Dėl dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, turto prievartavimo, plėšimų, daugybės vagysčių, sprogmenų ir ginklų laikymo, sukčiavimo ir kitų nusikaltimų baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta net trisdešimt asmenų. Bet ne visi sulaukė teismo nuosprendžio – du mirė.
Šią grupuotę teisėsaugos pareigūnai pavadino „Mokesčių inspekcija“ – nuo jos narių nukentėdavo nelegalia veikla užsiimantys asmenys: kontrabandinių cigarečių gabentojai, mokesčius slepiantys verslininkai ir pan. Nuo nusikaltėlių nukentėję asmenys bijodavo kreiptis pagalbos į pareigūnus – taip būtų išaiškėjusi jų nelegali veikla.
Pagrindiniu grupuotės lyderiu buvo laikomas vilnietis Ričardas Simonaitis, pravarde Proška, kurį prokuroras teismo prašė įkalinti devyniolikai metų. Dėl dalies nusikaltimų valstybinis kaltintojas R. Simonaitį prašė išteisinti, nes teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimui pirmininkavusi teisėja Laureta Ulbienė paskelbė, kad R. Simonaitis už grotų turės praleisti dvylika metų, be to, iš jo konfiskuota 1 850 Eur.
Kitiems susivienijimo nariams skirtos švelnesnės bausmės – nuo 2 iki 7 m. laisvės atėmimo. Šios bausmės yra gerokai švelnesnės nei siūlė skirti prokuroras – teismas pažymėjo, kad šioje byloje pernelyg ilgai užsitęsė teisminis nagrinėjimas ne dėl kaltinamųjų kaltės.
„Asmenys turi teisę į kuo trumpesnį bylos nagrinėjimą, noriu pažymėti, kad kaltinamieji nevilkino proceso, labai pažangiai dalyvavo posėdžiuose. Keitėsi teisėjų sudėtis, tekdavo bylą pradėti nagrinėti iš naujo, arba dėl teisėjų ar advokatų užimtumo mes negalėdavome skirti posėdžių, todėl teko atiduoti duoklę – švelninti bausmes“, – žurnalistams sakė L. Ulbienė.
Dalis kaltinamųjų išvengė baudžiamosios atsakomybės, nes buvo išteisinti, o kitiems buvo nutraukta byla dėl to, kad suėjo senaties terminas baudžiamajai atsakomybei.
„Teisėjų kolegija konstatavo, kad egzistavo ginkluotas nusikalstamas susivienijimas ir jam vadovavo R. Simonaitis, todėl jis ir buvo nuteistas“, – nurodė teisėja L. Ulbienė.
Tuo metu kitas kaltinamasis Jaroslavas Vedrickis, kuriam taip pat buvo priskiriamas vadovavimas organizuotam nusikalstamam susivienijimui, dėl šio nusikaltimo buvo išteisintas – teismas konstatavo, kad jis ir kiti kaltinamieji veikė organizuotoje grupėje. Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, be to, iš jo konfiskuota daugiau kaip 7,2 tūkst. Eur.
Vienas kaltinamųjų šioje byloje – dabar jau buvęs popgrupės „69 danguje“ atlikėjos Ingridos Martinkėnaitės sutuoktinis Andrejus Velijevas (jų santuoka nutrūko teismui nagrinėjant bylą, kai apie sunkius kaltinimus ėmė rašyti žiniasklaida). Vyro namuose, kur tuo metu gyveno ir dainininkė, pareigūnai rado kokaino, be to, A. Velijevas dalyvavo apiplėšiant vieną žinomą garso režisierių – iš jo norėta pagrobti daugiau kaip 200 tūkst. eurų įkainotą garso aparatūrą.
Buvusiam dainininkės sutuoktiniui teismas skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo, bei nukentėjusiesiems priteisė beveik tūkstantį eurų žalai atlyginti.
Vienas nukentėjusiųjų – buvęs futbolininkas, Lietuvos futbolo rinktinės treneris Edgaras Jankauskas. Jam priklausantis butas sostinės Antakalnio mikrorajone buvo apvogtas dar 2009 m. sausį – iš sportininko namų buvo pavogti televizoriai, buitinė technika ir kt.
Nuo grupuotės nukentėjo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojas Renatas Juntonenas, dviejų advokatų šeimos.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Nėrijus Puškorius sakė, kad R. Simonaitis susivienijimą sukūrė ne vėliau kaip 2008 m. pradžioje ir jam vadovavo iki 2012 m. sausio.
„R. Simonaitis, betarpiškai vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, prižiūrėjo vidinių elgesio taisyklių ir drausmės laikymąsi, sprendė konfliktus su kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, rinko informaciją apie didelėmis pinigų sumomis, vertingomis prekėmis ir akcizais neapmokestintomis cigaretėmis disponuojančius asmenis, sistemino ją, rengė pats ir patvirtindavo kitų susivienijimo narių jau parengtus nusikalstamos veiklos planus, rūpinosi ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ir kitokių techninių priemonių įgijimu ir saugojimu, rinko ir kaupė lėšas, gautas iš nusikalstamos veiklos, paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis“, – sakė N. Puškorius.
Anot jo, R.Simonaitis, siekdamas užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš nusikalstamo susivienijimo narius, nevykdžiusius jo reikalavimų.
Tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad grupuotės taikinyje buvo vienas prekybos centrų „Maxima“ savininkų – ginkluoti nusikalstamo susivienijimo nariai ilgą laiką slapta stebėjo verslininką, kol galop ketino jį pagrobti.
Kuris iš „Maximos“ savininkų galėjo tapti gerai organizuoto nusikalstamo susivienijimo narių grobiu, prokuroras nėra linkęs atskleisti – kaltinimai dėl ketinimo įvykdyti sunkų nusikaltimą grupuotės nariams nebuvo pateikti. Kad „Smaugliai“ planavo pagrobti šį verslininką, pareigūnams nurodė ir vienas valstybės saugomas liudytojas – buvęs grupuotės narys.
Anot jo, garsaus verslininko pagrobimas turėjo įvykti Trakų rajone.
„Šį reikalą buvome atidėję kitam kartui, nes mums kažkas nenusisekė“, – sakė teisėsaugai nusikalstamo susivienijimo nusikaltimus padėjęs atskleisti buvęs gaujos narys.
Atsisakę planų pagrobti vieną „Maximos“ akcininkų, „Smaugliai“ ruošėsi kitam ne ką mažiau svarbiam nusikaltimui – restorano „Belmontas“ vadovo Anupro Mišeikio pagrobimui. Šiam nusikaltimui kelią spėjo užkirsti pareigūnai – nusikalstamo susivienijimo nariai buvo sulaikyti, kai vyko pagrobti verslininko.
Po verslininko pagrobimo tikėjosi voliotis piniguose
„Belmonto“ direktoriaus pagrobimą nusikalstamo susivienijimo nariai suplanavo dar 2011-ųjų gruodį – kaip teigė vienas valstybės saugomas liudytojas, apie verslininką, disponuojantį labai didelėmis pinigų sumomis, jam pranešė vienas gaujos vadeivų J. Vedrickis.
Kadangi grupuotės nariams tuo metu nebuvo pavykę apiplėšti vieno Panevėžio verslininko, kuri prekiavo aukso dirbiniais, šie kaip tik tuo metu ieškojo naujos aukos. A. Mišeikis jiems labai tiko, nes visi buvo girdėję istoriją, kaip kartą neblaivus verslininkas padarė avariją ir iš jos paspruko pagriebęs maišelį. Jame esą buvo milijonas litų.
Kad A. Mišeikis tikrai valdo dideles pinigų sumas, netrukus išsiaiškino dar kitas grupuotės narys. Susitikę jie ėmė ruoštis verslininko pagrobimui – iš pradžių buvo nutarta surinkti visą įmanomą informaciją apie tai, kur jis leidžia laiką, gyvena, su kuo bendrauja ir t. t.
Kadangi A. Mišeikis dažnai būdavo „Belmonte“, vyrai ne kartą čia buvo atvykę, jie taip pat lankėsi ir kavinėje prie Prezidentūros, kuriai taip pat vadovauja verslininkas. Čia jie ketino į A. Mišeikio automobilį įmontuoti sekimo įrangą, tačiau išsigando – kavinės teritorija buvo filmuojama vaizdo kameromis.
„Tada nutarėme GPS į automobilį įmontuoti tada, kai šis bus prie namų“, – sakė vienas liudytojų.
Planui pavykus grupuotės nariams buvo gerokai lengviau – jie galėjo sekti bene kiekvieną savo aukos žingsnį.
„Paskui mums kilo planas, kaip jį pagrobti – nutarėme nuo automobilio nuimti valstybinius numerius ir juos padėti prie kelio, kai šis iš darbo važiuos į namus, – pasakojo liudytojas. – Pamatęs savo numerius A. Mišeikis turėjo sustoti ir juos pasiimti, o mes tada planavome jį pagrobti.“
Pagrobtas A. Mišeikis būtų persodintas į kitą automobilį ir miško takais būtų nuvežtas į atokią vietą už Rokantiškių kapinių. Kad nematytų kelio, verslininkui ant galvos turėjo būti uždėtas juodos spalvos maišas, be to, kaltinamieji iš anksto pasiruošė ir kaukes, antrankius, virvę.
Nusikaltimo vietoje jie planavo papurkšti amoniako, kad vėliau pareigūnams nepavyktų paimti nusikaltėlių kvapo pėdsakų. Tačiau nužudyti A. Mišeikio kaltinamieji esą neketino – jie planavo, kad išsigandęs verslininkas greitai pasakys savo namo signalizacijos ir seifo kodus.
„Gavę pinigus mes jį būtume paleidę“, – sakė nusikaltime dalyvavę valstybės saugomi liudytojai.
Iš anksto suplanuoto plano grupuotės nariams nepavyko įgyvendinti – tuo metu su pareigūnais jau bendradarbiavo vienas jos narių, kuris ir atskleidė, kad yra suplanuotas A. Mišeikio pagrobimas. Iš verslininko turtą ketinę prievartauti grupuotės nariai buvo sulaikyti, kai važiavo į vietą, kurioje jie turėjo savo auką pagrobti.
„Aš žinojau, kad jie bus sulaikyti, todėl pasiūliau važiuoti kitu keliu – kad kiltų kuo mažiau pavojų sulaikymo metu“, – sakė saugomas liudytojas.
Linksminosi vestuvėse ir krikštynose
Pasak prokuroro N. Puškoriaus, iki 2012 m. sausio veikusio nusikalstamo susivienjimo nariai buvo ginkluoti, taip pat disponavo labai dideliu kiekiu sprogstamųjų medžiagų, turėjo policininkų uniformas, pažymėjimus ir pareigūnų naudojamas specialiąsias priemones.
Gaujos nariai palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis, kai kurie nusikaltimais kaltinami asmenys draugavo šeimomis, jie dalyvaudavo vieni kitų vestuvėse, vaikų krikštynose.
Susivienijimo nariai privalėdavo lyderiams iš anksto pranešti apie visus planuojamus daryti nusikaltimus – tik gavę vadovų palaiminimą jie galėjo įgyvendinti nusikalstamus kėslus.
Be to, R. Simonaitis stengėsi, kad kuo mažiau apie nusikaltimus žinotų kiti grupuotės nariai – esą kad būtų kuo mažiau liudytojų, jeigu juos sulaikytų policija. Be to, jis palaikė glaudžius ryšius su kitais sostinės nusikaltėliais ir puikiai žinojo, kas su kuo bendrauja ar koks verslininkas yra globojamas kitų grupuočių. Ikiteisminio tyrimo metu kai kurie grupuotės nariai pareigūnams prisipažino, kad priše planuojant pagrobti „Belmonto“ vadovą A. Mišeikį grupuotės vadeiva R. Simonaitis siūlė atsisakyti šio nusikaltimo, nes verslininkas esą palaikė glaudžius ryšius su tuomečiu Vilniaus meru Artūru Zuoku.
Pasak prokuroro, vadeivų reikalavimams nepaklusę nariai buvo baudžiami – kartą keli gaujos nariai apiplėšė kontrabandines cigaretes į Lietuvą atsigabenusį verslininką, tačiau apie tai nieko nesakė „Smauglių“ vadeivoms. Kai šie tai sužinojo, nusikaltime dalyvavę asmenys buvo nubausti. Gaujos nariai su lyderiais privalėjo dalintis „uždarbiu“ – po kiekvieno nusikaltimo sumokėti 10 proc.
Į bendrą iždą pinigus galėdavo įnešti tik gaujos lyderių patikėtiniai – jais buvo tapę vėliau su teisėsauga sutikę bendradarbiauti dabar valstybės saugomi liudytojai. Kadangi jie padėjo atskleisti nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo metu jiems pateikti kaltinimai buvo panaikinti – įtariamieji buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Daugiau apie šią grupuotę skaitykite susijusiuose DELFI straipsniuose.