Nuo tolerancijos iki griežto pasmerkimo
Homoseksualumo tema per skirtingus istorinius laikotarpius buvo vertinama labai įvairiai – nuo tolerancijos iki griežto pasmerkimo.
Pavyzdžiui, nagrinėdami seksualumo temą, istoriniuose faktuose rastume minint Senovės Graikijoje veikusį Šventąjį Tėbu būrį – elitinį kariuomenės kovinį dalinį, kurį sudarė 150 vyrų porų. Kiekviena jų buvo susieta emociniu ir romantiniu ryšiu tikintis, kad tokie santykiai stiprina kovinę dvasią, labiau motyvuoja ginti vienas kitą.
„Senovės Graikijoje homoseksualumas nebuvo laikomas sutrikimu. Istorija mena ne vieną pavyzdį, kuomet to laikotarpio filosofai ar kiti žymūs žmonės palaikė ne tik intelektualinius, bet ir seksualinius tarpusavio ryšius. Ir tai nieko nestebino“, – antrina psichiatras M. Marcinkevičius.
Lemiamos įtakos turėjo bažnyčios vaidmuo
Jis pastebi, kad didžiausia požiūrio transformacija Europoje prasidėjo įsigalint krikščionybei. Nors ankstyvojoje krikščionybės stadijoje religija buvo labiau siejama su tikėjimo sklaida, moralės ugdymu ir bendruomenės stiprinimu, jau tada homoseksualūs santykiai buvo pradėti laikyti nuodėmingu elgesiu.
Pavyzdžiui, apaštalo Pauliaus laiškuose yra užuominų, kurios dažnai interpretuojamos kaip kritika homoseksualioms praktikoms. Tačiau tai buvo daugiau nukreipta prieš moralinę ir seksualinę laisvę, o ne sistemingas homoseksualumo pasmerkimas, kaip tai išsivystė vėlesniais laikais.
Viduramžiais Bažnyčios požiūris į homoseksualumą tapo griežtesnis, bet tai labiau susiję su platesniais socialiniais ir teologiniais pokyčiais. Seksualumas buvo laikomas iš esmės „nešvariu“, jei jis nesusijęs su santuoka ir dauginimusi. Homoseksualumas, kaip ir kitos seksualinės praktikos, buvo griežtai smerkiamas, nes tai buvo laikoma grėsme disciplinai ir moralei.
Plečiantis bažnyčios įtakai politiniame bei socialiniame gyvenime, buvo suformuluoti dar griežtesni moraliniai standartai – tai ypač sustiprėjo viduramžių pabaigoje, kai homoseksualumas buvo kriminalizuotas tiek Bažnyčios, tiek pasaulietiniuose teismuose.
„Galima sakyti, kad didele dalimi būtent katalikų bažnyčia suformavo nuostatą, esą homoseksualumas yra nuodėmė, todėl jį reikėjo slopinti“, – sako M. Marcinkevičius.
Homoseksualumas laikytas psichikos sveikatos sutrikimu
Psichikos sveikatos sutrikimu homoseksualumas pradėtas laikyti XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje, kuomet tapo sistemingų mokslinių tyrimų ir klasifikacijos objektu, ypač psichiatrijos srityje.
„Amerikos psichiatrų asociacija homoseksualumą išbraukė iš psichikos sutrikimų sąrašo 1973 m., o Europoje tai įvyko tik apie 1990-uosius metus,“ – pasakoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas.
Homoseksualiems asmenims dažnai būdavo taikoma psichoterapija, kurios metu buvo bandoma išsiaiškinti tariamas vaikystės traumas, kurios galėjo sukelti homoseksualumą, tikintis padėti pacientams sugrįžti prie heteroseksualumo. Siekiant pakeisti orientaciją, homoseksualiems žmonėms netgi taikydavo elektrokonvulsinę terapiją – skausmingus elektros smūgius, kurie dažnai sukeldavo šalutinį tiek fizinį, tiek emocinį poveikį.
„Daugeliui žmonių bandymai išgydyti homoseksualumą baigdavosi dar didesniais psichologiniais iššūkiais. Per daugelį dešimtmečių sukaupta pakankamai įrodymų, kad visi tie metodai buvo ne tik neefektyvūs, bet ir žalingi, nes homoseksualumas nėra psichikos sveikatos sutrikimas“, – akcentuoja M. Marcinkevičius.
Psichiatras pastebi, kad šiais laikais homoseksualumo tema vis dar naudojama kaip politinis įrankis. Pavyzdžiui, autoritarinėse šalyse homoseksualumas dažnai naudojamas kaip argumentas pabrėžti vakarų pasaulio „blogį“.
„Pavyzdžiui, pravoslavų bažnyčia homoseksualumą pristato kaip Vakarų pasaulio moralinio nuosmukio įrodymą. Tokia retorika naudojama kurti opoziciją Vakarų vertybėms ir pateisinti politinius sprendimus“, – sako pašnekovas.
Nors apie homoseksualumą šiais laikais jau kalbame pakankamai atvirai, stigmatizuotų lytiškumo temų vis dar apstu. Psichiatras pastebi, kad visi lytiškumo klausimai yra natūralūs, ypatingai brendimo laiku, tačiau visuomenės spaudimas, stigma ir nesupratimas gali sukelti rimtų psichikos sveikatos problemų.
M. Marcinkevičius pasidžiaugia, kad visuomenė keičiasi ir tampa atviresnė ne tik lytiškumo, bet ir apskritai psichikos sveikatos klausimais.
„Tai, kad žmonės susidūrę su iššūkiais drąsiau ir dažniau ieško pagalbos, jau yra didžiulis laimėjimas“, – sako jis.