręsti erekcijos sutrikimus, dalis vyrų erekciją gerinančius preparatus nustoja vartoti dėl pasireiškusių pašalinių reakcijų ar blogesnio nei tikėjosi efekto.
Urologas įvardija, kad vartojant šiuos vaistus gali pasireikšti veido raudonis, galvos, raumenų ir nugaros skausmas, nosies užgulimas. Daliai vyrų, dėl gretutinių ligų sąlygotų varpos kraujagyslių ar nervų pažeidimų, geriamos tabletės gali nebepadėti. Tuomet, anot urologo, galima išbandyti preparatus, kurie specialia adata įleidžiami į varpą ar instaliuojami į šlaplę.
„Pigesnis būdas, tačiau ne toks efektyvus – vakuuminės pompos, kurias galima nusipirkti bet kurioje sekso prekių parduotuvėje. Jų sukurtas neigiamas slėgis sukelia kraujo pritekėjimą į varpą, o erekcija iki 15-20 min. išlaikoma elastingu žiedu, užmautu ant varpos šaknies. Jei ir šie vaistai nėra veiksmingi, tuomet atliekama operacija ir įdedami varpos protezai“, – galimus sprendimus vardija M. Anglickis.
Kai absoliučiai visi gydymo metodai neveiksmingi, pacientui rekomenduojama vienintelė likusi alternatyva – varpos implantas. Nors dažnam tai gali būti girdima pirmą kartą, urologas pažymi, kad toks sprendimas išrastas ir tobulinamas jau daugybę metų.
„Bendraujant su varpos implantus kuriančios firmos atstovais, teko girdėti, kad šiuo metu kuriami visai naujos kartos varpos implantai su jutikliais smegenyse. Aktyvavus tam tikras smegenų žievės sritis, bevieliu ryšiu perduodama informacija į varpoje esantį implantą apie erekcijos poreikį, ir prasideda erekcija, reikalinga lytiniams santykiams“, – sako urologas.
Šiuo metu pasaulyje erekcijos sutrikimų gydymui yra naudojami dviejų tipų varpos implantai – lankstūs ir užpildomi skysčiu. Urologo teigimu, Lietuvoje jau senokai atliekamos lanksčių varpos implantų įdėjimo operacijos, kurių metu į varpos akytkūnius įvedami silikoniniai standūs vamzdeliai.
„Lytinių santykių metu varpa atlenkiama, o atlikusi savo funkciją – nulenkiama. Šie implantai kainuoja pakankamai nedaug, tačiau jie turi nemažai minusų. Patys moderniausi ir ženkliai pranašesni varpos implantai yra užpildomi skysčiu. Šių implantų mechanizmas yra labai sudėtingas – į varpą implantuojami tuščiaviduriai silikoniniai vamzdeliai, į kapšelį mygtukas, įjungiantis mechanizmą, o į pilvo ertmę – vandens pripildytas rezervuaras“, – varpos implantų veikimą aiškina urologas.