Klausk teisininko: ar gausiu darbo užmokestį, jeigu po atleidimo darbdavys pusę metų neatsiskaitė?

Iš darbo išėjau dėl to, kad darbdavys nuolat vėluodavo laiku sumokėti darbo užmokestį. Darbo sutarties pasibaigimo dieną darbdavys pilnai su manimi neatsiskaitė. Nuo darbo sutarties pasibaigimo praėjo daugiau nei pusė metų. Man priklausančios sumos buvo sumokėtos po daugiau nei pusės metų. Noriu kreiptis dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už vėlavimą atsiskaityti. Ar tokiu atveju reikia kreiptis į teismą, ar į kitą instituciją? Ar nepraleidau įstatymo nustatyto termino?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros Mecelienė, Čiurlys ir partneriai advokatė Agnė Mecelienė.

Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu Darbo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, įskaitant darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką.

Kai uždelsiama atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui turi būti mokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką esant šioms sąlygoms: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas.

Svarbu pažymėti, jog pilnas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką darbuotojui priklauso tik tokiais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėta viso jam priklausančio vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokesčio suma. Kai laiku nesumokėta suma yra mažesnė, vidutinio darbo užmokesčio suma atitinkamai mažinama. Vidutinio darbo užmokesčio suma mažinama taip pat ir tokiais atvejais, kai ji yra aiškiai neadekvati darbdavio padarytam pažeidimui, t.y. kai yra prieštaravimas teisingumo ir proporcingumo principui (pvz., kai darbuotojas įmonėje dirbo trumpai, o vidutinio darbo užmokesčio suma yra didelė arba kai darbdavio finansinė padėtis yra sunki, kt.).

Reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką priskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Todėl skaitytojo nurodytos situacijos atveju darbuotojas su reikalavimu dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo iš darbdavio turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Prašymas darbo ginčų komisijai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Komisija prašymą turi išnagrinėti per 1 mėnesį, terminas motyvuotai gali būti pratęstas dar 1 mėnesiui.

Atsakant į skaitytojo klausimą dėl termino, pažymėtina, jog Darbo kodeksas numato, kad rašytinis prašymas darbo ginčų komisijai gali būti pateiktas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad buvo pažeistos jo teisės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas apie pažeistą savo teisę sužino kitą dieną po atleidimo iš darbo, kadangi būtent atleidimo iš darbo dieną darbdavys privalo pilnai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Taigi, skaitytojo nurodytu atveju, darbuotojas būtų praleidęs minėtą 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą.

Tačiau praleistas terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Termino praleidimo priežastys vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Paprastai, Darbo ginčų komisija  yra linkusi atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą, jeigu į komisiją yra kreipiamasi nepasibaigus bendram 3 metų ieškinio senaties terminui. Darbo ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 1 mėnesį nuo komisijos sprendimo priėmimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į advokatę Agnę Mecelienę el. paštu [e-mail] arba kitais kontaktais nurodytais kontoros internetiniame puslapyje www.mclegal.lt pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.