Jei niekada nebuvote gydytojo psichiatro kabinete – norisi nuoširdžiai palinkėti, kad to ir neprireiktų. Tačiau gyvenimas yra toks keistas dalykas – nors šiais laikais planuojame daugiau nei bet kada iki šiol, dažnas rugpjūtį jau detaliai jaučiamės žiną spalio planus, juk iš tiesų nežinome nieko. Šįryt nežinome, kas atsitiks popiet, gal vakare jau reikės gipsuoti koją, kitą savaitę prireiks gerti vaistus nuo širdies, skrandžio ar galvos, o po metų – dairytis donoro inksto. Būtų baisu, tiesa? Baisu, bet juk ne gėda? O štai, jei sugenda kažkas sieloje – gėda tebėra pirmas ir esminis pojūtis daugybės žmonių galvose. Gėdos ir nenormalumo jausmas.
Pravėrus psichiatro duris: skirsis ir vizito trukmė, ir eiga
„Jūs nepatikėtumėte, kiek viešumoje ir aplink save matote sėkmingų, veiklių, žinomų žmonių, kurie kažkada yra susidūrę su labai rimtomis psichikos problemomis“, – pokalbio metu prabyla daugybę metų vienai iš vos septynių tokio tipo ligoninių Lietuvoje vadovaujantis gyd. psichiatras Martynas Marcinkevičius.
„Kalbant apie Lietuvą, mes turime didelį privalumą ta prasme, jog pas psichiatrą galima patekti tiesiogiai, nereikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Beveik visur kitur pasaulyje pirmiausia šeimos gydytojas turi įvertinti tavo psichikos būklę ir tik tada nukreipti pas psichiatrą. Be to jau pirminiame lygmenyje dirba visa specialistų komanda – be psichiatro būtinai bus ir psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytoja. Čia mes turime unikalumą ir pranašumą net prieš labiausiai išsivysčiusias šalis“.
Pašnekovas kalbinamas pradėjus įgyvendinti „Žvelk giliau“ projektą, kuriuo siekiama prisidėti prie pozityvaus visuomenės požiūrio į psichikos sveikatą, padėti išsilaisvinti iš stereotipų, susijusių su psichikos sveikata, didinti visuomenės narių žinias, keisti nuostatas, susijusias su psichikos sveikata, skatinti tolerantišką elgesį psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriančių asmenų ar jų artimųjų atžvilgiu.
Kaip atrodo įprastas vizitas pas psichiatrą ir kuo jis skiriasi nuo apsilankymo pas kitos srities mediką? Pirmiausia, kalba pašnekovas, skiriasi tokio vizito trukmė – įprastai pirmam apsilankymui pas gyd. psichiatrą skiriama bent viena valanda, kurios metu išsamiai susipažįstama su situacija. Tam reikia detalaus pokalbio, o kartais ir papildomų tyrimų, jei daroma prielaida, kad psichikos sveikatos sutrikimas atsirado kaip hormonų disbalanso ar kitų ligų pasekmė. Rekomenduojama pakartotinių vizitų pas psichiatrą trukmė – apie pusvalandis. Jei žmogus lankosi pirmą kartą, gali būti paskiriami ir papildomi psichologiniai tyrimai. Psichikos sveikatos sutrikimas, anot mediko, dažniausiai diagnozuojama tik tuo atveju, jei nerandama kitų medicininių priežasčių tokiai būklei atsirasti.
Baimė dėl vaistų vartojimo: ją sėja net žinomi šalies veidai
O tada seka gydymo parinkimas. „Šioje vietoje atsiranda šioks toks skirtumas nuo kitų sričių medicinos: psichiatrijoje prie sutrikimo atsiradimo neretai prisideda ir socialiniai reiškiniai – sunkumai darbe, komplikuoti santykiai, netektys, vienišumo jausmas, menkos pajamos, bedarbystė ar pan. Tad, nuėjus pas kitos srities gydytoją, jums dažniausiai bus išrašyti vaistai, galbūt paskirtos chirurginės intervencijos. Tuo tarpu psichikos sutrikimo atveju turi būti įvertinti trys komponentai – biologinis gydymas, šiuo atveju dažniausiai vaistais, psichologinės intervencijos – psichoterapija ar psichologinis konsultavimas ir trečias, jei jo reikia – socialinė pagalba“.
Kai kada medikai paskiria tik psichologo konsultacijas arba tik vaistus. Pastaruoju atveju, vėl gimsta naujos baimės. „Čia prasideda ne tik paprastų žmonių, bet neretai ir viešoje erdvėje, net iš politikų girdimi pamąstymai, kad psichikos sveikatos sutrikimus reikia gydyti tik be vaistų. Nesuprantu, juk žmonės nuėję pas kitos specialybės gydytoją neprieštarauja, kad jiems išrašomas vaistas nuo pvz. kraujospūdžio ar diabeto. Vaistus dėl daugybės ligų reikia vartoti visą gyvenimą. Kalbant apie psichiatriją, depresijos ar nerimo sutrikimų atveju vaistai, bent pirmą kartą, dažniausiai skiriami trumpam laikui, keliems mėnesiams. Taigi, dažnai tai – žmonių, kurie nėra srities specialistai, galvose kilusi mintis, kad vaistai nuo kraujo spaudimo, diabeto ar kontraceptikai yra kažkuo geresni nei antidepresantai. Nesakau, kad psichotropiniai vaistai yra gėris. Jie tiesiog – lygiai tokie patys kaip bet kurios kitos srities medikamentai, su savo šalutiniais poveikiais ir tt. Šių vaistų išskirtinis demonizavimas rodo žmonių neišprusimą“, – įsitikinęs M. Marcinkevičius.
Vienintelė vaistų grupė, galinti sukelti priklausomybę, anot mediko, yra receptiniai raminamieji vaistai. Paradoksalu, bet būtent pastaruosius lietuviai geria žymiai drąsiau, o anuomet, kuomet pardavimo kontrolė nebuvo tokia griežta, net pasidalindavo atsargomis vieni su kitais be gydytojo žinios. „Nerašykit antidepresantų, bijau, man raminamųjų geriau“, – frazė, kurią psichiatrijos ligoninės direktorius sako girdėjęs ne kartą. Nors būtent antidepresantai, skirtingai nuo raminamųjų, priklausomybės ir pripratimo nesukelia.
Ateina pasiskolinti tramdomųjų marškinių ir tikisi palatos su grotomis
Pirminiuose psichikos sveikatos centruose, kurių visoje šalyje yra per 100, dirba gydytojas psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas, tam, kad kompleksinė pagalba būtų prieinama be papildomo vargo ar specialistų paieškų. Būtent į šias įstaigas ir patenka didžiausia dalis pagalbos ieškančių žmonių, kur kas rečiau ir sudėtingiausi atvejai pasiekia tokias ligonines kaip Vasaros.
Vasaros ligoninėje dienos centre arba stacionare gydomi sudėtingesni pacientai, tačiau ir čia mitų bei siaubo filmų scenarijaus įsivaizdavimų – nors vežimu vežk. „Pasitaiko atvejų, kai žmonės atveža siuntinį, maistą ar pan. man, ateina ir sako „tai kur ta jūsų ligoninė?“ nors visus ligoninės korpusus ką tik praėjo. Tačiau įsivaizdavo, kad turi matyti grotas ant langų, o aplink žmones paklaikusiomis akimis“, – šypsosi ilgametis gydymo įstaigos vadovas.- papuola ir prašymų leisti nufilmuoti grotuotas palatas ar filmo epizodui paskolinti tramdomuosius marškinius. Šioje vietoje padėti negalime – jau eilę metų čia nėra nei tokių palatų, nei minėtų marškinių. Nebeturime ne tik mes, jų nėra nei vienoje Lietuvos ligoninėje. Keista, kad žmonės pasižiūri „Skrydį virš gegutės lizdo“, kurtą prieš daugiau nei pusšimtį metų, ir galvoja, jog niekas nepasikeitė“.
Šiandieninėje Vasaros 5 adresu įsikūrusioje ligoninėje lovų – mažiau nei anuomet, kur kas daugiau vietų dienos stacionare. O čionykščių pacientų diena bėga irgi ne visai taip, kaip kai kurių žmonių lūpomis sklando legendos.
„Jei žmones gydytume vien vaistais – koks tada tikslas juos guldyti į ligoninę? Juk vaistus jie gali išgerti ir namuose“, – žmonių įsivaizdavimais stebisi medikas ir pasakoja apie čia hospitalizuotų asmenų kasdienybę: susitikimai su psichologais, meno, muzikos terapija, psichosocialinė reabilitacija, kineziterapija. Visgi, M. Marcinkevičius neneigia, jog esama atvejų, kuomet pacientas kurį laiką – keletą dienų ar savaitę – gydomas vien medikamentais, tačiau taip mėginama pacientą sugrąžinti į realaus pasaulio suvokimą, jei šis ištiktas psichozės ir skendi neegzistuojančio pasaulio realijose.
Dominuojanti baimė – netekti karjeros galimybių ir teisės vairuoti
Nors gyvename moderniais 2023-iaisiais, žmonių galvos vis dar prikimštos sovietinius laikus menančių baimių, tikina medikas. Atėjai pas psichiatrą – nebegalėsi dirbti. Atėjai pas psichiatrą – nebegalėsi vairuoti. Sąrašą galima tęsti, bet palikime jį praeičiai, verčiau kalbėdami apie tai, kaip yra iš tikrųjų:
„Ne veltui šią temą pasirinkome šių metų tradiciniam renginiui „Atviros psichiatrijos mėnesiui“. Mūsų pagrindinis šūkis šiemet „Psichikos sutrikimo diagnozė netrukdo profesijai“. Tai išties tebėra viena didžiausių egzistuojančių baimių. Kodėl ji yra? Tai matyt daugiausiai sovietmečio palikimas, nes tuomet iš tiesų praktiškai bet kokia psichikos sveikatos sutrikimo diagnozė užkirsdavo žmogui kelią rimtesnei profesijai. Paradoksas tas, kad šią baimę, atėjusią iš sovietmečio, turi labai daug jaunų žmonių, kurie tais laikais dar nė nebuvo gimę.
Meluočiau, jei sakyčiau, kad toji baimė visiškai nepagrįsta, tačiau ši situacija niekuo nesiskiria nuo kitų sveikatos sričių. Tiek su regos, klausos, stuburo problemomis, aukštu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu ir daugybe kitų būklių rastume sričių, kuriose toks žmogus dirbti negali. Tikriausiai nėra medicinos srities, kur nebūtų tam tikrų apribojimų tam tikriems darbams. Psichikos sveikatos sutrikimai nėra išimtis ir čia taip pat esama apribojimų, tačiau šiandien, gyvenant nepriklausomoje Lietuvoje, jų likę išties labai mažai. Vienintelė sritis, kur apribojimų likę daugiau – tos specialybės, kuriose darbuotojas naudoja šaunamąjį ginklą. Net pačios sudėtingiausios, prestižiškiausios specialybės praktiškai nebeturi apribojimų, išskyrus itin sunkius psichozės atvejus ar pan.“, – pasakoja psichiatras.
Teisės vairuoti esant psichiniam sutrikimui praradimas – dar viena baimė, neretą sustabdanti nuo kreipimosi pagalbos. „Eiliniams vairuotojams vairavimo ribojimas galimas tik itin išskirtiniais atvejais kaip antai psichozė, kuomet žmogus mato nesamus vaizdus, girdi neegzistuojančius garsus. Visgi, daugiau nei 80 proc. diagnozių Lietuvoje, su kuriomis psichiatrai susiduria – depresija, anoreksija, bulimija, nemiga, panikos priepuoliai ar pastarojo dešimtmečio rykštė įvairūs nerimo sutrikimai. Visų šių iššūkių atveju jokie vairavimo ribojimai nėra taikomi. Net retų psichozinių sutrikimų kaip šizofrenija atveju ribojimai gali būti skiriami tam tikram laikui, tarkime ištikus psichozei ir sėkmingai gydantis keletą metų, teisė vairuoti atgaunama“.
Psichikos sveikatos sutrikimas – nuosprendis visam gyvenimui?
Galiausiai, ar psichiatro nustatyta diagnozė – nuosprendis visam gyvenimui? „Šiuo atveju pacientus galėčiau sugrupuoti į tris grupes. Pirmoji, į kurią patenka pacientai, susidūrę su dažniausiomis ir dominuojančiomis psichikos sveikatos sutrikimais kaip depresija, nerimo sutrikimai ir pan.. Šie sutrikimai, jei yra tinkamai gydomi, išgydomi pilnai ir dažnai pacientai nebegrįžta į ligoninę. Depresija apskritai yra viena efektyviausiai gydomų diagnozių – efektas labai greitas, stabilus ir dažnai žmogui nereikia metų metais gerti vaistų ar lankytis pas psichologą.
Į antrą grupę patenka tokie psichikos sveikatos sutrikimai kaip šizofrenija, kurių atveju vaistus paprastai reikia gerti visą gyvenimą. Tačiau jūs net nepatikėtumėt, kiek žmonių, kurie turėjo psichozę, šiai dienai jūs matote savo aplinkoje ar viešoje erdvėje. Šie žmonės po vieno psichozės epizodo, kuris dažnai būna išprovokuotas stipraus pergyvenimo ar psichotropinių medžiagų, toliau sėkmingai gyvena, dirba ir užsiima visiškai įprasta veikla.
Trečiai grupei priskirčiau nepagydomą ligą – senatvinę demenciją. Šiuo atveju esame bejėgiai, nes psichiatrinė problema yra smegenų nykimo pasekmė. Neretai žmonės atveža į ligoninę senyvus artimuosius, tikėdamiesi stebuklo, tačiau jei dėl užsikimšusių kraujagyslių ar Alzheimerio ligos vyksta smegenų nykimo procesai – medicina čia bejėgė. Taip pat esant įgimtoms ligoms kaip sunkus protinis atsilikimas. Tuo tarpu diagnozės, kurios dažniausiai atsiranda gyvenimo eigoje, paprastai yra arba visiškai pagydomos, arba pilnai kontroliuojamos tinkamų medikamentinių priemonių“, – tikina M. Marcinkevičius.
Anot mediko, atkryčiai esant išgydomiems arba kontroliuojamiems psichikos sveikatos sutrikimams, dažniausiai ištinka dėl labai konkrečių priežasčių ir mistikos čia mažai: paties paciento nenoras laikytis gydymo rekomendacijų, per anksti, vos pajutus pagerėjimą nutraukiant gydymą arba dėl alkoholio, narkotinių medžiagų poveikio. O kartais net ir to nereikia, jei žmogus susiduria su didžiuliais darbo krūviais, perdegimu, nemiga. „Nenoriu kalbėti netiesos ir iliuzijų, kad visi, patekę pas specialistus, staiga pagyja. Tačiau, kaip sakė Hipokratas, esame trise – pacientas, gydytojas ir liga. Jei pacientas su gydytoju vienoje pusėje – dviese jie nugali ligą. Jei pacientas stoja į ligos pusę ir gydytojas lieka vienas – tada jau scenarijus nebūtinai sėkmingas“.
Kam iš tiesų prieinami medicininiai įrašai apie psichikos sveikatos sutrikimą?
Didelė dalis žmonių, deja, apskritai nesikreipia pagalbos – Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenimis, tik apie 30 proc. žmonių išsivysčiusiose šalyse gauna tinkamą pagalbą psichikos sutrikimų atveju. Šis skaičius toks ne todėl, kad trūksta pagalbos, o būtent dėl to, jog patys žmonės jos nesikreipia. Dar viena baimė, dėl kurios kovoje su iššūkiu žmogus lieka vienas – viešumo baimė. O kas, jei sužinos pažįstami? O kas, jei paskaitys darbdavys, kolegos? O kas, jei niekada nebebūsiu priimtas?
„Iki šios dienos psichikos sveikatos duomenys net nėra keliami į bendrą e.sveikatos sistemą, tačiau kitais metais specialiai šiems duomenims startuos atskira e.sveikatos posistemė. Į šią uždarą posistemę be preteksto negalės papulti net medikai, kurie nėra psichiatrai. Pavyzdžiui, gydytojas, pas kurį atvažiuosite susilaužę koją, nematys, kad gydotės dar ir nuo depresijos. Taigi, duomenų apsauga Lietuvoje tikrai yra gana stipri ir atsižvelgta į žmonių baimes dėl duomenų nutekėjimo.
Kai psichinės sveikatos duomenys jau bus fiksuojami specialioje posistemėje, esant kritiniams atvejams kaip pvz. žmogaus atsidūrimas reanimacijoje, asmenį gydantys medikai galės kreiptis dėl susipažinimo su posistemės duomenimis, tačiau turės būti nurodoma labai konkreti, svari priežastis“, – pasakoja M. Marcinkevičius.
Nemedicininiai kreipimaisi dėl informacijos, pasakoja pašnekovas, Lietuvoje ypatingai griežtai reglamentuojami: „Šiuo metu tokią informaciją turi teisę gauti vos kelios – teisėsaugos ir vaikų teisių – įstaigos. Anksčiau tokių užklausų gaudavom po keliasdešimt per dieną dėl bet ko, tačiau dabar situacija kardinaliai skiriasi – privalu labai aiškiai nurodyti, kodėl tokia informacija būtina. Eiliniams darbdaviams ar organizacijoms tokia informacija apskritai nėra teikiama. Mes net advokatams nepateikiam šių duomenų. Apie tai, kad su duomenimis gali susipažinti kolegos, net nėra kalbos. Duomenys saugomi maksimaliai ir daugeliu atveju tai tėra nepagrįstos baimės arba preteksto nesikreipti pagalbos paieška“, – tikina medikas ir ligoninės vadovas.
Vis dėlto, M. Marcinkevičiaus įsitikinimu, nors psichikos sveikatos priežiūros paslaugos stipriai pažengusios, žmonių suvokimas dar labai atsilieka:
„Jei baigiant pokalbį su palinkėjimu, nei vienas lengvas psichikos sveikatos sutrikimas netrukdo niekam – nei vairuoti, nei dirbti, nei veikti bet ką kitą. Jei žmogus pagalbos kreipėsi, kol sutrikimas dar lengvas – viskas kur kas paprasčiau. Bet net ta pati depresija negydoma gali pereiti į psichozę, o tada jau – didesnis iššūkis ir medikams, ir ligoniui, ir atsiranda minėtų ribojimų galimybės. Labai linkiu nebijoti ir pagalbos kreiptis laiku“, – pasikalbėjimą pabaigia medikas.