Dar praėjusią savaitę daugiau nei 31 tūkst. jų dalyvavo privalomame matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP), tačiau iš jo toli gražu ne visi išėjo su šypsenomis. Dešimtokų teigimu, sunki jiems pasirodė ne viena užduotis.
Tačiau matematikos mokytojai laikosi kitokios nuomonės. Nors pora uždavinių vienam jų sukėlė klausimų, anot matematiko B. Burgio, kai kurias užduotis buvo sunkiau perskaityti nei jas atlikti.
Su visomis užduotimis galite susipažinti čia.
Situaciją vadina liepto galu
„Panašu, kad aukščiausieji švietimo sistemos vadai priėjo liepto galą. Panašu, kad visuomenė dabar jiems gali drąsiai pasakyti – karalius nuogas. Panašu, kad bukagalviams vadams net gudrybės jau nebepavyksta“, – paprašytas pakomentuoti šių metų matematikos PUPP užduotis, aiškino jis.
Anot B. Burgio, šių metų patikrinimas išdavė „valstybinę paslaptį“: nei mokytojai moko, nei moksleiviai mokosi, nei švietimo sistemos vadovai moka (nori, gali) tą ydingą ciklą užbaigti.
Užduotis sunkiau perskaityti nei jas atlikti?
„Palengvinkime užduotis, – nutarė švietimo vadai, – tada galėsime parodyti gerus švietimo rezultatus“, – ironizavo B. Burgis.
Jo teigimu, užduočių sudarytojai „palengvino“ kai kurias užduotis taip, kad jas perskaityti sunkiau nei atlikti.
„Pavyzdžiui, 14.2. O kai kurios (pavyzdžiui, 2, 3) yra akivaizdžios patyčios iš dešimtį metų mokyklas lankiusių žmonių, nes tokias užduotis atlikti buvo galima nė karto prieš tai neužėjus į mokyklą, o tik keletą kartų pro ją praėjus ir pro langus pasiklausius, apie ką ten kalbama“, – įsitikinęs jis.
Vienintele viltimi vadina tėvus
Matematiko teigimu, rezultatų analitikai nemato akivaizdaus dalyko – per daug užduočių buvo su pasirenkamaisiais variantais.
„Penkios užduotys buvo su pasirenkamaisiais atsakymais. Varna snapu pasirinkdama vieną iš keturių atsakymų vidutiniškai iš PUPP gautų daugiau nei vieną tašką. Vadinasi, moksleiviai, kurie gavo tik po vieną tašką, yra arba pažymėti nelaimės ženklu, arba padarė viską, kad daugiau negautų.
O kam jiems gauti daugiau? Ta vargšė valstybė nieko su jais padaryti negali. Na, nesimoko. Palengvino užduotis. Vis tiek nesimoko. Dar palengvino užduotis. Tada visai boikotuoja patikrą. Ką dabar darys valstybė? Ką apkaltins? Ką nubaus? Nieko. Vienintelė viltis – tėvai. Visuotinis tėvų sukilimas. Visuotinė tėvų surengta patikra ir vaikams, ir mokytojams, ir švietimo vadams“, – aiškino jis.
Pats mokytojas pripažino negalintis išspręsti uždavinio
Savo ruožtu matematikos mokytojas ir vadovėlių autorius Valdas Vanagas DELFI tikino, kad be šaukšto deguto šių metų PUPP neapsieita.
„Būtų visai normalus patikrinimas, jei ne pora uždavinių. Paskutinis, 15 uždavinys, tikrai nelabai gražus. Patikrinimo dieną nebuvo paskelbta vertinimo instrukcija, kurią turėtų skelbti iš karto. Tačiau, matyt, buvo susidurta su problema, kad NEC nelabai žino, ką daryti ir kaip vertinti tą uždavinį. Iš tradicinio darbo uždavinio buvo padaryta kažkas nenormalaus. Kai pradedama išsidirbinėti, kažką kurti, kombinuoti, gerinti, sukti, galus slėpti ar atrasti tai, ko nėra, išeina nei šis, nei tas“, – aiškino jis.
V. Vanagas tikino, kad nors žino, kokio atsakymo uždavinyje reikalaujama, gali jį gauti, užduoties išspręsti nemoka, o paaiškinti, kaip tai daryti, tuo labiau.
„Jei būtų pasakyta, kad vienas žmogus darbą padaro per 6, kitas – per 10 minučių ir būtų paklausta, per kiek laiko abu jie padaro tą darbą, viskas būtų aišku. Tačiau kai viskas perkelta į puslapius, redagavimą, vienai davė, kitai nedavė, nepaaiškinta, ar abi gali tą patį puslapį redaguoti, ar tik viena, uždavinys pasidaro niekinis“, – įsitikinęs jis.
Klausimų sukėlė ir dar vienas uždavinys
Klausimų jam sukėlė ir 14 uždavinio 2 dalis, kuriame nurodomos skirtingos sąlygos ir prašoma nuspalvinti langelius, kurie žymi atvejus, kuomet vienas žaidėjų laimi.
„Jame 2 dalykai suplakti į krūvą. Žinoma, galima atsirinkti, kas prie ko, bet norint suprasti, apie ką kalbama, reikia gerokai paplušėti. Galima suprasti, tačiau vis tiek tai yra negražu. Geriau kalbėti apie paprastus, aiškius dalykus. Uždavinių sąlygos turi būti tokios, kad neliktų vietos interpretacijai“, – įsitikinęs jis.
Tuo labiau, pridūrė V. Vanagas, kad ir pagerinti šį uždavinį visai nesunku.
„Jei metus laiko NEC rengia 15 uždavinių sąlygų ir tai sukelia problemų, tai kažkas negerai. Vis tik būtų galima parinkti tokią sąlygą, kad visiems būtų aišku. Jei abejoji, nedėk to uždavinio, dėk kitą. Kai aš, mokytojas, skaitydamas sąlygą jaučiuosi nejaukiai, tai kaip jaučiasi mokinys?“, – retoriškai klausė jis.
40-yje mokyklų vidurkis nesiekia 4 balų
Tačiau, nekreipiant dėmesio į šias užduotis, V. Vanago teigimu, 10-okams skirtas patikrinimas buvo visai neblogas.
„Žinoma, visada galima tobulinti. Gal būčiau dar kokį tikimybių uždavinį įdėjęs, dar šis tas patikrinta nebuvo, tačiau šis patikrinimas tikrai buvo panašus į patikrinimą: buvo ir ką mažiau, ir ką daugiau žinių turintiems veikti“, – patikino jis.
Paprašytas pakomentuoti, ką jis mano apie vis pabrėžiamus kaip itin prastus dešimtokų PUPP rezultatus, V. Vanagas tikino galintis įvardyti kelias to priežastis.
DELFI primena, kad NEC duomenimis, bent vieną nepatenkinamą įvertinimą (nuo 1 iki 3 balų) iš praėjusių metų PUPP gavo 23,3 proc. dešimtokų. Bendras visų dešimtokų matematikos PUPP išlaikymo balo vidurkis – 5,59. Lietuvių kalbos – 6,33. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, 40-yje pagrindinių mokyklų visų dešimtokų PUPP rezultatų vidurkis nesiekia nė 4 balų 10-ies balų sistemoje. Šią situaciją minėto žurnalo redaktorius Gintaras Sarafinas vadino „absoliučiai apgailėtina“.
Įvardijo, kodėl stebime prastus rezultatus
„Pirma, skaičiuotuvai turi būti išmesti. Tai reiškia, kad iki 10-os klasės neturi būti net kalbų apie tai, kad mokiniai pamokų metu gali naudotis skaičiuotuvais. Jie 15 iš 2 padauginti mintinai negali, smegenys nedirba. Turiu tokį draugą, pažįstamo 11-okas sūnus yra labai gabus, bet jo rankos be skaičiuotuvo dreba – tam tikra jo smegenų sritis tiesiog atrofavosi ir ją atgaivinti jam sunku.
Antra, mokiniai Lietuvoje labai „serga“ telefonų liga. Pamokų metu jie rašo trumpąsias žinutes, todėl nieko negirdi, nieko nesupranta. O tai matematikoje yra viskas. Jei paimi iš vaiko telefoną ir pasidedi ant stalo, gali pastebėti, kaip blogai jis ima jaustis.
Toliau, mokiniai į mokyklą nori, ateina, nenori, neina arba kada nori išeina. Įsivaizduokite, jaunuolis praleido vieną matematikos pamoką, naują temą, Kitoje pamokoje jis – nulis. Turi būti mokinių ir tėvų atsakomybė, kad į pamokas eiti privaloma. Jei neina, turi būti reaguojama iš karto.
Kita priežastis, mokinių darbo išskirstymas. Asmuo iki 18-os metų negali per dieną protinį darbą dirbti ilgiau nei 5 valandas. Įsivaizduokite, jie turi ir po 6-7 pamokas per dieną, jei paskutinės dvi pamokos – matematika, ar tai kažką duoda? Tvarkaraštis turėtų būti sudarytas taip: 4-5 pagrindinių dalykų pamokos, o po jų – kita ugdomoji ir projektinė veikla“, – aiškino jis.
Dėmesį V. Vanagas atkreipė ir į tai, kad šiemet PUPP dešimtokai laikė gegužės, o ne birželio pradžioje, kaip anksčiau. Tad, jo teigimu, iš mokinių buvo atimtas mėnesis laiko pasiruošimui.
Nesistebi dėl kilusių diskusijų
Savo ruožtu Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė, paprašyta pakomentuoti 15 ir 14.2 uždavinį, kurie V. Vanagui pasirodė neaiškūs, tikino, kad jie priskirti kaip tikrinantys mokinių matematinio mąstymo gebėjimus aukštesniuoju lygiu, kuriam iš viso turi būti skirta 20 procentų visų užduoties taškų.
„Tai reiškia, kad tokiais uždaviniais yra tikrinamos ne tik mokinių matematinės žinios, bet ir gebėjimas spręsti matematines problemas, nusimatyti tų problemų sprendimo strategijas, skaityti ir suvokti, gebėti atsirinkti reikalingą tekstinę ir vaizdinę informaciją. Įvertinus kelerių metų matematikos pasiekimų patikrinimo rezultatų tendencijas, nenuostabu, kad šių uždavinių sąlygų formuluotės ir sprendimo būdai sulaukia daugiau diskusijų, nes tai nėra tradiciniai iš vadovėlio paimti uždavinių analogai“, – sakė ji.
Anot S. Vingelienės, iš mokytojų klausimų dėl šių uždavinių jie nesulaukė.
8 žmonės užduotis kūrė 8-10 mėnesių
Pasak NEC vadovės, PUPP užduotis rengiamos apie 8–10 mėnesių (tiksli trukmė kiekvienais metais priklauso nuo patvirtinamo pasiekimų patikrinimo vykdymo tvarkaraščio). Matematikos PUPP užduoties rengimo, recenzavimo, vertimo, redagavimo, maketavimo veiklose dalyvavo 8 žmonių grupė.
„Kiekvienais metais, tiek po pasiekimų patikrinimo, tiek po valstybinių brandos egzaminų vyksta vienokios ar kitokios diskusijos apie užduočių atitiktį programai, mokinių galimybes atlikti pateiktas užduotis, mokinių rezultatus. Tai priimame kaip savo darbo sudėtinę, labai svarbią dalį, nes suvokiame NEC atsakomybę, kad mūsų pateiktos užduotys iliustruotų keliamus reikalavimus mokinių gebėjimams“, – aiškino ji.
Pasak NEC direktorės, vertinimo instrukcijos mokytojams kitą dieną po PUPP buvo pateiktos sąmoningai ir tai buvo nuspręsta dar prieš patikrinimą.
„Po pasiekimų patikrinimo, kaip ir po valstybinių brandos egzaminų, yra atliekama svarbi vertinimo instrukcijos tikslinimo procedūra. Jos tikslas – išnagrinėti ar išanalizuoti atliktų mokinių darbų pavyzdžius ir, esant reikalui, papildyti vertinimo instrukciją galimais ir kitais teisingais atsakymais, pavyzdžiui: lietuvių kalbos (gimtosios) PUPP teksto suvokimo užduotyse – atsakymais, kuriuos savais žodžiais formuluoja mokiniai, matematikos PUPP – kitais uždavinių sprendimo būdais, kuriuos gali panaudoti mokiniai. Tokiu būdu patikslinta vertinimo instrukcija supažindina mokytojus su platesniu teisingų atsakymų, sprendimo būdų spektru, originaliai atsakę ar išsprendę užduotis mokiniai nėra baudžiami, o gauna taškus“, – aiškino jis.