Kas tas kodas „F“
„F“ kodas – tai tarptautinė ligų klasifikacija, žyminti psichikos ir elgesio sutrikimus. Tikrai ne vienas yra girdėjęs kalbų, esą šia raide pažymėta diagnozė visam gyvenimui uždeda štampą ir užveria skirtingus kelius.
Kaip pastebi Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė, kai kurie psichikos sveikatos sunkumus patiriantys žmonės būtent dėl įsigalėjusių mitų delsia kreiptis į psichiatrą, baimindamiesi susigadinti nepriekaištingą reputaciją. Vis dar pasigirsta nuogąstavimų, esą apsilankymas pas specialistą gali užkirsti kelią gauti vairuotojo pažymėjimą, tapti kliūtimi įsidarbinant.
Apsilankymas pas specialistą – ne rizika, o būtinybė
„Pats nuėjimas pas specialistą, nepriklausomai nuo to, apie kurios srities specialistą kalbame – pulmonologą, kardiologą ar psichiatrą – visų pirma reiškia, kad žmogus rūpinasi savo sveikata“, – sako R. Mazaliauskienė.
Apsilankymas pas specialistą, anot pašnekovės, yra naudingas nepriklausomai nuo sveikatos įvertinimo, mat neaptikus jokių sveikatos sutrikimų ne tik galėsite ramiau jaustis išsprendę jus kamavusį klausimą, bet ir iš specialisto išgirsite vertingų patarimų, kaip toliau rūpintis savo sveikata. Tais atvejais, kuomet sveikatos sutrikimas vis tik nustatomas, savalaikis apsilankymas pas specialistą, tame tarpe ir psichiatrą, leis žengti pirmuosius svarbius žingsnius laiku sprendžiant problemą ir nelaukiant, kol ji įsibėgės.
Kalbėdama apie savalaikio apsilankymo pas specialistus svarbą, R. Mazaliauskienė pateikia visame pasaulyje paplitusio sutrikimo – depresijos – atvejį. Šis sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta nuotaika, apatija, energijos stygius, miego ir apetito sutrikimai bei daugybė kitų simptomų, labai dažnai nepradedamas gydyti laiku dėl įsigalėjusių stigmų.
Visuomenėje vis dar įprasta manyti, kad nenoras keltis iš lovos, negalėjimas susikaupti ir energijos stoka tėra neveiklumas, o ne liga. Tuo tarpu negydoma arba netinkamai gydoma depresija žaloja žmogaus mintis, jausmus, fizinę sveikatą. Savalaikis kreipimasis į specialistą, kurį turintieji depresiją dažnai atidėlioja, galėtų užkirsti kelią ligos progresavimui, padėti greičiau pasveikti, išsaugoti gyvenimo kokybę ir patį gyvenimą.
Įsigalėjusi stigma palengva netenka galios
Teigiamų pavyzdžių, skatinančių labiau rūpintis psichikos sveikata, pastaruoju metu nemažai matome socialinėje erdvėje – regis, baimių kalbėti apie tai, kad žmonės lankosi pas psichologus, lieka vis mažiau. Tačiau ar lygiai taip pat drąsiai kalbėtume ir apie vizitą pas psichiatrą?
„Visuomenė stipriai keičiasi – jei prisimintume, kas buvo prieš kelis dešimtmečius, pažanga yra labai didelė. Pastebima, kad dėl nerimo, depresinių sutrikimų į specialistus žmonės išties kreipiasi dažniau, tačiau dažniau kreipiamasi ir dėl pakankamai sudėtingų sveikatos būsenų, pavyzdžiui, psichozės“, – sako R. Mazaliauskienė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad žmogus žmogui nelygus – kiekvienas turi savų įsitikinimų, gyvenimiškų patirčių ar aplinkybių, nuo kurių dalinai yra priklausomas. Štai jaunimas, anot pašnekovės, yra atviras psichikos sveikatos temoms: jie drąsiau kreipiasi į specialistus jausdami neraminančius sveikatos simptomus. Tačiau vis dar gausu žmonių, turinčių baimių.
„Tos baimės neretai yra atėjusios iš praeities. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių puikiai prisimena, kad anuomet kreipimasis į psichikos sveikatos specialistą iš tiesų galėjo reikšti tam tikrus apribojimus. Tačiau laikai pasikeitė ir dauguma tų baimių nebėra pagrįstos“, – pastebi pašnekovė.
Psichikos sveikata ir teisė vairuoti – ar tikrai visais atvejais kiltų sunkumų?
R. Mazaliauskienė atkreipia dėmesį, kad vis dar įsigalėjęs mitas, esą psichikos sveikatos problemų turintis žmogus visais atvejais netenka teisės vairuoti, nėra teisingas.
Pavyzdžiui, transporto priemonių vairavimui reikšmingos įtakos neturintys psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip lengvos formos nuotaikos sutrikimai, manija ar depresija, tam tikros fobijos ir neuroziniai sutrikimai, nebėra kliūtimi turėti teisę vairuoti. Psichikos sveikatos sutrikimų, trukdančių gauti teisę vairuoti, skaičiaus mažinimas sudaro pagrindą kovai su psichikos sveikatos sutrikimų stigmatizacija Lietuvoje.
Tačiau turintiems tam tikrų sutrikimų, pasireiškiančių psichozėmis, taip pat kai kurių asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti, vairuotojo pažymėjimai nėra išduodami arba dėl jų galimybės vairuoti motorines transporto priemones individualiai sprendžia gydytojai.
„Turiu ne vieną pacientą, kuris sėkmingai prasitęsė teisę vairuoti arba įgijo ją iš naujo net ir turėję pakankamai sunkių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, psichozę. Tad iš esmės baimintis kreiptis į specialistą tik dėl to, kad galite netekti teisės vairuoti, tikrai nereikėtų“, – sako pašnekovė.
Teisė įsigyti ar turėti ginklą nėra užkardoma visam gyvenimui
Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai iš tiesų riboja galimybę užimti tam tikras pareigas arba turėti tam tikras teises, pavyzdžiui, įsigyti ginklą.
Leidimas įsigyti ar turėti ginklą neišduodamas sergant organiniais ir simptominiais psichikos sutrikimais, šizofrenijos grupės sutrikimų atveju ir kt. įstatymuose nustatytais atvejais. Tačiau žmonėms, pasveikusiems nuo psichikos ir elgesio sutrikimų ir nebeturintiems jų elgseną ar mąstymą neigiamai veikiančių sutrikimų apraiškų, teisė įsigyti ar turėti ginklą nėra užkardoma visam gyvenimui.
Leidimas išduodamas esant trejų, penkerių arba dešimties metų remisijai, t. y. ligos atoslūgiui, per kurį reikšmingai sumažėja arba išnyksta ligos požymiai. Tam tikrais atvejais, remdamasis individualiomis paciento sveikatos būklės aplinkybėmis, individualų sprendimą dėl leidimo įsigyti ar turėti ginklą galės išduoti ir gydytojas psichiatras, atliekantis psichikos sveikatos patikrinimą.
R. Mazaliauskienė pastebi, kad sprendimu leisti įsigyti ir turėti ginklą asmenims, įveikusiems psichikos sutrikimus, siekiama mažinti šių gyventojų atskirtį nuo likusios visuomenės.
„Esant psichinės sveikatos sutrikimui, žmogui neturi teisės įsigyti ar turėti ginklą. Iš vienos pusės, tai suprantama, iš kitos pusės – tai nemenka problema. Mano manymu ši nuostata yra viena iš priežasčių, kodėl dalis žmonių, pavyzdžiui, pareigūnai, įsivertinę galimas rizikas nesikreipia pagalbos į psichikos pagalbos specialistus. O negydomos būsenos anksčiau ar vėliau turi pasekmių, nes tik retais atvejais praeina savaime, negydomos“, – sako specialistė.
Mitais apipintas medikamentinis gydymas
Specialistė pastebi, kad dalis žmonių pagalbos į specialistus nesikreipia ir dėl žinių stokos apie psichikos sveikatos sutrikimų gydymą. Dažnai manoma, kad tokie sutrikimai gydomi išimtinai stipriais medikamentais, prie kurių greitai priprantama.
„Iš savo pacientų dažnai girdžiu nerimą, kad prie medikamentų galima priprasti. Įprastai tokią baimę turintys žmonės remiasi savo pažįstamų patirtimis, kuomet nutraukus medikamentinį gydymą psichinės sveikatos būklė pablogėja, simptomai atsinaujina. Mano paaiškinimas tokiais atvejais yra paprastas: tai nėra pripratimas prie vaistų, žmogus tiesiog turi sutrikimą, kuriam reikalinga nuolatinė medikamentinė simptomų kontrolė. Kita dažna baimė – medikamentinių vaistų poveikis žmogaus būsenai. Turiu pasakyti, kad didžioji dalis šiuolaikinių vaistų nesukelia mieguistumo, apkvaitimo jausmo“, – apie dažniausius su medikamentiniu psichikos sveikatos sutrikimų gydymu susijusius mitus pasakoja specialistė.
R. Mazaliauskienė taip pat atkreipia dėmesį į priešingą situaciją, kuomet žmonės pradeda piktnaudžiauti receptiniais medikamentais, vartoja juos be gydytojo paskyrimo ir ne psichikos sveikatos sutrikimams gydyti, o kasdieniams iššūkiams spręsti.
Kalbėdama apie tendencingai augantį raminamųjų bei migdomųjų vaistų vartojimą, Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė ragina atkreipti dėmesį į tikrąją problemos priežastį – vis dažniau žmones aplankančią nerimo būseną, kurią galima kontroliuoti ir kitomis efektyviomis priemonėmis, daugiau dėmesio skiriant savo psichikos sveikatai.
„Labai norėtųsi, kad turėtume brandesnę visuomenę, kuri nebijo kreiptis pagalbos į specialistus. O taip pat ir tolerantiškesnę visuomenę, kuri būtų atvira kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo psichinės sveikatos būklės“, – sako R. Mazaliauskienė.