Gydytojai į problemą rimtai nežiūrėdavo ir paleisdavo namo
Suradus skausmo priežastį, šiandien apie savo būklę kalbantis mokytojas gali pasidžiaugti, kad pagijo. Tačiau tuo viskas nesibaigė – jis suprato, kad privalo keisti savo įpročius ir daugiau dėmesio skirti gerai savijautai.
„Skausmo priežastis – represuoti nesąmoningi jausmai ir emocijos, manau. Tai sukeldavo panikos atakas ir nerimo sutrikimą. Iš esmės pats turėjau išsiaiškinti iš interneto ir pažįstamų žmonių istorijų. Labiausiai prisidėjo papildomi darbai, be pagrindinio darbo, ir padidėjęs jautrumas išoriniams dirgikliams. Lankysiu psichoterapiją, vartoju paskirtus vaistus mažinti streso sukeltiems padariniams. Svarbiausias tikslas – didinti atsparumą ir sustiprėti emociškai“, – pabrėžia D. Vinciūnas.
Nustebo, kiek žmonių pasidalino panašiomis patirtimis
Vasaros pradžioje savo patirtimi mokytojas dalinosi ir socialiniuose tinkluose. Tuo metu jis norėjo atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka, kai nesekame savo psichikos ir kūno ženklų.
Taip pat mokytojas atkreipė dėmesį į tai, kad psichosomatinės kilmės skausmus gydytojams sudėtinga diagnozuoti. Jam prireikė daug kantrybės, mat net 5 gydytojai, į kuriuos kreipėsi, nerado tikrojo skausmo židinio.
Skausmas gali kartotis specifinėse situacijose: tai pastebi ne visi
Kaip teigia Centro poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Berškienė, psichosomatiniai skausmai yra tokie negalavimai, kurie yra sukelti neišjaustų mūsų emocijų – kitais žodžiais tariant, tai yra mūsų emocijų išraiška per kūną.
Anot šeimos gydytojos, negalime teigti, kad psichosomatinių skausmų problema kamuoja vis daugiau žmonių. Tiesiog išmokome juos geriau atpažinti, todėl ir kalbame apie juos dažniau.
„Žmonės išsako įvairius nusiskundimus ir dažnai nesieja jų su emociniais dalykais. Pacientui ne visada paprasta išreikšti emocijas o tuo labiau nėra lengva įžvelgti sąsajas tarp emocijų ir kūno siunčiamų signalų. O ir gydytojui nėra paprasta atskirti, kad tie sutrikimai yra ne dėl organų ligų, o dėl to, kad žmogus kažko neišsako arba neišjaučia“, – pastebi D. Berškienė.
Atpažinti nėra lengva: vieno vizito pas gydytoją greičiausiai nepakaks
Gydytojos teigimu, tam, kad atsiranda psichosomatinių skausmų, didelės reikšmės turi spartus gyvenimo tempas ir vyraujančios visuomenės normos, jog sėkmingas žmogus turi būti geriausias, turi viską padaryti tobulai, nes tik tada bus reikalingas darbe, šeimoje ir kitose aplinkose. Taigi, jeigu sutinkame, kad lūkesčiai žmogui auga, tuomet galime numanyti, kad psichosomatinių skausmų problema taip pat augs.
Psichosomatinių skausmų problemos sprendimas įprastai prasideda nuo vizito pas šeimos gydytoją. Tačiau D. Berškienė pastebi, kad nuo gydytojo išmanymo priklauso, ar apskritai pavyks atskirti, kad dėl pacientą varginančių skausmų kaltos psichosomatinės priežastys.
„Kai šeimos gydytojas neranda sutrikimų priežasties, jis konsultuojasi su kitu specialistu. Tai gali būti gastroenterologas, jeigu skundai virškinimo sistemoje, neurologas, jeigu nusiskundimai susiję su nervų sistema. Tuomet atitinkamos srities specialistas atlieka papildomus tyrimus. Jei priežasčių rasti nepavyksta ir pacientas grįžta pas šeimos gydytoją, toliau aiškinamasi, ar pacientas nepastebėjo, kad jo nusiskundimai jam pasireiškia su kažkuo susijusiose situacijose“, – problemos ieškojimo eigą įvardija gydytoja D. Berškienė.
Greito būdo pasveikti nėra: dažnai prireikia ir psichoterapijos
Norint patikrinti, ar skausmai išties gali būti psichosomatinės kilmės, gydytoja pataria vesti, pavyzdžiui, galvos skausmo dienyną ir pabandyti susieti, kokiose situacijose kyla tas skausmas.
Kalbant apie psichosomatinių skausmų sprendimo būdus, D. Berškienė įspėja, kad jie nėra nei paprasti, nei greiti, nei lengvi. Tai sunkiau priima šiuolaikiniai pacientai: jie dažnai tikisi iškart sužinoti problemą ir išspręsti ją, pageidautina, su viena tablete kartą per dieną. Gydytoja pažymi, kad esant psichosomatiniams skausmams to tikrai nebus.
„Psichosomatiniai nusiskundimai yra sudėtingai valdomi ir lengvų sprendimų čia nėra. Dažnai prireikia ir psichoterapijos, bet natūralu, kad ji taikoma tada, kai žmogus sąmoningai supranta, kokia yra priežastis. Tokiu atveju labai tinka kognityvinė arba elgesio terapija, kai esant tam tikroms emocijoms mokaisi laiku sustoti ir pagalvoti, kaip reaguoti bei keisti savo nusistatymus. Žinoma, simptomus galima malšinti vaistais nuo skausmo, tačiau jų mažinimas problemos neišsprendžia. Tik tada, kai žmogus yra rimtai nusiteikęs spręsti problemą, nes ji labai vargina, pavyksta rasti geriausią sprendimą“, – teigia D. Berškienė.
Psichikos sveikata – žmogaus emocinės gerovės pagrindas. Projektas „Žvelk giliau“ kviečia į ją pažvelgti atsakingai, siekiant edukuoti ir ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.