Gynybos paramos fondo vadovas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, paklaustas, ką daryti, kad Europos savarankiškumo saugumo srityje daugėtų, vardijo būtinus darbus.
„Po Švedijos ir Suomijos įstojimo į NATO, tai vos kelios ES valstybės liko ne aljanso narės. <...> Tos kalbos apie ES kariuomenę nėra nieko naujo, tik kad didžioji dauguma ES valstybių priklauso NATO. Tai būtų vystomos tos pačios pajėgos. <...>
O kur aš manyčiau, kad būtų pridėtinė vertė, tai, kad ES valstybės dabar daugiau užkurtų savo gynybos pramonę.
Nes jau praėjo dveji metai pilnos Rusijos invazijos Ukrainoje, o gynybos pramonė negauna valstybių užsakymų, pakankamo finansavimo, kad galėtų gaminti proporcingai reikalus skaičius ginkluotės, pildyti ne tik savo sandėlius, bet ir remti Ukrainą, kuri dabar kariauja už visą ES“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi V. Malinionis.
Atsargos pulkininkas tikino, jog dveji metai nuo Rusijos plataus masto karo Ukrainoje praėjo, daug laiko jau iššvaistyta.
„Tie apsisukimai yra labai lėti. Tad jeigu ES formate kažkokie žingsniai, kurie tą gynybos pramonę skatins, gal ir gerai. Bet kažkaip man toks pojūtis, kad tie procesai per lėtai vyksta“, – savo poziciją dėstė pašnekovas V. Malinionis.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas tikino, jog karių, kurie galėtų atlikti užduotis, net ir įkūrus ES kariuomenę nepadaugėtų, nes realios pajėgos persidengia nacionaliniu, NATO ir ES lygmeniu.
„ES, NATO narės jos turi didinti gynybos išlaidas ir didinti karinį personalą. Jeigu tai nebus daroma, tai nebus užpildytas ir NATO naujasis pajėgų modelis, kuriuose nustatomi įpareigojimai Europos valstybėms parengti tam tikrus skaičius karių, lėktuvų ir laivų.
O apie ES sunku kalbėti. Čia yra tas didysis paradoksas, kad neva mes kalbame apie 3 skirtingus dalykus, bet karys yra vienas – konkrečios valstybės“, – pažymėjo G. Česnakas.
Jis tikino, jog vertėtų kalbėti ne apie ES kariuomenę, bet apie bendrą valstybių veikimą.
„ES yra įsteigusi pajėgas, numatyta 5 tūkst. greitojo reagavimo pajėgų karių, kurie turi reaguoti į įvairias krizes, įskaitant karines už ES valstybių ribų. ES sutartyje taip pat yra numatyta savotiška kolektyvinė gynyba, kaip ir NATO. Bet apie ją mažai, kas kalba. Bet ką galime matyti, kad ES neapsiima kolektyvinės, teritorinės gynybos, palikdama valstybėms narėms ir NATO šioje vietoje veikti.
Taigi, aš sakyčiau, kad kalbant apie ES kariuomenę mes turime kalbėti apie Europos valstybių karinio bendradarbiavimo galimybes, galbūt galimybes skolintis tam tikras technikas, vystyti palydovų tinklus, kurie reikalingi visoms valstybėms narėms, tuo bendrai naudotis. Taigi, reikia reikia vystyti tuos pajėgumus, kurie gali būti bendrai panaudojami esant poreikiui“, – savo poziciją Žinių radijo laidoje dėstė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius G. Česnakas.
