Toks teisėjo V. Berezovskio sprendimas kaip reikiant iš vėžių išmušė baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikiusį prokurorą, teisėjo elgesio nesuprato ir jo kolegos, o ikiteisminius tyrimus dėl ukrainiečio atliekantys tyrėjai jau abejoja, ar dar pavyks įgyvendinti teisingumą net keliuose dar atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose.
Kad apylinkės teismo teisėją užvaldė emocijos, neslepia ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai, kurie jau panaikino V. Berezovskio priimtą nutartį, bet ukrainiečio pėdos Lietuvoje jau seniai atšalusios.
Ukrainos pilietis Andrii Haishukas buvo sulaikytas praėjusių metų spalio 26 d. Plungėje, jo atžvilgiu buvo pradėti net trys ikiteisminiai tyrimai – vienas Vilniuje, kiti – Panevėžyje. Vyras buvo įtariamas vagystėmis įsibraunant į komercines patalpas – vien Vilniuje nuo jo nukentėjo prekybos centrai „Pigu“ ir „Avitela“, o Plungėje – „Topo centras“, kai jis, įtariama,naktimis išdaužęs parduotuvės langus įsibrovė į vidų ir pagrobė įvairios vertingos technikos už keliasdešimt tūkstančių eurų.
Ukrainos Zaporožės mieste gyvenęs, bet prieš metus į Lietuvą statybose dirbti atvykęs ir Klaipėdoje gyvenęs A. Haishukas, įtariama, nusikaltimus Lietuvoje įvykdė ne vienas, tačiau savo bendrininkų pareigūnams jis neatskleidė.
Ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų Vilniuje ir Plungėje atlikę Vilniaus prokurorai baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, ši byla atiteko teisėjui V. Berezovskiui, kurio nutartimi dar sausį iki balandžio 26 d. A. Haishukui buvo pratęstas suėmimo terminas. Be to, iš vyro buvo paimti dokumentai.
Baudžiamąją bylą Vilniaus miesto apylinkės teismas kovo 14 d. išnagrinėjo – išklausė ne tik prokuroro, bet ir kaltinamojo gynėjos baigiamųjų kalbų, paskutinį žodį teisme pasakė ir pats kaltinamasis. Posėdžio pabaigoje teisėjas paskelbė, kad nuosprendį skelbs balandžio mėnesį. Bet prieš palikdamas posėdžių salę teisėjas nutarė surengti dar vieną posėdį.
Nors A. Haishukui suėmimas buvo skirtas iki balandžio 26 d., teisėjas pasiūlė apsvarstyti, ar tikslinga daugybe nusikaltimų kaltinamą ukrainietį laikyti už grotų – juk Ukrainoje vyksta karas ir kovai prieš Rusijos agresiją reikalingi visi ukrainiečiai.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Tomas Danyla kategoriškai prieštaravo, kad A. Haishukas būtų paleistas į laisvę – juk jam ką tik pasiūlė skirti įkalinimą keleriems metams, be to, Panevėžyje yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai dėl ukrainiečio galimai įvykdytų nusikaltimų.
Tuo metu A. Haishukui atstovaujanti advokatė ir pats kaltinamasis neprieštaravo, kad teismas panaikintų suėmimą. Teisėjas V. Berezovskis taip ir padarė – čia pat teismo salėje buvusiems konvojaus pareigūnams nurodė nuo ukrainiečio rankų nuimti antrankius ir jį nedelsiant paleisti į laisvę.
„Nuo 2014 metų, kai Rusijos Federacija įvykdė dalies Ukrainos Respublikos teritorijos aneksiją ir sudarė sąlygas ginkluotam separatistiniam judėjimui Ukrainos Donbaso regione, dėl kurio buvo neteisėtai laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos ir sukurti civilizuoto demokratinio pasaulio nepripažinti teritoriniai dariniai, vadinami LNR ir DNR. Nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija įvykdė ir iki šiol vykdo nepateisinamą, niekaip nepagrįstą ir Ukrainos Respublikos ar kitos demokratinės šalies niekaip neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainos Respubliką, kurios metu faktiškai vykdo Ukrainos Respublikos gyventojų genocidą ir kitus karo nusikaltimus, – nutartyje nurodė teisėjas V. Berezovskis.
– Todėl, vertinant tai, kad baudžiamoji byla jau yra išnagrinėta, kaltinamasis praeityje nėra teistas, o jo artimieji, t: y. šeimos nariai (sutuoktinė su mažamečiu vaiku) ir tėvai, vienas kurių serga sunkia liga, yra vienoje aktyviausių Rusijos Federacijos karinių pajėgų nuolat įvairiais ginklais atakuojamoje teritorijoje, be kita ko ir Zaporožės mieste ir apylinkėse, ir šio karo metu bet kokia pagalba, ypač iš artimiausio šeimos nario yra reikalinga kaip niekada, teisėjo įsitikinimu, nėra jokio nei teisinio, nei žmogiško pagrindo toliau laikyti A. Haishuką suėmime ir kliudyti jam padėti savo šeimai šiuo ypatingai sudėtingu jam ir jo šeimai, jo šaliai laikotarpiu, kai svarbus kiekvienas, galintis stoti ginti Ukrainos Respublikos nepriklausomybę, vadinasi, ir visas civilizuoto demokratinio pasaulio vertybes.“
Nutartyje teisėjas nurodė, kad suėmimas jau yra nebereikalingas, taip pat nereikalinga jokia kita kardomoji priemonė, todėl jis nutarė leisti A. Haishukui „nedelsiant išvykti į Ukrainos Respubliką vykdyti savo pareigą“.
Ar ukrainietis išvyko į gimtąją Zaporožę, taip ir liko neaišku, tačiau valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis prokuroras nieko nelaukęs surašė skundą ir jį įteikė aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismui.
Jame jis neslėpė, kad teisėjas V. Berezovskis neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nusikaltimais kaltinamam ukrainiečiui panaikinti kardomąją priemonę.
„Priėmus tokią nutartį, faktiškai tapo neįgyvendinamas A. Haishuko galimai paskirtos bausmės atlikimas, be to, šiuo metu Panevėžyje yra atliekami du ikiteisminiai tyrimai, kuriuose pranešimai apie įtarimą pareikšti A. Haishukui, todėl panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą ir leidus jam nedelsiant išvykti iš šalies, tapo nebeįmanoma minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose atlikti ir ikiteisminio tyrimo veiksmų“, – pabrėžė prokuroras T. Danyla.
Prokuroro skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nutarė jį patenkinti. Anot teisėjų, Konstitucijoje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą jie yra nepriklausomi, o teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
„Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi panaikindamas A. Haishukui paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, vadovaudamasis išimtinai emocijomis, o ne įstatymu, be jokio teisinio pagrindo užkirsdamas kelią baudžiamajame įstatyme įtvirtintų tikslų įgyvendinimui, ignoruodamas ne tik nukentėjusiųjų teisėtus interesus, bet ir viešąjį interesą, reikalaujantį, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvioji tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo ir teisingo nubaudimo klausimas,netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir nutolo nuo teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir yra naikintinas“, – nurodė teisėjos Aivos Survilienės pirmininkaujama kolegija.