Karas Ukrainoje nerimo lietuviams kelia mažiau nei pandemija ir karantinas

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė tvirtina, kad iš ilgamečių tyrimų duomenų galima daryti prielaidą, esą iki 2018 m. visuomenės emocijos esmingai nesikeitė. Tačiau vėliau, prasidėjus „Covid-19“ pandemijai bei su ja susijusiems karantino apribojimams, nerimo ir streso rodikliai gerokai pakilo. Pandemijos situacijai pagerėjus, tie neigiami emociniai rodikliai sumažėjo. Tarkime, streso pojūčio – veik perpus. Nerimo ir streso jausmo į 2022–2021 m. lygį nesugrąžino ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. „Karas vyksta vis tik ne savam kieme, atsiranda ir pripratimas, – sako R. Ališauskienė. – Nors didelė infliacija ir panašūs veiksniai vis dar stabdo šalies gyventojų nuotaikas taip, kad būtų galima tikėtis jų sugrįžimo į „normalią būseną“, kuri buvo iki 2018 m.“

Pasak sociologės, visuomenės emocijų tyrimą „Baltijos tyrimai“ anksčiau nuolat darė kartu su tarptautiniais partneriais maždaug 150 pasaulio šalių. Dabar – tik Lietuvoje. „Jis naudingas tuo, kad dažniau matuodami emocinę būseną galime atpažinti, kokie įvykiai lemia nuotaikų kaitą“, – sako R. Ališauskienė. Iš pateikto grafiko esą matyti, kaip nerimą bei stresą veikia pandemija ir karantinas. Ukrainos karas neigiamų emocijų visuomenei kelia mažiau, nors palyginti aukštą nerimo ir streso lygį (palyginti su 2018 m. rodikliais) palaiko aukšta infliacija ir brangstantis kai kurių visuomenės grupių gyvenimas. „Tai atpažįstame ir vertiname, – pasakoja „Baltijos tyrimų“ vadovė. – Arba emocinę būseną veikia konkretūs sprendimai, jų korekcijos, arba tiesiog randasi tam tikras pripratimas, susitaikymas su esama padėtimi, o emocijos sugrįžta į labiau įprastą būseną.“ Taip pat pastebėta, kad 2006–2018 m. mūsų visuomenės emocinė būsena veik niekuo neišsiskyrė, o štai 2020–2021 m. atsirado neigiamų emocijų pliūpsnis.

Tarptautinių tyrimų patirtis, pasak R. Ališauskienės, leidžia tvirtinti, kad lietuviai gali gana aiškiai apibūdinti savo būseną. „Suprantama, kad kai kurie žmonės savo būseną apibūdina gana buitiškai, – sako sociologė. – Tačiau paprastai neklausia, kas tai yra.“

Turėjo įtakos rinkimų rezultatams

Paklausta, kokią įtaką neigiamų emocijų protrūkis daro kitiems visuomenės reiškiniams, R. Ališauskienė pasakoja, kad 2020–2021 m. buvo galima tikėtis agresijos, smurto bei savižudybių protrūkių: „Tai vėliau pasitvirtino mums bendraujant su teisėsaugos institucijomis.“

Kita vertus, 2020–2021 m. vyravusios neigiamos emocijos galėjo turėti įtakos 2020-ųjų spalį vykusių rinkimų į Seimą rezultatams (ligi tol parlamentinę daugumą subūrusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga juos pralaimėjo ir politinėje pozicijoje užleido vietą dešinių partijų koalicijai). „Juk ypač Laisvės partija, Liberalų sąjūdis grindė savo rinkimų kampaniją nepasitenkinimu karantino suvaržymais, – prisimena R. Ališauskienė. – Konservatoriai žadėjo nieko neuždarinėti, padėti verslui. Jau daug kas pamiršo tą priešrinkiminę kritiką. Taigi įtakos tikrai galėjo būti.“

Smūgis jaunimui

„Baltijos tyrimų“ vadovė, be to, priduria, esą galima buvo tikėtis, kad pandemija ir karantino suvaržymai ypač paveiks vyresnės kartos žmones. Tačiau įvykę priešingai: labiausiai blogą įtaką pajuto jaunesni žmonės: „Galbūt dėl to, kad jiems tai buvo pirma tokia krizė gyvenime, kuriai buvo visiškai nepasiruošę.“ Jauni žmonės per karantiną sėdėjo vieni su mažais vaikais, paskolų našta ir neaiškiomis darbo perspektyvomis. „Vyresniesiems, atmetant jų fiziškai patirtas problemas dėl sveikatos sutrikimų tuo metu, prisitaikyti padėjo gyvenimiška patirtis – jie juk žinojo, ką reiškia skaudžios ūkio reformos, bankų žlugimas, ekonominės krizės“, – sako. R. Ališauskienė. Pasak jos, todėl sveikatos apsaugos specialistai iš karto kalbėjo apie tai, kad dėl karantino suvaržymų visuomenei prireiks įvairios pagalbos – psichologinės, psichiatrinės, nes radosi depresija, agresija ir žmonių polinkis į savižudybę. „Dar sakyčiau, kad lyginant vyrus ir moteris, suvaržymai veikė labiau moteris, kurioms radosi susirūpinimas dėl šeimos, vaikų ateities“, – sakė R. Ališauskienė.

Šis žurnalistinis darbas priklauso „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįsta kritinio mąstymo laboratorijai“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Šis pasakojimas atspindi autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. APF neprisiima jokios atsakomybės už šiame tekste esančią informaciją.