Klausk teisininko: nesutinku su atlyginimo sumažinimu, kaip elgtis?

Darbdavys pranešė, kad sumažins atlyginimą 30 proc., pareigos nesikeičia. Su tokiu algos sumažinimu nenoriu sutikti. Įmonėje vyksta reorganizacija. Ar pačiam darbuotojui reikėtų siūlyti darbdaviui, kad jis išeina iš darbo šalių susitarimu, ar darbuotojas praneša, kad jis nesutinka ir tada darbdavys savo iniciatyva atleidžia darbuotoją jį įspėdamas pagal priklausantį terminą ir išmokėdamas išeitinę išmoką?

Į DELFI skaitytojo laišką atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto lektorė, advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatė Julija Viktorija Flis.

Dėkoju už Jūsų klausimą. Atsakydama į jį pateiksiu pavyzdį iš teismų praktikos.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 1 d. ir 2 d. neteisėtu ir grąžinti į pirmesnį kultūros mokytojos metodininkės darbą. Byloje buvo nustatyta, kad mokykla, kurioje dirbo ieškovė, buvo reorganizuota, ieškovei pasiūlytas mažesnis darbo krūvis.

Ieškovė nesutiko su pasiūlymu, todėl buvo atleista pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 1 ir 2 dalis, išmokant ieškovei šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Iš šios teismo nutarties darytina išvada, kad darbdavys, tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka su darbo sutarties sąlygų pakeitimu, vadovaudamasis Darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, turi teisę nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 129 straipsnį.

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, išskyrus atvejį, kai nutraukiama terminuota darbo sutartis ir darbuotojui išmokamas vidutinis darbo užmokestis už likusį darbo sutarties galiojimo laiką, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną.

Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą tvarką bei terminus reglamentuoja Darbo kodekso 130 straipsnis, vadovaujantis kuriuo darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą turi būti įspėtas prieš du arba keturis mėnesius. Keturių mėnesių įspėjimo terminas taikomas darbuotojams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų.

Išeitinė išmoka darbuotojui mokama pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostatas ir gali būti nuo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iki šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Išeitinės išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamą stažą toje darbovietėje.

Norėčiau atkreipti DELFI skaitytojo (-os) dėmesį ir į Darbo kodekso 138 straipsnį.

Pagal Darbo kodekso 138 straipsnio nuostatas įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 138 straipsnio redakcijos tikslas – įgyvendinti 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvą Nr. 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių verslo ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai įstaiga reorganizuojama, darbuotojų, dirbančių toje įstaigoje, reorganizavimo metu egzistuojantys darbo santykiai nenutrūksta, o iš jų kylančios teisės ir pareigos pereina naujajam darbdaviui. Naujasis darbdavys neturi teisės atsisakyti perimti iš darbo santykių kylančias teises ir pareigas.

Šiame komentare trumpai paminėtoje mokytojos byloje nebuvo atkreiptas teismų dėmesys į Darbo kodekso 138 straipsnį bei į 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvą Nr. 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių verslo ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.