Į už kelių tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos esančią Ispaniją mergina taip ir nenuvažiavo – ją kartu su sąvadautojais prie pasienio sulaikė pareigūnai.
Tuo metu kita mergina, kuri greitkelyje prie Madrido automobiliuose teikė seksualines paslaugas, prisipažino, kad padarė didžiausią gyvenimo klaidą, kai nesugebėjo atsispirti sąvadautojams. „Jų akyse mačiau žiaurumą, agresiją“, – teigė prostitute dirbusi, bet nė cento taip ir neuždirbusi lietuvaitė.
„Anksčiau labai norėjau gyventi užsienyje, bet po šios kelionės daugiau apie tai net negaliu pagalvoti“, – sakė ji.
Kaip turėtų būti traktuojamas jaunų merginų išvežimas į užsienį ir perdavimas į kitų asmenų priežiūrą? Ar tai prekyba žmonėmis, ar tik įtraukimas į prostituciją? Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad tris pažeidžiamas merginas verbavusios grupuotės nariai turi atsakyti tik už jų įtraukimą į prostituciją – už tai Baudžiamajame kodekse numatytos gerokai švelnesnės bausmės.
Teisėjas Zigmas Kavaliauskas taip pat nutarė, kad negalima pripažinti, kad merginos, kurias buvo nuspręsta parduoti kaip lėles, patyrė psichinę prievartą – nors jos kalbėjo apie didžiulę baimę, tai esą nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.
Taip tik dėl dviejų merginų gabenimo užsiimti prostitucija, o ne dėl prekybos žmonėmis, buvo nuteistas Kupiškio rajono gyventojas Darius Domža – teismo salėje suimtas vyras pataisos namuose turės praleisti pusketvirtų metų.
Metais trumpiau už grotų praleis kupiškėnas Mangirdas Dalinskas. Tuo metu kaltinimų dėl prekybos žmonėmis sulaukęs Nerijus Bružas buvo išteisintas – jis nuteistas tik dėl svetimo dokumento laikymo. Šiuo nuosprendžiu dėl svetimų dokumentų laikymo bei netikrų vairuotojų pažymėjimų įgijimo ir laikymo taip pat nuteistas Sigitas Kačinskas (buvęs Grigaliūnas) – jam bausmės vykdymas atidėtas.
Bet ar merginas išnaudoję vyrai tikra nėra verti prekeivių žmonėmis vardo? Prokurorai įsitikinę, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nepagrįstai kaltinamuosius išteisino dėl prekybos žmonėmis ir kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, prašydami nuosprendį pakeisti. Su apkaltinamuoju verdiktu nesutinka ir nuteistieji – jie taip pat prašo panaikinti nuosprendį ir juos dėl kaltinimų išteisinti.
Prokuratūros ir nuteistųjų apeliacinius skundus trečiadienį pradėjo nagrinėti trijų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Po pažinties Italijoje – išvykos į Ispaniją
Dėl prekybos žmonėmis baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta ir Kupiškio rajono gyventoja Rita Grigaliūnaitė, tačiau ji bylos baigties taip ir nesulaukė – mirė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta moteris pareigūnams pasakojo, kad jos brolis užsiima automobilių pirkimu ir pardavimu, o ji jam padeda vertėjaudama. Taip mergina dar 2010 m. Italijoje susipažino su rusų tautybės asmeniu, vardu Stefanas, kuris jos pasidomėjo, ar nepažįsta kokių nors merginų, kurios dirbdamos prostitutėmis nenorėtų užsidirbti pinigų.
Apie tai R. Grigaliūnaitė papasakojo savo draugams – kartą esą N. Bružas jai pasakė, kad yra viena mergina, kuri sutinka dirbti prostitute. Tai buvo lengvo protinio atsilikimo mergina – ją kompanija nuvežė į Madridą ir paliko Stefanui.
„Po kiek laiko jis man paskambino ir pranešė, kad ši mergina labai serga, ją parsivežėme atgal į Lietuvą“, – R. Grigaliūnaitė sakė, kad už merginos suradimą pinigų negavo, nes ji nebuvo tinkama darbui.
Įtariamoji neslėpė, kad atsirado ir daugiau merginų, kurios sutiko dirbti prostitutėmis Ispanijoje, tačiau jos buvo nepilnametės, todėl jos taip ir nebuvo išvežtos. Tiesa, viena panelė, kuriai tebuvo penkiolika metų, vyko į Ispaniją, bet išvykti iš Lietuvos nesuspėjo, nes su suklastotais dokumentais buvo sulaikyta pasienyje.
Kad su merginomis važiavo į Ispaniją, neslėpė ir D. Domža. Jis pasakojo, kad Italijoje susipažino su Stiopa (Stefanijumi), kuris vėliau su savo drauge persikėlė gyventi į Ispaniją ir čia atidarė viešnamį.
„Tada R. Grigaliūnaitė man pasakė, kad galima užsidirbti pinigų, merginas vežant dirbti prostitutėmis“, – vyras neslėpė, jog tokia idėja jam patiko – automobilių verslas jam buvo pagrindinė veikla, o merginų gabenimas užsiimti prostitucija – papildomas verslas. Už tai, kad suras merginą, jam esą buvo pažadėta 20 proc. nuo jos uždarbio.
Kaltinamasis neslėpė, kad jo buvo prašoma surasti ir vaikinų, tiesa, ne seksualinėms paslaugoms teikti, o skinti apelsinus.
Kad pelnėsi iš merginų prostitucijos, pripažino ir M. Dalinskas, tuo metu N. Bružas jam pateiktus kaltinimus kategoriškai neigė.
Į „darbą“ vykdavo metro, o su klientais vykdavo į laukus
Kaip jaunos ir nedideliuose miesteliuose gyvenančios merginos buvo viliojamos prostitučių darbui, bene geriausiai atskleidė vienos nukentėjusiųjų pasakojimas.
„Kartą manęs M. Dalinskas paklausė, ar nenoriu kartu važiuoti į Ispaniją skirti mandarinų – aš jo bijojau, todėl pasakiau, kad pagalvosiu, – teigė mergina. – Kai mane nuvežė į R. Grigaliūnaitės namus, ši iš karto pasakė, kad gatvėje turėsiu dirbti prostitute. Bijojau pasakyti, kad nevažiuosiu, bijojau, kad bus grasinama mano šeimai. Pas R. Grigaliūnaitę dažnai būdavo D. Domža – jų labai bijojau, jų akyse mačiau žiaurumą, agresiją.“
Nedideliame kaime gyvenanti mergina ir dar viena panelė buvo išvežtos į Ispanijos sostinę – čia joms davė drabužių, apatinio trikotažo.
„Apgyvendino bute kartu su kita moterimi – ji kalbėjo rusiškai ir ispaniškai, o mus saugojo kažkoks vyriškis, – savo pasakojimą tęsė lietuvaitė. – Mes kiekvieną dieną važiuodavome „į darbą“ – moteris, pas kurią įsikūrėme, mums nupirkdavo bilietus. Važiuodavome metro iki autobusų stoties, o iš ten – autobusu iki greitkelio prie kažkokio autoserviso. Ten stovėdavome ir gundydavome klientus – pasakydavome jam kainą, o jeigu šis sutikdavo, tada su jo automobiliu nuvažiuodavome į laukus ir darydavome tai, ko prašo klientas. Per dieną tekdavo aptarnauti iki šešių klientų.“
Iš vieno kliento prostitutė gaudavo 20-30 eurų, tačiau realiai nieko neuždirbo – pinigus paimdavo jas saugantis vyras.
Mergina sakė, kad taip dirbo apie dvi savaites – vėliau susirgo, todėl būdavo namuose. „Kai tai sužinojo D. Domža ir R. Grigaliūnaitė, jie vietoj manęs atvežė kitą panelę, o mane grąžino į Lietuvą – pasakė niekam nesakyti ir nepasakoti, kad buvau išvežta į Ispaniją“, – nukentėjusioji prisipažino, kad negalėjo tylėti ir apie „darbą“ užsienyje papasakojo savo močiutei.
Kurį laiką pas močiutę pagyvenusi mergina buvo vėl sulaukusi R. Grigaliūnaitės pasiūlymo vykti „padirbėti“ – šįkart į Olandiją. „Tačiau tada nesutikau, pamelavau, kad močiutė serga, o ir draugas neišleidžia“, – kalbėjo ji.
Žadėjo, kad snigs pinigais: gausi tiek, kad nusipirksi namą
Tuo metu kita nukentėjusiąja pripažinta mergina taip pat iš nedidelio miestelio pareigūnams prisipažino, kad į Ispaniją sutiko važiuoti tik todėl, jog labai norėjo pamatyti čia jau senokai gyvenančią, bet ją palikusią mamą.
„M. Dalinskas žinojo, kad gyvenu socializacijos centre ir kad manęs niekas iš artimųjų nepasiges, – sakė ji. – Labai norėjau nuvažiuoti pas savo mamą, su ja dažnai pasikalbėdavau telefonu. Kai man pasiūlė, sutikau važiuoti – R. Grigaliūnaitė tiesiai šviesiai pasakė, kad turėsiu dirbti prostitute. Sutikau, nes tai buvo vienintelė galimybė nuvykti pas mamą – pasakiau, kad esu nepilnametė ir dar neturiu paso. Tada mane nusivedė į fotoateljė, padarė nuotrauką, o po kiek gavau asmens tapatybės kortelę, joje buvo parašyta, kad jau esu pilnametė, o mano vardas – Diana.“
Tačiau išsvajotosios Ispanijos mergina ir ją vežę sąvadautojai taip ir nepasiekė – juos pasienyje sulaikė pareigūnai.
Darbą Europos pietuose sąvadautojai siūlė ir kitoms merginoms – viena jų prisipažino, kad su ja buvo tartasi dėl viešbučio kambarinės darbo, o kitai – skinti pomidorus ar apelsinus.
„Supratau, kad iš tikrųjų man siūlo prostitutės darbą, nes ką daugiau man gali pasiūlyti, kai esu nebaigusi mokslų ir neturiu diplomo“, – prisipažino viena mergina.
Jos teigimu, tokių pasiūlymų buvo ne vienas, net buvo žadama sutvarkyti visus dokumentus – tik važiuok.
Kad merginoms buvo žadamas įspūdingas atlygis, prisipažino vienos nukentėjusiosios sesuo – ji pareigūnams prisipažino, jog seserį bandė atkalbėti nuo kelionės, bet ši jai rėžė, kad reikia kažkaip pragyventi. „Man žadėjo, kad iš tų pinigų galėsiu nusipirkti namą“, – sesers žodžius citavo liudytoja.
Teisėjas: viskas vyko spontaniškai
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Z. Kavaliauskas mano, kad sąvadautojai neprekiavo žmonėmis, kai jaunas lietuvaites vežė į Ispaniją, o tik pelnėsi iš jų prostitucijos.
„Nenustatyta, kad už merginų pristatymą į Ispaniją kam nors būtų sumokėti pinigai, o jau vien ta aplinkybė, kad vienai nukentėjusiųjų susirgus ji buvo nemokamai parvežta į Lietuvą, iš jos nebuvo reikalaujama pinigų, jos niekas neieškojo ir nereikalavo grįžti į Ispaniją teikti seksualinių paslaugų, rodo, kad jos atžvilgiu prievarta nebuvo naudojama, neribojama jos laisvė“, – pažymėjo teisėjas.
Teisėjas taip pat nutarė, kad kaltinamieji net nebuvo subūrę organizuotos grupės – esą nebuvo sudarytas joks nusikalstamos veikos planas, viskas vyko spontaniškai, nebuvo griežtai suskirstyti vaidmenys ir užduotys, negautas pelnas.
„Tai buvo bendrininkų, o ne organizuota grupė“, – kol kas dar neįsiteisėjusiame nuosprendyje pažymėjo teismas.