Narcisistinis sutrikimas gali būti diagnozė
Narcisizmo terminą pirmą kartą aprašė romėnų poetas Ovidijus savo kūrinyje „Metamorfozės“. Jo pasakojamo mito centre – Narcizas, personažas, prakeiktas įsimylėti savo atspindį. Tačiau tik 19 a. pabaigoje narcisizmo terminas pradėtas vartoti apibrėžti psichologinei būsenai.
Psichologas Havelockas Ellisas pirmą kartą pavartojo narcisizmo terminą 1898 m., norėdamas susieti Narcizo aprašymą su savo paciento elgesiu, kurį jis stebėjo. Netrukus po to garsusis Sigmundas Freudas, psichoanalizės pradininkas, knygoje „Trys esė apie seksualumo teoriją“ įvardijo „narcisistinį libido“. 1925 m. kitas žymus austrų psichoanalitikas Robertas Waelderis paskelbė pirmąjį patologinio narcisizmo atvejo aprašymą ir apibūdino jį kaip „narcisistinę asmenybę“.
Nepaisant augančio dėmesio šiam sutrikimui, jis ilgą laiką oficialiai nebuvo įvardinamas kaip diagnozė. Tai pasikeitė 1968 m., kai psichoanalitikas Heinzas Kohutas narcisizmą kaip diagnozę įtraukė į naują „Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo“ leidimą, kuris yra svarbus gidas šioje srityje dirbantiems psichikos sveikatos specialistams.
Tenka pripažinti, kad ir iki šiol tiksliai diagnozuoti narcisizmą – itin sudėtinga užduotis. Nėra jokių diagnostinių, laboratorinių ar vaizdinių tyrimų, kuriais būtų galima nustatyti šią diagnozę. Tai daroma tik terapijos metu, psichiatrams ar psichologams užduodant klausimus žmogui apie jo gyvenimą, jausmus, santykius su kitais žmonėmis, tačiau patikrinti atsakymų tikrumą – neįmanoma, o narcizai, be kita, yra ir itin talentingi manipuliatoriai. Savirefleksija ir ieškojimas problemų savyje jiems taip pat nebūdingas – jei jau atsiduria terapijoje, dažniausiai tai yra dėl to, kad ten juos atlydėjo ultimatumą iškėlę artimieji ar susiklostė kokios kitos aplinkybės, dėl ko jie neturėjo kitos išeities.
Kartais narcisizmas pastebimas greta kitų psichikos sveikatos sutrikimų – nerimo, depresijos ar kitų. Gaunant pagalbą, kartais galima šiek tiek sušvelninti ir narcisizmo simptomus, nors visiškai jų nebeturėti, bent kaip dabar manoma, deja, neįmanoma.
Kaip atpažinti narcisizmą?
Tad visgi, kaip suprasti, kad susidūrėte su narcisizmo sutrikimą turinčiu žmogumi?
JAV psichikos sveikatos sutrikimų vadovas (DSM-5) pateikia devynių kriterijų sąrašas ir skelbiama, kad nustatant narcisistinio sutrikimo diagnozę, žmogus turi atitikti bent penkis iš jų.
1. Grandiozinis savivertės jausmas. Turintys narcisistinį sutrikimą žmonės yra linkę pervertinti savo galimybes, laikytis nepagrįstai aukštų standartų, itin sureikšminti savo pasiekimus ir jais girtis.
2. Dažnos fantazijos apie savo išskirtinumą. Jie įsitikinę, kad yra gražesni, protingesni, gudresni, geriau save realizavę už kitus, todėl laiko savaime suprantamu, kad jiems turi atitekti ypatinga galia ir sektis labiau nei kitiems.
3. Tikėjimas savo pranašumu. Jie įsitikinę, kad yra ypatingi ar unikalūs, todėl mano, kad jiems reikia bendrauti tik su tais, kuriuos laiko to vertais.
4. Susižavėjimo poreikis. Po dideliu susireikšminimu iš tiesų slypi trapi savigarba, dažnos abejonės savimi, savikritika ar tuštumos jausmas. Todėl jiems itin rūpi, ką apie juos mano kiti ir jie yra kone fiziškai priklausomi nuo gaunamų komplimentų.
5. Pasitikėjimas savimi. Jausdamiesi geresniais už kitus, jie iš kitų tikisi, kad su jais atitinkamai bus elgiamasi išskirtinai palankiai, nors tai nėra niekuo pagrįsta. Kai tokio požiūrio nesulaukia ir žmonės neskuba pildyti jų norų, juos apima pyktis.
6. Noras išnaudoti kitus. Sąmoningai arba nesąmoningai jie yra linkę naudotis kitais žmonėmis dėl savanaudiškų priežasčių. Draugystes ar santykius jie užmezga su žmonėmis, kurie didina jų savigarbą ar statusą, o jei to nelieka, santykių jie nepalaiko.
7. Empatijos stoka. Jie sako dalykus, kurie gali įskaudinti kitus, ir nesirūpina dėl jų jausmų. Apskritai, reagavimą į kitų žmonių jausmus, poreikius ar norus jie laiko silpnumo požymiu. Jie neatsako į kitų rodomą gerumą ar susidomėjimą, vėlgi, jei nemato, kokios naudos iš to gali gauti.
8. Dažnas pavydas. Kadangi save laiko išskirtiniais, jie labai pavydi matydami kitų sėkmę, tad yra linkę menkinti kitų žmonių pasiekimus.
9. Arogancija. Jie yra linkę niekinti kitus žmones, kalbėtis su jais iš aukšto, pabrėžti savo tikrą ar įsivaizduojamą aukštesnę padėtį.
Be šių kriterijų taip pat pastebima, kad narcisistinį sutrikimą turinčiam žmogui gali būti būdinga pažeidžiamumo baimė arba jo vengimas, padidėjęs jautrumas kritikai, atmetimui ar nesėkmei, atsitraukimas nuo kitų, siekiant nuslėpti pažeidžiamumo jausmą, pykčio ar net įniršio reakcija, kai jaučiasi kritikuojami ar atstumti, apsimestinis nuolankumas, siekiant paslėpti savo jausmus arba apsaugoti savo svarbos jausmą. Narcisistinį sutrikimą turintys žmonės dažnai vengia situacijų, kuriose galima ar tikėtina nesėkmė, nes tai gali apriboti jų pasiekimus.
Sutrikimo priežastys vis dar nežinomos
Ekspertai iki šiol tiksliai nežino, kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia narcisistinis asmenybės sutrikimas. Pastebėta, kad jį turintiems žmonėms dažnai būdingi subtilūs smegenų struktūros skirtumai, tačiau ekspertai nėra tikri, ar jie yra priežastis, lemianti šį sutrikimą, ar kaip tik šie skirtumai smegenyse atsiranda dėl jo.
Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad viena iš priežasčių – genetika, tačiau taip pat įtaką daro vaikystės patirtys, traumos, auklėjimo stilius. Pastebima, kad pernelyg didelis vaikų lepinimas ir per didelis globėjiškumas gali lemti tai, kad vaikas užaugęs tikisi ir reikalauja tokio paties elgesio, kokį gavo iš tėvų ar juos atstojusių žmonių. Tai taip pat gali trukdyti vaikui išmokti reguliuoti savo jausmus ir emocijas, sugebėti jas kontroliuoti, kai reikalai klostosi ne taip, kaip norėtųsi.Tyrimai rodo, kad kultūra, kurioje žmogus užaugo, taip pat turi įtakos narcisistinio asmenybės sutrikimo išsivystymo rizikai. Ji didesnė tose šalyse, kuriose labiau skatinamas individualizmas ir asmeninė nepriklausomybė, o žmonės, užaugę kultūrose, kuriose skatinamas bendruomeniškumas ir kolektyvinis veikimas, į į šį sutrikimą linkę rečiau.
Ką daryti susidūrus?
Ekspertai pabrėžia: narcisistinis asmenybės sutrikimas nėra trūkumas ar charakterio yda – tai yra psichikos sveikatos sutrikimas. Jei patys juo sergate, yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad padėtumėte sau ir sveiku būdu sustiprintumėte savo ryšius su kitais žmonėmis. Gali būti sunku tai priimti ar pripažinti, tačiau ši būklė gali rimtai pakenkti santykiams ir sutrikdyti jūsų gyvenimą. Neturėtumėte jos ignoruoti ar vengti realybės.
Narcisistinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės gali nepastebėti jo požymių ir simptomų. Dažnai šeima, draugai ar artimieji gali pirmieji įtarti, kad žmogus patiria šį sutrikimą. Jei pažįstate žmogų, patiriantį šį sutrikimą, galite pabandyti jam padėti pasirūpinti savimi, tačiau kartais geriausia, ką galite padaryti, tai nustatyti ribas ir neįsitraukti. Atminkite, kad negalite priversti narcisistinį asmenybės sutrikimą turinčio žmogaus pasikeisti. Jis turi pats to norėti.
Jei įtariate, kad jums artimas žmogus turi šį sutrikimą, turėtumėte nepamiršti toliau išvardytų dalykų:
– Negalite pakeisti narcisistinį asmenybės sutrikimą turinčio žmogaus. Vienintelis asmuo, galintis pakeisti jų elgesį, yra jie patys. Nors galite jaustis nusivylę dėl mylimo žmogaus nenoro keistis, atminkite, kad tai – ne jūsų kaltė. Galite paskatinti juos gauti pagalbą, tačiau, kad jis būtų veiksmingas, jie patys turi to norėti.
– Išlikite ramūs ir nepriimkite visko asmeniškai. Narcisistinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės gali bandyti sukelti priešiškumą ar apkaltinti jus dėl jūsų reakcijos į jų elgesį. Nepriimkite to asmeniškai ir neatsakykite tuo pačiu.
– Neignoruokite įspėjamųjų ženklų. Narcisistinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės turi didesnę riziką nusižudyti. Jei įtariate, kad juo sergantis artimas žmogus svarsto galimybę sau pakenkti, pasikalbėkite su juo tiesiogiai ir nedelsdami kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus.