Perkėlimas iš kalėjimo režimo į bendrojo naudojimo gyvenamąsias patalpas nuteistiesiems yra laikoma paskatinimo priemone, tačiau kai kurie „gyvagalviai“ (taip juos vadina kalėjimų sistemos darbuotojai) tokios „dovanos“ nenori – jie teigia, kad apgyvendinti bendrabučio tipo patalpose kartu su kitais pavojingiausiais šalies nusikaltėliais nesijaus saugūs, jų gyvybėms grės pavojus.
Kalėjimų sistemos pertvarka, kai iki gruodžio pabaigos iš sostinės centro bus iškeldinti visi Lukiškių kalėjime esantys suimtieji ir nuteistieji, dar tik pradėta, tačiau jau dabar aiškėja, kad pareigūnams gali tekti koreguoti savo planus.
Šiuo metu Lukiškėse yra apie šimtas iki gyvos galvos įkalintų nuteistųjų, kuriuos po kalėjimo perkėlimo ketinama apgyvendinti kamerinio tipo patalpose kitose įkalinimo įstaigose. Kokiose – tiksliai dar nenuspręsta. Šį skaičių kalėjimo administracija nutarė sumažinti ir dar praėjusių metų pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismui įteikė 40 teikimų dėl „gyvagalvių“ perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus. Čia yra atskiras sektorius, kuriame gyvena keliasdešimt nuteistųjų. Vienas garsiausių, ilgą laiką siekęs švelnesnių kalinimo sąlygų, – buvęs Kauno nusikalstamo pasaulio šulas Henrikas Daktaras.
Teisėjai jau išnagrinėjo šešis teikimus ir visus juos atmetė – nuteistieji iki gyvos galvos iš kalėjimo negali būti perkelti į pataisos namus, nors tokia galimybė jiems atsiranda Lukiškėse praleidus dešimt metų.
Prokurorė kritikuoja: tai – tik rekomendacijos
Vilniaus apylinkės prokurorė Danutė Mekionienė neslepia, kad Bausmių vykdymo kodekse numatytas nuteistojo iki gyvos galvos perkėlimas į pataisos namus yra prilyginamas paskatinimui.
„Tačiau šiuo atveju nuteistųjų perkėlimą į pataisos namus lemia ne siekis juos paskatinti, o kalėjimo uždarymo nulemtas poreikis – Kalėjimų departamentas Lukiškėms pateikė rekomendacijas, kad kiek galima daugiau nuteistųjų perkelti į pataisos namus, – sakė prokurorė. – Tokios rekomendacijos teismui, nagrinėjančiam teikimą, nėra privalomos, o sprendimą, ar perkelti nuteistąjį, pirmiausiai lemia jo asmenybės charakteristikos, asmens ir jo padarytų veikų pavojingumas.“
Ir prokurorė yra teisi – iš teismui perduotų griežčiausiomis bausmėmis nuteistų žudikų asmens bylų aiškėja, kad šie kol kas dar net neverti gyventi bendrabučio tipo patalpose kartu su kitais nuteistaisiais, nes tokiu atveju kiltų pavojaus grėsmė ne tik kitiems kaliniams, bet ir juos prižiūrėti turintiems pareigūnams.
Lukiškių kalėjime įkalinti „gyvagalviai“ yra apgyvendinti po vieną, o jeigu sutinka – dviese. Aiškėja, kad net ne visi nuteistieji ir norėtų geresnių gyvenimo sąlygų – prieš 10 metų visame Panevėžyje paniką kėlęs Edmundas Svotas yra nuteistas dėl dviejų žmonių nužudymo. Nustatyta, kad vieną vakarą jis daugiabučių laiptinėse užpuolė ir subadė tris nepažįstamus vyrus, tik vienam jų pavyko išgyventi.
Maniakas vaiko veidu. Taip apie E. Svotą prieš dešimtmetį kalbėjo panevėžiečiai, kuriems ne juokais baimės įvarė nusikaltėlio siautėjimai – dėl to net buvo uždarytos kai kurios miesto mokyklos.
Keliolika kartų teistas ir anksčiau kaltę neigęs dabar jau 36 metų sulaukęs E. Svotas pergalvojo savo elgesį Lukiškėse ir kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta. Tačiau nenori gyventi su kitais kaliniais – bijo dėl savo saugumo.
Kai Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo svarstomas Lukiškių kalėjimo teikimas dėl E. Svoto perkėlimo į pataisos namus, žudiko posėdžių salėje nebuvo – teisėjui jis atsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nesutinka su perkėlimu iš kalėjimo, nes baiminasi dėl savo saugumo.
Perkėlimas – paskatinimo priemonė
Kodėl nesijaustų saugus kalėdamas su kitais pavojingiausiais nusikaltėliais, E. Svotas nesako, tuo metu prokurorė D. Mekionienė pažymėjo, kad kalėjimo kameros režimu įkalinto kalinio perkėlimas į pataisos namus yra prilyginamas paskatinimui.
„Tai būtų galima prilyginti situacijai, kai žmogui norima įteikti puokštę gėlių, tačiau šis nenori jų priimti“, – sakė prokurorė. Jos teigimu, nors ir nėra privaloma, tačiau į tokią nuteistojo iki gyvos galvos poziciją reikėtų atsižvelgti, juo labiau, kad ir jo charakteristika nėra pati iš geriausių.
Tuo metu Lukiškių TIK teismui perduotuose dokumentuose teigiama, kad dėl dvigubos žmogžudystės ir kitų sunkių nusikatimų griežčiausia bausme įkalintas E. Svotas kategoriškai nesutinka su perkėlimu, tačiau jo elgesys įkalinimo įstaigoje vertinamas gerai.
„E. Svoto smurtinio elgesio rizika būnant itin struktūruotoje aplinkoje išlieka vidutine, o agresijos riziką gali įtakoti nuteistąjį frustruojančios situacijos, susijusios su jo poreikių nepatenkinimu bei rėmimasis išskirtinai savo patyrimu – nuteistasis yra reikalaujantis pakankamai daug dėmesio, būsena nuosekli su dažnais ir intensyviais pykčio protrūkiais“, – teigiama kalėjimo rašte.
Kalėjimo atstovai taip pat nurodė, kad E. Svotas yra kategoriškas ir greitai susierzinantis, kai jo nesupranta, pokalbiuose jis pripažįsta, jog egzistuoja nusikalstamo pasaulio subkultūra, tačiau jos netoleruoja. „Nuteistasis vengia pokalbių apie įvykdytus nusikaltimus“, – nurodoma teismui.
Teikimą išnagrinėjęs teisėjas nutarė netenkinti Lukiškių kalėjimo prašymo ir E. Svotą paliko kalėjime, nors įkalinimo iki gyvos galvos bausme nuteistas žudikas ir atitiko įstatyme numatytas formalias sąlygas dėl perkėlimo.
„Iš paties E. Svoto pozicijos teikimo atžvilgiu matyti, jog jis kategoriškai nesutinka atlikti tolesnę bausmę kitomis apgyvendinimo sąlygomis, nei jam šiuo metu yra užtikrinamos kalėjime, nerimauja dėl grėsmių savo asmeniui gyvenant bendrabučio tipo patalpose pataisos namuose, kur jam nebus užtikrinama galimybė gyventi kameroje vienam ar dviese, – nurodė teismas.
– Galimybę būti perkeltam į pataisos namus jis traktuoja ne kaip paskatinimą, perkeliant į švelnesnes bausmės režimo sąlygas, o kaip jo padėties pabloginimą, kas nagrinėjamu atveju teismui kelia pagrįstų abejonių dėl šios paskatinimo priemonės taikymo tikslingumo. Nors įstatymų leidėjas nenumato, jog nuteistojo pozicija dėl jo perkėlimo į pataisos namus būtų privaloma įkalinimo vietos administracijai ar teismui ir pati savaime būtų laikoma lemiamu veiksniu sprendimo priėmimui, tačiau skatinimo priemonė, kurios nepageidauja nuteistasis, neturi prasmės.“
Gali kelti grėsmę
Pasak teismo, svarstant šį klausimą neabejotinai yra svarbus ir psichologinis E. Svoto asmenybės įvertinimas, susijęs su jo galimybėmis sėkmingai adaptuotis naujo režimo sąlygomis – Bausmių vykdymo kodekse numatyta, kad tik kalėjimuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji laikomi kamerose po vieną, o jų sutikimu – po du, pataisos namuose šie nuteistieji tiesiog laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.
„Dėl ko iki šiol sėkmingas socialinės reabilitacijos procesas bus sutrikdytas, bausmės tikslai (sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) nepasiekti, – pabrėžė teismas. – Po 10 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo kalėjime nuteistieji toliau atlikti bausmę pataisos namuose gali nesant jokių abejonių dėl galimo pavojingo nuteistojo elgesio pasikartojimo ateityje, tuo tarpu byloje esantys duomenys tokios išvados daryti neleidžia.“
Žudė ne tik laisvėje, bet ir už grotų
Iš Lukiškių nebus perkeltas ir iki suėmimo Kretingos rajone gyvenęs Kęstutis Kontrimas – jis už grotų pateko dėl tyčinio nužudymo, o dar vieną sunkų nusikaltimą įvykdė atlikdamas bausmę: Marijampolės pataisos namuose nužudė kitą kalinį.
Dėl savo pavojingumo K. Kontrimas buvo nuteistas pačia griežčiausia bausme – tai nusikaltėlį labai paveikė, nes kalėjime jis nustojo šnekėti. Kai žudikas buvo atvežtas į teismą, ir čia atsisakė bendrauti su teisėju – savo poziciją kalinys išsako tik raštu.
„K. Kontrimas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už nusikaltimus, kurie yra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, sukėlę negrįžtamas pasekmes, – nurodė teismas. – Padarytų nusikaltimų turinys įrodo itin pavojingą nuteistojo elgesį, būnant net ir įkalinimo įstaigoje. K. Kontrimas teistas ne tik už kito asmens nužudymą būnant laisvėje, bet ir už kito nuteistojo nužudymą būnant pataisos įstaigoje, netgi baudos izoliatoriuje, iš chuliganiškų paskatų. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad tokie asmenys toliau atlikti skirtą bausmę pataisos namuose gali tik išimtinais atvejais, nesant jokių abejonių dėl galimo pavojingo nuteistojo elgesio pasikartojimo ateityje. Šiuo metu tokia išvada negalima.“
Pasak teismo, nuteistojo pasirinktas elgesys šiuo metu, jo pavojingumas, teisingumo principo tinkamas įgyvendinimas, atlikta nežymiai 10 metų viršijanti bausmės dalis neleidžia pripažinti, kad šiuo metu egzistuoja pakankami pagrindai, jog nuteistasis tolesnę bausmę šiuo metu galėtų atlikti švelnesnio režimo sąlygomis
„Paskirtą K. Kontrimui bausmę laisvės atėmimą iki gyvos galvos, kuri skirta atlikti kalėjime, leidžiant atlikti pataisos namuose būtų netinkamai įgyvendinami bausmės tikslai“, – teismas pabrėžė, kad nuteisiant nusikaltėlius yra siekiama ne tik juos sulaikyti asmenis nuo naujų nusikaltimų padarymo, bet ir juos paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Lukiškių kalėjimo administracija K. Kontrimą apibūdino kaip ramų ir uždaro būdo mažai bendraujantį asmenį, kuris į visus žmones žiūri įtariai, stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, nepalankiose situacijose būna agresyvus ir įžeidus, sureikšmina jam ištartus žodžius. Kalinys nebendrauja nei su pareigūnais, nei su kitais kaliniais, taip pat nepalaiko ryšių su artimaisiais.
„Nusikalstamo pasaulio subkultūrą nuteistasis suvokia neadekvačiai, nesuprantama apie ką kalbama, savo kaltę įvykdytame nusikaltime pripažįsta tik iš dalies, remiantis stebėjimu bei pokalbiais su nuteistuoju, galima teigti, jog nuteistojo santykiai su aplinka yra sutrikę, elgesys neadekvatus, būdingas savitumas bei mąstymo keistumas, socialinė adaptacija sunki“, – teismui nurodė kalėjimo atstovai.
Iš Lukiškių kalėjimo buvo siekiama perkelti ir kitus pavojingus nusikaltėlius – savo tėvus ir brolį užkapojęs Jurbarko rajono gyventoją Algirdą Dabravolskį, tris merginas nužudžiusį ir keturias išprievartavusį Trakų rajono gyventoją Kazį Jonaitį. Iš kalėjimo ketinama perkelti ir vienintelę čia įkalintą moterį – už savo mažamečių vaikų nužudymą nuteistą Almą Bružaitę (buvusią Jonaitienę). Ją planuojama apgyvendinti Panevėžio pataisos namuose.
Kainuos pusantro milijono eurų
Lukiškių kalėjimą iš sostinės centro teisingumo ministras Elvinas Jankevičius žada iškelti iki metų pabaigos. Tai valstybei kainuos ne daugiau kaip pusantro milijono eurų, kurie bus skirti iš kalėjimų sistemos biudžeto. Bendras kalėjimų biudžetas yra per 70 mln. eurų.
Apie 600 kalinių, kurie yra nenuteisti ir laukia teismo, planuojama perkelti į Vilniaus, Pravieniškių, Marijampolės, Panevėžio pataisos namus. Į šias įkalinimo įstaigas bus perkelti ir 354 pareigūnai – planuojama, kad valstybė kompensuos jiems kelionės išlaidas, jeigu gyvenantys Vilniuje turės dirbti kitame mieste.
Teisingumo ministras įsitikinęs, kad Lietuvoje reikia mažinti kalinių skaičių, Vyriausybė jau pritarė baudžiamojo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įkalinti tik pavojingiausius nusikaltėlius. Anot E. Jankevičiaus, jeigu pataisoms pritars įstatymų leidėjas, šalyje turėtų sumažėti maždaug 20 proc. įkalintųjų asmenų – šiuo metu pataisos namuose yra 6,5 tūkst. kalinių, todėl nuteistųjų skaičius per metus gali sumažėti maždaug 1,3 tūkst. nuteistųjų. Jiems būtų skiriamos kitos griežtos apribojimo priemonės.
„Nuteistųjų Lietuvoje yra per daug, mes esame pirmi Europos Sajungoje, mūsų bausmių vykdymo politika bus nukreipta į kalinių mažinimo skaičių, – pažymėjo teisingumo ministras. – Labai tikiuosi, kad ministrų kabinetas tam pritars. Šiandien dar sunku prognozuoti, kiek bus sumažinta nuteistųjų, bet galėtų sumažėti apie 20 proc., žinoma, reikia pasižiūrėti, koks bus priimtas projektas, o tada galėsime tiksliai įvardyti skaičių.“
„Jeigu bus priimtos pataisos, tikimės, kad jau kitų metų liepos mėnesį nuteistųjų, kuriems skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, sumažės, o padidės tų, kuriems taikoma alternatyvi ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, – sakė iš pareigų pasitraukti nutaręs, bet dar dirbantis Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krikštaponis. – Todėl, tikėtina, reikės stiprinti Probacijos tarnybą, o pataisos įstaigose mažės nuteistų asmenų.“
Šiais metais taip pat planuojama pagerinti sąlygas nuteistiesiems, kurie bausmės atlikimo vietoje nedaro pažeidimų ir yra linkę pakeisti savo elgesį.
„Siekiame, kad nuteistasis būtų arčiau savo artimųjų, visuomenės, jam būtų sudarytos tinamos sąlygos, galbūt būtų skiriamas didesnis skambučių, pasimatymų skaičius, natūralu, taip jis labiau suartėtų su savo artimaisiais ir jam būtų lengviau integruotis į visuomenę, – pažymėjo R. Krikštaponis. – Nuteistasis, žinodamas, kad gali būti perkeltas į lengvąją grupę, elgtųsi pozityviai ir tokių įvykių, kokie aprašomi „Pravieniškių mafijos“ knygoje, būtų mažiau arba visai neliktų.“