Ryšys tarp sveikos gyvensenos ir kognityvinių funkcijų
Naujas tyrimas rodo, kad sveikas gyvenimo būdas gali padėti išsaugoti žmogaus kognityvinį rezervą ir sumažinti tikimybę demencijai išsivystyti. Tyrimo metu mokslininkai atliko 586 žmonių smegenų skrodimus ir tyrė jų smegenyse esančias patologijas, galinčias turėti įtakos smegenų ligoms. Dalyvavusių tyrime žmonių vidutinis amžius mirties metu siekė 90 metų.
Visi 586 tyrimo dalyviai prieš mirtį dalyvavo Čikagos Rush universiteto Atminties ir senėjimo projekte (angl. RUSH University’s Memory and Aging Project), kurio metu buvo renkami duomenys apie jų gyvenimo būdo įpročius. Respondentų buvo klausiama, ar jie sveikai maitinasi, rūko, užsiima fizine ir protine veikla ir ar riboja alkoholio vartojimą. Visi atsakymai buvo vertinami balais, nuo sveikiausio gyvenimo būdo iki nesveiko. Visi surinkti duomenys apie jų gyvenimo būdą buvo itin svarbūs smegenų autopsijos metu.
Daugelį metų beta amiloidų, baltyminių mazgų sankaupos ar kitos su demencija susijusios smegenų patologijos, randamos skrodimo metu smegenyse, buvo siejamos su demencija, ypač sunkiausia jos forma – Alzheimerio liga. Tačiau naujausi tyrimai, įskaitant ir šį, rodo, kad šie rodikliai būdingi ir neturintiems demencijos. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad jame dalyvavusių žmonių gyvenimo būdo įpročiai išsivystyti demencijai turėjo didesnę įtaką, nei amiloidinės plokštelės (baltyminės apnašos smegenyse) ar sutrikusi smegenų kraujotaka ir tik 12 proc. su smegenų sutrikimais susijusių atvejų buvo paveikti minėtųjų amiloidinių plokštelių.
„Galime kelti hipotezę, kad gyvenimo būdo veiksniai, ypač sveika mityba ir fizinis aktyvumas, gali turėti antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, o kognityvinė veikla gali tiesiogiai prisidėti prie kognityvinio rezervo. Visi kartu jie gali turėti įtakos žmogaus smegenims“, – „Medical News Today“ sakė vienas iš tyrimo autorių, dr. Klodianas Dhana.
Niujorko universiteto Medicinos katedros docentė ir molekulinės biologijos mokslininkė, Dr. Allison Reiss, nedalyvavusi tyrime, aiškina, kad kognityvinis rezervas susidaro produktyviai mąstant, įsisavinant idėjas ir aktyviai dalyvaujant socialiniame gyvenime. Jis išlaiko mus įžvalgius ir įsitraukusius, suteikia mums atsparumo ir gebėjimą lanksčiai naudotis smegenimis, siekiant susidoroti su naujais iššūkiais ir mokantis visą gyvenimą.
O štai sveika gyvensena, kaip sako dr. A. Reiss, maitina mūsų smegenis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi bei užtikrina aplinką, „kurioje smegenys galėtų klestėti ir funkcionuoti efektyviausiai“.
Ryšys tarp sveikos širdies ir sveikų smegenų
Dar vienas tyrime dalyvavęs medikas, neurologas dr. Cliffordas Segilas taip pat pastebėjo, kad nors daug dėmesio skiriama Alzheimerio sukeltai demencijai, yra ir kita demencijos rūšis, vadinama kraujagysline arba daugiainfarktine demencija, kurią sukelia nedideli, net nepastebimi insultai. Vadinasi, širdies veikla ir jos sveikata taip pat gali turėti įtakos smegenų ligoms.
„Taigi, jei žmonės patiria tylų insultą, jie suserga kraujagysline demencija arba daugiainfarktine demencija. Daugelis pacientų, sergančių cukriniu diabetu, hipertenzija ir širdies ligomis, kreipiasi į mane su atminties praradimu dėl kraujagyslinės demencijos, nes sutrikusi širdies veikla lemia sutrikimus smegenyse“, – sakė jis.
Tai reiškia, kad yra tiesioginis ryšys tarp žmogaus patirtų minėtųjų insultų skaičiaus ir jo kognityvinių gebėjimų. Akivaizdu, kad sveika gyvensena taip pat smarkiai koreliuoja su širdies sveikata, todėl nesivadovaujant sveiko gyvenimo būdo principais ir nukentėjus širdžiai, paveikiamos ir žmogaus smegenys.
Demencijos tyrimuose peržengiama beta amiloidų riba
„Manau, kad mūsų pasitikėjimas post mortem duomenimis kelia mums bėdų, nes iki šiol egzistavusi teorija rėmėsi duomenimis apie amiloidines plokšteles. Kita vertus, žinojimas apie patologijas žmogaus smegenyse yra labai svarbus, norint suprasti ligos procesus, turinčius įtakos kognityvinėms funkcijoms", – sako dr. A. Reiss ir priduria, kad projekto ir vėliau sekusio tyrimo „dalyvių mikroskopiniai smegenų vaizdai suteikia mums istorinį vaizdą, siekiantį 1990-uosius, o užfiksuota informacija turės naudos ateities kartoms“, mat atvėrė naujas galimybes ir naujus požiūrio taškus.
Tad mokslininkai vieningai sutinka, kad iki šiol egzistavę tyrimai ir duomenys apie priežastinius ryšius tarp smegenyse esančių jau minėtų patologijų ir žmonių smegenų veiklos negalimi laikyti išsamiais ir neginčijamais, galinčiais atsakyti į visus mums rūpimus klausimus apie tai, kas sukelia demencinius procesus žmogaus smegenyse. Todėl šis tyrimas tėra reikšmingas indėlis tolimesnėms mokslinėms veikloms.
„Nors (sveikas gyvenimo būdas) buvo susijęs su mažesniu amiloidinių plokštelių kiekiu smegenyse skrodimo metu, didžioji dalis sąsajų su kognityvinėmis funkcijomis, esant prie mirties, nėra išsami Alzheimerio ligos patologija, nes ši liga yra labai kompleksiška“, – sako dr. K. Dhana.
Dr. A. Reiss pridūria, kad išties, ieškant paprastų atsakymų, dažnai neįvertinami sudėtingi kūno sistemų sąveikos būdai. Kaip pavyzdį ji pateikia dviejų žmonių rentgeno nuotraukas, rodančias panašius degeneracinius pakitimus, galinčius byloti apie artritą jų sąnariuose. Vienam žmogui skauda siaubingai, o kitas asmuo skausmo nejaučia, netgi gali puikiai dirbti.
„Tą patį žinojome ir apie amiloido plokšteles: daugelio vyresnio amžiaus žmonių smegenyse yra kognityviškai reikšmingų amiloido apraiškų, tačiau yra tiek daug veiksnių, turinčių įtakos žmogaus smegenims, ir mes tik dabar pradedame tai suprasti“, – sako ji.
Dr. A. Reiss priduria, kad „šis tyrimas siunčia teigiamą žinią, jog patologija nėra likimas – mes galime kontroliuoti daugiau, nei galėtume pagalvoti“.
Sveika gyvensena užtikrina sveikas smegenis
Dr. K. Dhanas aiškina, kad protinė veikla yra svarbi smegenų sveikatai, ypač derinama su kokybiška mityba ir reguliaria fizine veikla. Asmenys turėtų pasitarti su gydytoju dėl prevencinių priemonių, pritaikydami kiekvieną gyvenimo būdo veiksnį pagal savo individualius poreikius.
O štai dr. A. Reiss priduria, kad smegenų veiklai itin didelę naudą gali duoti ir socialinis mūsų gyvenimas, todėl ji pataria aktyviai bendrauti su draugais ir išlaikyti socialinius kontaktus. Taip pat nerūkyti, nevartoti perteklinio kiekio alkoholio, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, jei sergama diabetu, kokybiškai miegoti, užtikrinti pakankamą saulės šviesos ir vitamino D kiekį.
Dr. C. Segilas siūlo žmonėms aktyviai lavinti protą ir nuolat mokytis universitetuose, lankyti kursus internetu, o tai, pasak jo, užtikrins apsaugą mūsų kognityvinei sistemai.