Dažniausi mitai apie psichikos sutrikimus ir su jais susiduriančius žmones
Pasak pašnekovės, viena iš labiausiai paplitusių klaidingų nuomonių yra ta, kad psichikos sveikatos sutrikimai yra tiesiog silpnumo požymis, o žmogus juos gali tiesiog „įveikti“, jeigu pakankamai stengsis. Kitas gan plačiai sklandantis mitas – tai, kad psichikos sunkumus patiriantys žmonės linkę į smurtą ir yra pavojingi, nors iš tiesų dauguma su jais susiduriančių žmonių yra ne mažiau taikūs nei nepatiriantys šių sunkumų. Netgi atvirkščiai – dažniau jie patys tampa smurto aukomis. Taip pat dažnai manoma, kad psichikos sveikatos sunkumus galima išspręsti tik medikamentais, nors atsigavimo kelias dažnai apima ir psichologinę, socialinę pagalbą bei gyvenimo būdo keitimą.
„Įvairūs mitai sklando ir apie pačius medikamentus – žmonės bijo jų šalutinio poveikio ar nutraukimo sindromo, nesitaria su gydytojais psichiatrais, taip apsunkindami savo kasdienę būseną ir atsigavimo kelią bei trukmę“, – sako V. Andreikėnaitė.
Pašnekovės teigimu, klaidingi įsitikinimai dažnai kyla iš nepakankamo švietimo bei istoriškai nusistovėjusių stereotipų. „Daugelyje kultūrų psichikos sveikatos sunkumai ilgą laiką buvo tabu, todėl žmonės turėjo mažai galimybių gauti patikimą informaciją ir susidaryti realistišką supratimą. Taip susiformavo iškreiptas požiūris, kuris perduodamas iš kartos į kartą“, – aiškina ji. Be to, žiniasklaida ir populiarioji kultūra neretai pateikia neigiamus psichikos sutrikimų vaizdinius, dar labiau įtvirtindama neigiamus stereotipus.
Dažniausiai klaidingų nuomonių susilaukiantys psichikos sutrikimai
Tarp labiausiai stigmatizuotų ir mitais apipintų sutrikimų V. Andreikėnaitė mini depresiją, šizofreniją ir nerimo sutrikimus.
„Pavyzdžiui, manoma, kad depresija yra paprastas liūdesys, kurį galima įveikti pozityviu mąstymu. Dar girdime, kad depresija yra tinginių liga ir praeina dirbant fizinį darbą. Tačiau depresija – rimtas sutrikimas, kurio negalima ignoruoti,“ – pabrėžia pašnekovė.
Šizofrenija, anot jos, dažnai klaidingai siejama su smurtu arba daugybine asmenybe, nors tai neturi jokio mokslinio pagrindo. Nerimo sutrikimai taip pat neretai laikomi menku sunkumu, nors iš tiesų jie gali stipriai apriboti žmogaus kasdienį gyvenimą.
Pasak pašnekovės, dažniausiai nesuprantama arba bijoma tokių sutrikimų kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas (PTSS) ir depresija. „Šių sutrikimų simptomai gali būti sunkiai suprantami tiems, kurie nėra susipažinę su psichikos sveikatos specifika, todėl jie neretai interpretuojami per baimės ir neigiamų stereotipų prizmę“, – sako ji.
Klaidingi mitai ir neigiami stereotipai gali priversti žmogų jaustis nesuprastam ar net gėdytis savo būklės. Pasak V. Andreikėnaitės, tai vadinama savistigma.
„Klaidingi įsitikinimai apsunkina psichikos sveikatos sutrikimus patiriančių žmonių socialinį gyvenimą, dažnai jie susiduria su diskriminacija darbo rinkoje, bendruomenėse, tampa atskirti nuo visuomenės. Bijodami sulaukti neigiamo visuomenės požiūrio, jie gali atidėlioti pagalbos paieškas, ilgainiui gali sumažėti jų savivertė bei motyvacija siekti atsigavimo“, – sako ji.
Kaip sumažinti psichikos sutrikimų stigmą
Klaidingus įsitikinimus ir stigmą mažinti galima skatinant viešąsias diskusijas apie psichikos sveikatą ir įgyvendinant edukacines iniciatyvas.
„Svarbu organizuoti mokymus, kurie padėtų atskleisti psichikos sutrikimų realybę ir paneigti mitus, – pabrėžia V. Andreikėnaitė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad reikėtų palaikyti, remti ir duoti erdvę psichikos sveikatos ambasadoriams ir asmenims, kurie drąsiai kalba apie savo patirtis. – Skatindami atvirumą, mes mažiname atskirtį ir kuriame sąmoningesnę, saugesnę visuomenę. Kai žmonės pasakoja apie savo išgyvenimus, tai padeda visuomenei suprasti, kad psichikos sveikatos sunkumai – natūrali gyvenimo dalis.“
Pasak V. Andreikėnaitės, artimųjų ir visuomenės palaikymas yra labai svarbus psichikos sveikatos sunkumus patiriančiam asmeniui.
„Svarbiausia – empatiškai išklausyti, parodyti supratimą, palaikyti, esant poreikiui, pasiūlyti praktinę pagalbą, pavyzdžiui, padėti susiorientuoti pagalbos sistemoje arba skatinti sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas. Net nedidelė pagalba gali labai padėti atsigavimo procese ir suteikti žmogui saugumo jausmą“, – pataria ji.
Pašnekovė pastebi, kad socialiniai tinklai ir žiniasklaida kartais prisideda skleisdama neigiamus stereotipus apie psichikos sveikatą, pateikdama dramatizuotus ir neatitinkančius realybės vaizdinius. Nepatikimi šaltiniai ar sensacingi straipsniai dažnai sukelia painiavą ir dar labiau įtvirtina stereotipus.
Siekiant mažinti baimes ir klaidingus stereotipus, pirmasis žingsnis, pasak V. Andreikėnaitės, turėtų būti švietimas ir informacijos prieinamumo didinimas.
„Organizacijos, dirbančios su psichikos sveikata, turėtų siekti visuomenės švietimo kampanijų, skirtų padidinti supratimą ir mažinti stigmą, keisti klaidingus įsitikinimus. Taip pat reikėtų skatinti psichikos sveikatos ambasadorius dalintis savo patirtimis, taip padedant visuomenei suprasti, kad psichikos sveikatos sunkumai ir sutrikimai, taip pat kaip ir fizinės sveikatos pokyčiai, yra natūrali mūsų gyvenimo dalis“, – sako ji.
Pozityvesnis požiūris į psichikos sveikatą: kaip jį formuoti?
Pašnekovė sako, kad pozityvų požiūrį į psichikos sveikatą formuoja visuomenės švietimas, asmenų, kurie noriai dalinasi savo atsigavimo istorijomis, pavyzdys ir profesionalų įsitraukimas į visuomenės informavimą. V. Andreikėnaitė pabrėžia, kad svarbu skatinti mokymus įvairiose aplinkose – mokyklose, darbovietėse, bendruomenėse – didinant supratimą ir empatiją psichikos sveikatos sunkumus patiriantiems asmenims.
„Tik taip mes galime sukurti sąmoningesnę, palaikančią visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo psichikos sveikatos būklės, jaustųsi priimtas ir vertinamas“ – baigdama pokalbį pabrėžia iniciatyvos „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių koordinatorė Viktorija Andreikėnaitė.