„Iš pradžių tai buvo 1,5 tūkst. asmenų ir įmonių sąrašas, dabar šiek tiek susiaurėjo. (Siūlymais) būtų atlaisvintos privačios lėšos, jei valstybės nustatytų tų privačių lėšų sąsajas su maisto saugumu. Sunku pasakyti, kaip tiksliai privačios oligarchų lėšos yra susijusios su maisto saugumu – tą klausimą kėlėme. Suprantame partnerių iš Europos susirūpinimą kai kuriais konkrečiais atvejais“, – Seime ketvirtadienį sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Vis dėlto, pasak jo, tokiais atvejais konkrečias situacijas galima spręsti Europos Komisijos išaiškinimais.
„Jei būtų padaryta tokio dydžio politinė landa, kuriai pritartų visos ES valstybės, manau, kad tai būtų panaudota ne tik tiems klausimams spręsti, bet ir, ko gero, stipriam sankcijų apeidinėjimui. Ta diskusija vyksta. Lietuva ir Lenkija sustabdė paketo priėmimą. Galimai ta diskusija kelsis į Vadovų Tarybą“, – sakė ministras.
G. Landsbergis patikslino, kad sankcijas blokuoja Baltijos šalys ir Lenkija.
„Čia yra reikšmingas dalykas. Mūsų vertinimu, išimtys, kurios numatytos, ypač stipriai sumažina devintojo paketo reikšmingumą. Dabar yra klausimas, ar mums yra geriau turėti dar šiek tiek laiko diskutuoti, tą paketą bandyti sustiprinti.
Galbūt, pavyzdžiui, galiu pasiūlyti vieną idėją: Lietuva tris kartus buvo pateikusi siūlymą „Rosatomą“ su įrodymais, su galimomis išimtimis toms valstybėms, kurios tiesiogiai nuo „Rosatomo“ yra priklausomos, įdėti į darbotvarkę. Dabar jis yra vėl išbrauktas. Jei, vykstant deryboms, kolegos ir partneriai vis dėlto sutiktų sustiprinti devintąjį paketą Lietuvos siūlymu, tada paketą galbūt būtų galima vertinti kitaip“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Tiek jis, tiek premjerė Ingrida Šimonytė nenorėjo įvardinti valstybių, siūlančių numatyti minimas išimtis.
„Turiu lūkestį, kad galbūt tai nėra galutinė nuomonė“, – sakė G. Landsbergis.
Šimonytė: tai atrodytų kaip jų švelninimas Putino oligarchams
Vyriausybės vadovė minėjo, kad švelninti sankcijas siūlo maždaug dešimt valstybių.
„Taip, yra pasaulyje Rusijos spaudžiamas arba bandomas formuoti naratyvas, kad ES sankcijos kažkaip atsakingos už prekių kainų kilimą, ypač trečiojo pasaulio šalyse, nors visi puikiai žino, kad jokia žemės ūkio produkcija nėra sankcionuota ir tai niekaip nėra susiję.
Taip, yra sankcionuoti kai kurie oligarchai ar kompanijos, kurios susijusios su trąšų verslu. Mano žiniomis, yra šiokių tokių galbūt praktinių problemų su vienu ar kitu įstrigusiu kroviniu, dėl sankcijų baimės ar dėl didelio apsidraudimo kai kurie paslaugų teikėjai nesiryžta kažką daryti, bet, mūsų vertinimu, tokie dalykai turėtų būti sprendžiami gairėmis“, – komentavo I. Šimonytė.
Dėl to, pasak jos, nelabai aišku, kodėl oligarchų turtui turėtų būti numatytos išimtys.
„Tai atrodys kaip sankcijų švelninimas žmonėms, kurie iš esmės susiję su Putino režimu. Todėl ta pozicija yra tokia, kad dar reikėtų padirbėti“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Ukraina ragino nepriimti tokių išimčių
Sekmadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba viešai ragino ES nedaryti tokių išimčių.
„Ukraina, ES ir valstybės narės deda visas pastangas, kad sušvelnintų pasaulinę maisto krizę. #GrainFromUkraine (Ukrainietiški grūdai) yra naujausias to įrodymas. Tuo pat metu Rusija manipuliuoja šiuo klausimu, siekdama gauti sankcijų sušvelninimą. Neturėtume jiems to leisti 9-ajame ES sankcijų pakete“, – tviteryje rašė D. Kuleba.
„Financial Times“ įvardijo šalis, siūlančias išimtis
„Financial Times“ pranešė, kad išimtis sankcijoms pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, iniciatyvai paramą pareiškė ir dalis kitų Vakarų Europos valstybių.
Leidinys skelbia, kad prie dokumento, kuriuo siūloma taikyti išimtis, taip pat prisideda Ispanija, Belgija ir Portugalija.
Dokumente teigiama, kad kroviniai Europos uostuose šiuo metu sulaikomi ilgiau nei būtina, nes bendrovės nerimauja dėl dalyvavimo sandoriuose su Rusijos įmonėmis, kurios priklauso sankcionuotiems asmenims, ir taip sutrinka trąšų ir maisto tiekimo grandinės.
Nausėda: maisto saugumas negali būti naudojamas kaip priedanga susilpninti sankcijas Rusijai
Prezidentas Gitanas Nausėda tviteryje akcentavo, kad maisto saugumas neturėtų būti priežastis švelninti Kremliaus režimui siūlomus ribojimus.
„9-asis sankcijų paketas yra pakeliui. Maisto saugumas negali būti naudojamas kaip priedanga susilpninti mūsų sankcijas“, – savo tviterio paskyroje rašė šalies vadovas.
„Sankcionuoti Rusijos oligarchai neturėtų gauti prieigos prie savo įšaldytų lėšų ir toliau kaupti turtus, kol Ukrainos civiliai žūsta nuo Rusijos bombų“, – pridūrė G. Nausėda.
Šįryt Briuselyje šalies vadovas ir užsienio žiniasklaidai pabrėžė būtinybę išlaikyti stiprias bei griežtas sankcijas Rusijai.
„Mes šiek tiek sunerimę dėl bandymų atlaisvinti sankcijų mechanizmą, prisidengiant maisto saugumu. Tai yra svarbu, bet maisto sauga negali tapti pasiteisinimu sankcijų laisvinimui kai kuriems Rusijos oligarchams, nes kiekvieną dieną ukrainiečiai miršta nuo rusų bombų“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas klausimą kels EVT, sprendimo tikimasi komitete
Tiesa, trečiadienį Seimo komitetai suteikė prezidentūrai mandatą artėjančiai EVT, kuriame, Delfi žiniomis, nurodoma principingai laikytis Lietuvos pozicijos.
Vis dėlto, kaip feisbuke rašė Europos reikalų komiteto narys Matas Maldeikis, posėdyje prezidentūros atstovai nedalyvavo.
„Šiandien Europos reikalų komitete mandatavome Lietuvos pozicijas vykstant į Europos Vadovų Tarybą. Klausimus dalykiškai pristato Užsienio reikalų viceministras. Daug aktualių klausimų… Ir nėra Prezidento vyriausių patarėjų..
Kita vertus, natūralu, nes klausimai, susiję su Europos Sąjungos problematika, yra teisiškai Lietuvoje priskirti Seimo ir Vyriausybės kompetencijai. Tik kodėl tada į EVT vyksta Prezidentas ir ar neužsiimam mandatavimo farsu?“, – rašė politikas.
„Dar kartą galima konstatuoti, kad Prezidento dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje yra neteisiniu pagrindu susiklosčiusios žalingos praktikos pavyzdys“, – pridūrė M. Maldeikis.
M. Maldeikis buvo tas Seimo narys, kuris bene daugiausiai kalbėjo apie poreikį keisti praktiką, kuria į EVT posėdžius nuo Lietuvos vyksta prezidentas, o ne Vyriausybės vadovas, kaip yra daugelyje kitų valstybių. Šiuo klausimu buvo įsiplieskęs nemažas konfliktas tarp valdančiųjų ir Prezidentūros.
Prezidentūra Delfi informavo, kad šalies vadovas kels šį klausimą diskusijos EVT metu.
„Sankcijų klausimas nėra įtrauktas į EVT darbotvarkę, tačiau Prezidentas kels šį klausimą vadovų diskusijos metu. Šalies vadovas Europos lyderiams akcentuos Lietuvos poziciją, – kad maisto išteklių apsaugojimas neturėtų būti naudojamas kaip priedanga silpninti ES sankcijų režimą.
Prezidentas akcentuos, kad siūlomos išimtys sudarytų sąlygas Rusijos oligarchams, kuriems taikomos sankcijos, gauti prieigą prie savo įšaldytų lėšų ir toliau krautis turtus, kol Ukrainos civiliai žūsta nuo Rusijos bombų. Prezidentas tikisi, kad sprendimas dėl 9-ojo sankcijų paketo bus priimtas artimiausiu metu COREPER (ES valstybių narių Nuolatinių atstovų komitetas, – aut.p.)“, – komentare portalui rašė Prezidentūra.