Kas yra gastroezofaginis refliuksas, kaip ši liga pasireiškia, į ką svarbu atkreipti dėmesį, kas jai turi įtakos – per didelis ar per mažas rūgštingumas, ką mano apie namudines priemones rūgštingumui nustatyti, kokią žalą refliuksas daro organizmui, ar yra būdų šios ligos išvengti, kaip ji nustatoma, kaip gydoma ir kas gresia ligą ignoruojant? Į visus šiuos ir kitus klausimus atsako gydytoja gastroenterologė G. Sodeikienė.
– Kas yra refliuksas?
– Refliuksas yra atpylimo procesas. Žodžiu „refliuksas“ dažniausiai norima apibūdinti gastroezofaginį refliuksą, tai yra skrandžio turinio patekimą į stemplę. Šis reiškinys yra normalus procesas, pasitaikantis visiems žmonėms. Net iki 40 kartų atpylimų per parą yra laikoma norma ir nesukelia jokių virškinamojo trakto pažeidimų, taip pat dažniausiai nesukelia simptomų. „Normos“ atvejais šie atpylimo epizodai trunka trumpai ir stemplė greitai išstumia į ją patekusį skrandžio turinį atgal į skrandį.
Tačiau daliai žmonių refliuksas yra patologinis, nes yra labai dažnas, skrandžio turinys stemplėje ilgai užsilaiko. Taip atsitinka, kai sutrinka virškinamojo trakto pusiausvyra tarp apsauginių mechanizmų ir refliuksą skatinančių veiksnių.
Apsauginiai mechanizmai yra normali apatinio stemplės rauko veikla ir tonusas, normali diafragmos kojyčių veikla, normali stemplės peristaltika, gera stemplės gleivinės funkcija, normali seilių veikla.
Gastroezofaginį refliuksą skatinantys ir stemplės gleivinės pažeidimą sukeliantys veiksniai yra: apatinio stemplės rauko funkcijos sutrikimas, didelė diafragminė išvarža, skrandžio perpildymas (persivalgymas), nutukimas, netinkama apranga (spaudžianti epigastriumo sritį), sutrikusi stemplės motorikos ir sekrecijos funkcija, sulėtėjusi skrandžio veikla (dėl skrandžio ligos ar funkcinių sutrikimų), padidėjęs skrandžio turinio rūgštingumas (pavyzdžiui, dėl lėtinės H. pylori infekcijos, patiriamo streso, nervinės įtampos), tulžinis ir pankreatinis refliuksatas, patenkantis į stemplę.
– Ar tiesa, kad žmonės kartais maišo refliuksą ir rėmenį, laikydami juos sinonimais? Kuo jie skiriasi?
– Kaip minėjau, refliuksas yra procesas. Na, o rėmuo yra simptomas, kuris atsiranda dėl gastroezofaginio refliukso. Rėmuo apibrėžiamas kaip deginantis pojūtis už krūtinkaulio, jis yra pats dažniausias ir labai specifinis gastroezofaginio refliukso ligos simptomas.
Dažnai šie du žodžiai vartojami kaip sinonimai: rėmuo = gastroezofaginis refliuksas. Aš vis tik nedėčiau lygybės ženklo tarp šių žodžių. Ne dažnai, bet gastroezofaginio refliukso liga gali būti diagnozuojama ir nesant šio simptomo, ypač, kai kalbame apie laringofaringinę gastroezofaginio refliukso ligos formą.
– Kaip skirstomas refliuksas?
– Refliuksatas (skrandžio turinys, patenkantis į stemplę) gali būti rūgštinis – atpilamas iš skrandžio, bei tulžinis ir pankreatinis (kasos fermentų) – patenkantis iš dvylikapirštės žarnos nusileidžiančiosios dalies. Tai gali turėti įtakos paciento klinikiniams simptomams ir skirtinam gydymui.
– Kokie yra gastroezofaginio refliukso simptomai?
– Gastroezofaginio refliukso liga dažniausiai pasireiškia tipiniais simptomais: rėmeniu, rūgštaus skrandžio turinio atpylimu, diskomforto, veržimo pojūčiu arba skausmu už apatinės krūtinkaulio dalies ar epigastriume, pykinimu, sutrikusiu maisto nurijimu, skausmingu rijimu, seilėtekiu.
Yra ir netipinė gastroezofaginio refliukso ligos forma, kai skrandžio turinys veikia gerklas, burnos ertmę, jo patenka į bronchus. Tokiais atvejais simptomai būna: prikimęs balsas, kosulys, kąsnio jausmas gerklėje, nemalonus deginimas burnoje, kosulys, dusulys. Svarbu tai, kad šie simptomai stipresni būna ryte, o dieną susilpnėja. Kosulys ar bronchinės astmos priepuoliai dažnai vargina naktį. Taip yra todėl, kad gulint skrandžio turinys gali lengviau patekti į burnaryklės sritį, ją pažeisti ar žmogus gali tiesiog įkvėpti atsipylusio refliuksato.
– Ką išskirtumėte kaip esminį simptomą, kurį pajutęs žmogus nebeturėtų numoti ranka ir eiti pasitikrinti? Kiek laiko tas simptomas turėtų tęstis, kad jau sukeltų įtarimų?
– Nežinau tokio esminio simptomo, kuris būtų išskirtinis. Skausmas? Refliuksas? Diskomfortas? Kartais ir po mažiausiais simptomais slepiasi sudėtingiausios situacijos, kaip kad ir esant dideliems nusiskundimams ne visada nustatoma organinė patologija.
Aš manau, kad pasikeitus sveikatos būklei, atsiradus sutrikimams visada verta pasikonsultuoti su gydytoju apie savo sveikatą.
– Ar yra būdų, testų, kurį atlikęs žmogus pats galėtų pasitikrinti – refliuksas jam ar ne?
– Ne, nėra.
– Ką manote apie namudinį būdą išgerti sodos skrandžio rūgštingumui nustatyti? Ar jis gali būti veiksmingas? Jei ne, kuo gali būti žalingas?
– Klinikinėje praktikoje gydytojai gastroenterologai šio būdo diagnostikai nenaudoja. Šis tyrimo būdas, tikėtina, neturi atliktų klinikinių studijų ir nėra jokių įrodymų, kad yra tinkamas ir informatyvus.
– Vieni sako, kad refliuksui įtakos turi per didelis rūgštingumas, kiti – kad per mažas. Kaip yra iš tiesų? Ir ar gali būti taip, kad tiesos yra abiem atvejais, o papildomos įtakos turi kitų organų veikla ar kokie kiti veiksniai?
– Skrandžio rūgštingumo tema populiariojoje žiniasklaidoje yra neišsemiama. Nėra kasdienėje praktikoje naudojamų būdų, kuriais būtų ištiriamas skrandžio turinio pH. Tai naudojama tik klinikinėse studijose.
Galime pasvarstyti, remiantis moksline literatūra, kada būna sumažėjęs rūgštingumas, kuris būtų kliniškai reikšmingas. Achlorchidrija įvyksta tada, kai sunyksta skrandžio gleivinė skrandžio kūno dalyje. Taip atsitinka, kai žmogus serga autoimuniniu gastritu. Tai yra tokia reta, genetinė liga, kuri sudaro tik apie 5 proc. visų gastritų. Tai dažniausiai besimptomė liga, kai galutinėje stadijoje išsivysto skrandžio kūno gleivinės atrofija ir su tuo susiję simptomai: megaloblastinė anemija, dispepsija (ne gastroezofaginio refliukso simptomai).
Kitas atvejis, kai išsivysto skrandžio gleivinės atrofija, yra lėtinės H. pylori infekcijos lemtas lėtinis gastritas. Šiuo atveju, skrandžio gleivinės atrofija išsivysto prievarčio srityje ir dažniausiai nesukelia achlorchidrijos. Šioje skrandžio dalyje nėra daug parietalinių ląstelių, kurios išskiria druskos rūgštį.
Taigi, sirgti reta, paveldima skrandžio liga, kuri sukelia sumažėjusį skrandžio rūgštingumą galutinėje ligos stadijoje, yra maža tikimybė. Ir plačiai bei daug kalbėti, ar daryti skrandžio turinio pH tyrimus, remiantis moksline literatūra, nėra taip jau ir tikslinga.
Kaip ir minėjau, refliuksinei ligai atsirasti yra daugybė priežasčių, galimų organų pakitimų ir taip pat visų jų kombinacija.
– Ar tiesa, kad, kalbant apie gastroezofaginio refliukso ligą, problema yra stemplės raukas, o ne skrandžio rūgštis? Gal galite paaiškinti, kas ir kaip ten nutinka ir kas čia iš tiesų svarbu? Ir ar laikantis mitybos, gydymosi plano tas raukas gali užsidaryti ir viskas susitvarkyti?
– Taip, pats pagrindinis patogenetinis vaidmuo atitenka apatinio stemplės rauko patologijai. Šio rauko funkcijos sąmoningai valdyti negalime.
Ilgalaikėmis manometrijos (tai tyrimo būdas, kuriuo tiriama rauko tonuso funkcija – jo atsipalaidavimas, užsidarymas) studijomis nustatyta, kad žmonėms, sergantiems gastroezofaginio refliukso liga, laikinas apatinio stemplės rauko atsipalaidavimas nustatomas daug dažniau ir trunka daug ilgiau nei sveikiems žmonėms. Šio rauko tonuso sutrikimo priežastys yra įvairios. Nustatyta, kad didelė hiatinė diafragminė išvarža gali būti susijusi su refliuksine liga, mažos išvaržos reikšmė neįrodyta.
Labai svarbus veiksnys yra padidėjęs intraabdominalinis, intragastinis spaudimas, čia jau kalbame apie nutukimą, persivalgymą, aprangos ypatumus.
Yra nustatyta, kad šokoladas, alkoholis, riebalai gali sumažinti apatinio stemplės rauko tonusą ir lemti refliuksinės ligos simptomus. Kitų maisto produktų, kuriuos valgant rėmuo dažnesnis, poveikis neįrodytas.
Apatinio stemplės rauko tonusą, skrandžio motoriką, seilių ir gleivių sekreciją veikia tam tikros ligos – tokios kaip cukrinis diabetas, kai kurios reumatologinės ligos, funkcinės stemplės ir skrandžio ligos, taip pat ir labai dažnai žmonių vartojami vaistai: nuo skausmo (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), kai kurie padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti, antidepresantai, obstrukcinėms plaučių ligoms gydyti skirti medikamentai.
Yra medikamentai, kurie gali pastiprinti apatinio stemplės rauko tonusą, tačiau tik laikinai, tol, kol vartojami vaistai. Juos galima vartoti ne tiek jau ir ilgai, tad į juos remtis mes negalime.
Taigi mums lieka kiti keliai, ką galime daryti, siekiant koreguoti ligos eigą. Galima laikytis mitybos rekomendacijų. Daugiau kreipti dėmesį į skrandžio veiklą, skrandžio sulčių išsiskyrimo funkciją, kuri itin priklauso nuo patiriamo streso, nervinės įtampos. Galime gydyti lėtinę H. pylori infekciją, kuri sutrikdo druskos rūgšties skrandyje išsiskyrimo slopinimą.
– Kokią žalą refliuksas daro organizmui?
– Refliuksato patekimas į stemplę sukelia jos uždegimą, gleivinės pažeidimą – erozijas, opas. Gali paūminti kvėpavimo takų ligas.
Taip pat labai pablogėja paciento gyvenimo kokybė. Tai – itin varginanti liga.
– Ar ši liga turi įtakos virškinimui? Kaip tai pasireiškia?
– Gastroezofaginio refliukso liga tiesioginės įtakos maisto virškinimui neturi. Maisto virškinimo procese dalyvauja virškinamojo trakto peristaltika (nevalingi lygiųjų raumenų susitraukinėjimai), išskiriamos virškinimo sultys.
– Jei žmogus dažnai raugėja, ar tai gali būti susiję su refliuksu?
– Raugėjimas oru – orafagija – gali būti gastroezofaginio refliukso ligos simptomas.
– Kaip diagnozuojama gastroezofaginio refliukso liga, kokie tyrimai atliekami?
– Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais – tai reiškia, kad ją galime diagnozuoti pagal tipinius simptomus: rėmenį, rūgštaus turinio atpylimą. Rėmuo – labai specifinis šios ligos simptomas, pasireiškiantis net iki 90 proc. asmenų, kuriems yra patologinis gastroezofaginis refliuksas. Taip pat diagnostikai labai svarbu tai, kokią įtaką simptomai turi gyvenimo kokybei ir darbingumui.
Tyrimai atliekami, kad būtų galima patikslinti galimą ligos priežastį, įvertinti stemplės gleivinę, ar joje yra pažeidimų.
Dažniausiai atliekamas endoskopinis stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos tyrimas ir H. pylori infekcijos ištyrimas.
– Kaip gydomas gastroezofaginis refliuksas?
– Gastroezofaginio refliukso ligos gydymas yra nemedikamentinis ir medikamentinis. Nemedikamentinis gydymas yra labai svarbus. Tai sveika mityba, subalansuotas darbo ir poilsio režimas, sveika emocinė būsena. Medikamentais mes slopiname simptomus, sudarome sąlygas užgyti pažeidimams ar jiems neatsirasti, palengviname paciento savijautą.
– Yra tekę girdėti istorijų, kad žmogus susiduria su itin stipriu refliuksu, geria vaistus, tačiau tai nebepadeda. Ar Jums tenka susidurti su tokiomis situacijomis? Kas tada daroma? Ar gali būti, kad tokiais atvejais tas negyjantis refliuksas gali signalizuoti kokią kitą ligą?
– Taip, iš tiesų kartais tikrai pasitaiko gydymui atsparios ligos formos. Tai nėra dažnos klinikinės situacijos, kiekviena labai individuali, ir tikrai kartais tenka net persvarstyti diagnozę.
– Ar tiesa, kad už vaistus refliukso gydymui didesnę įtaką turi mityba? Kodėl?
– Tiesa, mityba yra tikrai labai svarbi, ir tikrai gali būti labai efektyvus gydymo būdas. Tyrimais yra nustatyta, kad šokoladas, alkoholis, riebalai gali sumažinti apatinio stemplės rauko tonusą ir lemti refliuksinės ligos simptomus. Kitų maisto produktų, kuriuos valgant rėmuo dažnesnis, poveikis neįrodytas. Vis dėlto dažniausiai pastebime, kad pomidorai, pomidorų padažas, česnakai, svogūnai, citrusiniai vaisiai, kava, fermentinis sūris sukelia šios ligos simptomus.
– Kaip turėtų skirtis mityba, jei žmogaus rūgštingumas yra per didelis ir jei per mažas? Ko vienu ir kitu atveju būtina atsisakyti?
– Sveika mityba visais atvejais yra svarbiausia. Tikrai verta atsisakyti aštraus, perdirbto, riebaus maisto, „greitojo maisto“, nesveikų užkandžių.
– Ar yra būdų išvengti refliukso? Kokie jie?
– Pasikartosiu, tai – sveika mityba, subalansuotas darbo ir poilsio režimas, sveika emocinė būsena.
– Kuo gali baigtis refliukso simptomų ignoravimas ir negydymas?
– Negydoma gastroezofaginio refliukso liga ne tik labai blogina paciento savijautą, gyvenimo kokybę, bet ir gali sukelti stemplės pažeidimus: erozijas, opas, surandėjimus, kartais ir stemplės onkologinę ligą.