Apie tai, kokie mitai dažniausiai lydi tokias šeimas, kokių sunkumų jos patiria ir kaip galime padėti joms geriau įsitraukti į visuomenę, kalbamės su gydytoja psichiatre Gabriele Germanavičiene, dirbančia psichosocialines paslaugas žmonėms su psichosocialine negalia teikiančioje VšĮ „Rastis“.
Visuomenės požiūris ir teisiniai aspektai
Pašnekovė pažymi, kad visuomenėje vis dar gajus neigiamas požiūris į žmonių su psichikos sveikatos sutrikimais norą kurti šeimą. „Kai kurie žmonės į tai žiūri atsargiai. Žinoma, šeimos kūrimas susijęs su papildomais įsipareigojimais, o psichikos sutrikimus patiriantiems žmonėms gali būti sunkiau tiek emociškai, tiek finansiškai. Tačiau, nors susiduriant su stipriai išreikštais psichikos sutrikimais šeimyninis gyvenimas gali būti sudėtingesnis, patiriantieji šiuos sutrikimus taip pat svajoja apie artimą ryšį, palaikantį žmogų šalia, ir tai yra natūralus visiems būdingas poreikis“, – sako G. Germanavičienė.
Neretai pasigirsta nuogąstavimų dėl paveldimumo, baiminantis, kad psichikos sutrikimų turinčių tėvų vaikai taip pat patirs psichikos sveikatos sunkumų. „Iš tiesų, jeigu žmogus ar jo partneris turi psichikos sutrikimą, jų palikuonys gali turėti padidintą riziką patirti psichikos sutrikimus“, – teigia Germanavičienė, tačiau pabrėžia, jog ši rizika padidėja tik apie 10 procentų.
Kalbėdama apie teisinius aspektus, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančią Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri siekia apsaugoti asmenų su fizine, psichikos ar intelekto negalia teises ir laisves, visi žmonės, nepriklausomai nuo savo negalios laipsnio, turi teisę kurti šeimą, jeigu jų veiksnumas nėra apribotas. Tai reiškia, kad tiek depresija, šizofrenija ar bipoliniu sutrikimu sergantys žmonės, taip pat kaip ir su fizinės sveikatos problemomis susiduriantys asmenys, turi teisę į šeimos kūrimą. Apribojimas atsiranda tik tada, kai asmens veiksnumas yra teisiškai apribotas. Veiksnumo apribojimas yra ne medicininis, o teisinis procesas ir įprastai taikomas esant rimtiems precedentams, pavyzdžiui, atlikus nusikalstamą veiką. Kai veiksnumas apribojamas, teisinius klausimus sprendžia globėjas, o ne pats asmuo.
„Svarbu ir tai, kad, kol asmens veiksnumas nėra apribotas, net ir turėdamas psichikos sutrikimą, jis turi teisę tapti tėvu ar motina ir auginti savo vaikus. Ši teisė gali būti apribojama tik tada, jei asmuo neprižiūri savo vaikų ar elgiasi su jais netinkamai, todėl kyla grėsmė jų saugumui ir gerovei. Tačiau tokie ribojimai taikomi visiems, nepriklausomai nuo psichikos sveikatos būklės“, – aiškina G. Germanavičienė.
Skirtingi sutrikimai – skirtingos reakcijos
„Ne visi psichikos sutrikimai visuomenėje suvokiami vienodai“, – sako gydytoja. Pasak jos, nerimo, depresijos ar autizmo spektro sutrikimų, visuomenė nebelaiko tabu. Šie sutrikimai paplitę gan plačiai, apie juos vis dažniau kalba ir savo patirtimi dalinasi žinomi žmonės. Tačiau tokių būklių, kaip šizofrenijos, stigmatizavimas visuomenėje vis dar stiprus.
Kokia visuomenėje vyraujančių mitų įtaka
Nors visuomenė tampa vis labiau informuota, kai kurie mitai apie psichikos sutrikimus, deja, išlieka. „Vienas pagrindinių klaidingų įsitikinimų – kad psichikos sutrikimai yra nepagydomi, o jų turintys žmonės – pavojingi ar nenuspėjami“, – sako Germanavičienė. „Tačiau realybėje asmenys, gaunantys tinkamą pagalbą, išlaikantys ritmišką ir stabilų gyvenimo būdą, gali gyventi pilnavertį gyvenimą šeimoje ir visuomenėje. Net ir turint sunkesnių sutrikimų, mylinčio ir suprantančio partnerio palaikymas gali tapti svarbia atrama“, – pabrėžia gydytoja.
Psichiatrijos specialistės teigimu, stabilumo ir saugumo jausmas turi didelę įtaką savijautai. Kai kurie žmonės, kurie jautėsi nesuprasti ar nepritapo savo šeimose, radę artimą žmogų ar sukūrę savo šeimą, jaučiasi stipresni ir motyvuotesni tvarkytis su psichikos sveikatos iššūkiais.
Visuomenės ir artimųjų pagalba šeimoms su psichikos sveikatos sutrikimais
Norint padėti psichikos sutrikimų patirtį turinčių asmenų šeimoms, svarbu didinti visuomenės informuotumą ir skatinti atjautą. „Dažnai psichikos sveikatos sutrikimai suaktyvėja, kai žmonės patenka į stresines situacijas ar toksiškus santykius“, – pastebi Germanavičienė. Todėl, pabrėžia specialistė, būtina stiprinti visos šeimos emocinį atsparumą ir skatinti jos narių supratimą apie psichikos sveikatos problemas. „Sisteminis požiūris į visos šeimos emocinę sveikatąsvarbus kiekvieno asmens psichikos sveikatai ir stabilumui.“
Ypač svarbu užtikrinti, kad psichosocialinę negalią turinčių žmonių šeimos galėtų gauti emocinę ir socialinę paramą. Specialistai pastebi, kad neretai psichikos sutrikimų turintys žmonės praranda darbingumą, gyvena skurdžiomis materialinėmis sąlygomis ir atsiduria socialinėje atskirtyje, o tai apsunkina ir jų psichikos sveikatos sutrikimų valdymą. Apsaugoto būsto ar savarankiško apgyvendinimo iniciatyvos, kurios jau įgyvendinamos ir Lietuvoje, gali padėti tokiems asmenims gyventi savarankiškiau ir turėti daugiau pasirinkimų.
Psichikos sveikatos įtakos vaikams ir šeimos santykiams
Kalbėdama apie vaikų augimą šeimose, kur vienas iš tėvų turi psichikos sveikatos sunkumų ir nesikreipia pagalbos, G. Germanavičienė pabrėžia, kad tokia aplinka gali neigiamai paveikti vaikų psichologinę būklę. „Tokiose šeimose vaikams gali trūkti emocinio ryšio, saugumo, jų poreikiai gali būti nepatenkinti, net jei jie aprūpinti fiziškai“, – teigia specialistė. Vis dėlto, pasak jos, daugelis psichikos sutrikimų turinčių tėvų, gaunančių reikiamą pagalbą, sugeba pasirūpinti savo vaikais ir užtikrinti jiems saugią ir mylinčią aplinką.
Psichikos sveikatos sutrikimai netrukdo kurti pilnaverčių šeimų
G. Germanavičienės manymu, pats faktas, kad žmonės, susiduriantys su psichikos sutrikimais, sukuria šeimas, augina vaikus ir gyvena savarankiškai, jau yra pasiekimas. Gydytoja pasakoja apie savo darbo patirtį, kurioje susiduria su žmonėmis, atsikračiusiais stigmos, integravusiais save į bendruomenę ir padedančiais kitiems: „Dirbu įstaigoje, kurioje dirba ir žmonės, turintys psichikos sutrikimų patirtį. Tai puikūs pavyzdžiai, rodantys, kaip atsigavus galima gyventi pilnavertį gyvenimą.“
Kaip keisti visuomenės požiūrį
Tam, kad visuomenė palankiau žiūrėtų į psichikos sutrikimus patiriančius žmones, pirmiausia turime giliau suprasti jų patirtis ir suvokti, kad jie niekuo nesiskiria nuo kitų. „Mes visi, nepriklausomai nuo esamos sveikatos būklės, tam tikrame gyvenimo etape galime patirti psichikos sunkumų ar net sutrikimų. Niekas negali iš anksto žinoti, kada „taurė prisipildys“. Šiuo požiūriu ypač svarbi atjauta ir supratingumas bei gebėjimas priimti bet kokius psichikos sunkumus patiriančius asmenis kaip visaverčius visuomenės narius“, – sako gydytoja psichiatrė.
Pasak jos, ilgus metus gyvavęs izoliavimo principas – siekis tokius žmones atskirti, uždaryti, pašalinti iš visuomenės – prisidėjo prie vis dar vyraujančios baimės ir tamsumo, kurių būtų mažiau, jei skirtume dėmesio pažinimui ir supratimui. „Taip pat turėtume patys ugdyti sveiko gyvenimo įpročius, nes tai ne tik pagerina mūsų psichikos sveikatą, bet ir sukuria sveikesnę ateitį būsimoms kartoms. Visuomenės požiūrio keitimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis informuotumo didinimo, atjautos stiprinimo ir socialinės paramos. Tačiau tik taip galima užtikrinti, kad psichikos sveikatos sutrikimų patiriantys žmonės galėtų gyventi oriai, saugiai ir jaustųsi visaverčiai mūsų visuomenės nariai“, – baigdama pokalbį pabrėžia G. Germanavičienė.